Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškovas 2021 m. kreipėsi į atsakovą dėl rąstinio namo statybos. Atsakovas atvažiavo ieškovo mamos gyvenamuoju adresu ir padavė tokią primityvią sutartį, o tada ieškovas jam padavė avansą. Žiemą atsakovas jam paskambino, sako brangsta mediena, reikia dar 7000 Eur. Ieškovas sužinojo, kad atsakovas dirba be kvalifikacijos, žmonės jo darbais nepatenkinti. Pakalbėjus su žmonėmis, kuriems atsakovas vykdė darbus, visi buvo nepatenkinti. Atsakovas pats pasakė, kad jau 20 teismų turėjo. Pamatai trūkę, pirštu pakrapščius žvyras byra. Ieškovui atsakovą kažkas rekomendavo. Kitų meistrų ieškovas neieškojo ir kainų nelygino, nuvažiavo tiesiai į dirbtuves pas atsakovą, tai buvo 2021 m. apie rugpjūčio mėnesį. Atsakovas jam žadėjo pastatyti 80 kvadratinių metrų rąstinį namą. Ieškovas perskaitė atsakovo pateiktą sutartį ir jį tai tenkino - 20 000 Eur už rąstinį namą su atsakovo medžiagomis. Iki sutarties pasirašymo ieškovas atsakovu ir jo darbais nesidomėjo, jam atsakovas buvo rekomenduotas kaip rąstinių namų statytojas. Prieš naujus metus atsakovas jam paskambino ir pasakė, kad brangs mediena. Pirmą kartą ieškovas jam padavė 2 000 Eur ir vėliau (gruodžio mėn.) dar 5000 Eur. Atsakovas prašė 7000 Eur, tačiau ieškovas nesutiko tiek duoti. Atsakovas žadėjo pamatus išpilti rudenį, paskui jau žiemą. Ieškovui pradėjo kilti įtarimai dėl atsakovo teiginių ir apkritai kompetencijos ir tada pradėjo juo (atsakovu) daugiau domėtis. Nuo to laiko, kai padavė 2000 Eur, iki tol kol padavė 5000 Eur, jokie darbai nebuvo atlikti. Pamatus išpylė 2022 m. gegužės mėnesį, gal per dvi dienas, bet kada tiksliai - ieškovas nežino. Ieškovas 2023 m. balandžio mėn. paprašė atsakovo grąžinti medieną, o atsakovas pasakė, kad negrąžins nei medienos, nei pinigų. Kad pamatai trūkę ieškovas pamatė gal 2023 m. gegužės mėnesį. Ieškovas pusantrų metų prašė atsakovo, kad pamatus išpiltų, o vėliau ieškovas apie atsakovą sužinojo blogų atsiliepimų ir nebenorėjo, kad atsakovas jam statytų toliau, todėl pagrindinė priežastis, kodėl ieškovas nori nutraukti sutartį yra tai, kad atsakovas dirba nelegaliai, darbai, kuriuos atliko atsakovas, buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovo teigimu, ant tokios kokybės pamatų neįmanoma ką nors statyti. Planuoja toliau statyti vasarnamį, tačiau pamatus ketina lieti iš naujo. Atsakovas teikia statybos paslaugas nesilaikydamas jokių statybai keliamų reikalavimų. Ekspertizės dėl atliktų nekokybiškų darbų nėra galimybės atlikti, kadangi nėra tinkamo projekto bei nėra aišku, kiek ir kokių medžiagų atsakovas sunaudojo liedamas pamatus. Atsakovas dar ieškovo klausė ar šis nori, kad išbetonuotų grindis už 3500 Eur, tačiau kitų darbų ieškovas su atsakovu nebederino, kadangi sužinojo, kad atsakovas nori jį apgauti dėl darbų kainų. Dėl sąmatų skirtumo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad ieškovo pateiktą sąmatą sudaręs A. M. buvo nuvykęs į vietą kur buvo išlieti pamatai, atliko matavimus, tuo tarpu atsakovo pateikta sąmata buvo sudaryta pagal atsakovo individualiai liudytojui N. M. nurodytus duomenis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad sąmatose skiriasi žemės darbų kainos, nors liudytoju apklaustas R. N. nurodė, kad žemės nustumdė už 50 Eur paprašytas atsakovo.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 25 metus dirba statybose. Su ieškovu buvo sutarta pastatyti rąstinį namą, bet vėliau ieškovas pasakė, kad neturi tam lėšų. Atsakovas atvažiavo pas ieškovą 2021 m. rugsėjo mėn. Buvo sutartyje nurodyta, kad reikia sumokėti 30 proc. nuo sumos (20 000 Eur). Iki pavasario nėjo įvažiuoti į ieškovo sklypą. 2022 m. gegužės mėn. išpylė pamatus ir paklausė ieškovo, ar betonuoti grindis, kurių kaina 3500 Eur. Ieškovas pasakė, kad neturi pinigų ir paprašė atidėti darbus, o vėliau atvažiavo ir paprašė grąžinti pinigus. Sutartį parašė atsakovo buhalterė, atsakovas pasakė jai kokius duomenis reikia surašyti. Buvo sutarta, kad atlikus kiek tai darbų reikės įmokėti dalį pinigų. Kai gauna avansą tada ir pradeda vykdyti darbus. Atsakovas neprašė 7000 Eur, o paprašė likusios sumos pagal jų sudarytą sutartį. Už 5000 Eur yra nupirkta dalis medienos (dokumentų neturi, perka be mokesčių). Metų gale deklaruoja pajamas ir sumoka 15 procentų mokesčius. Kai tik ėjo privažiuoti iškart ir padarė, kartu su darbininkais (L. Z., M. ir V.) tuos pamatus. Oficialiai nei vienas nėra įdarbintas, nes jiems antstoliai atskaičiuotų. Vyko grunto nukasimas (rudenį), atvežtas smėlis, išgręžtos skylės ir išpilti pamatai. Nepasakys tiksliai, kiek medžiagų sunaudota, kiek reikia, tiek sudeda, pirkimo kvitų neturi. Pamatų savikaina apie 1800 Eur su darbais, kitų darbų neatliko. Atsakovas neturi statybininko išsilavinimo, jis baigęs dvi klases, individualios veiklos nebevykdo, kadangi turi neįgalumą. Apsaugoti pamatus jis nesiėmė jokių priemonių, nes ieškovas apvagino jo darbuotojus ir jis buvo labai supykęs. Atsakovas negalvojo, kad tie darbai tiek ilgam nusikels, pamatus jis vertina apie 1800 Eur. Atsakovas nenutraukė sutarties, nemano, kad turėtų ieškovui grąžinti pinigus. Plano tam pastatui neturi, darbų nefiksavo, jokių medžiagų pirkimo čekių neturi, vadybininkų pavardžių, iš kurių perka medžiagas, atsisakė įvardinti. Atsakovas teigė, kad rąstiniam namui aplamai nereikia pamato statant. Pamatus liejo, nes ieškovas pageidavo pamatų. Atsakovas dėl įtrūkusio pamato nieko negali pasakyti, nes jis pats jo nematė. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktas pamatų apžiūros aktas niekinis.

5. Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jam paskambino ir pasakė, kad reikia nustumdyti sklypą. Jis nuvažiavo ir nustumdė žemes. Atsakovas jam sumokėjo 50 Eur, nes liudytojas tiek paprašė. Atsakovas yra ir jam statęs namą apie 2017 metus, tačiau iki šiol darbų dar nėra baigęs.

6. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas į jį kreipėsi dėl pamatų įrengimo sąmatos sudarymo. Jis universitete baigęs statybos inžinerijos studijas, jam suteiktas bakalauro ir magistro laipsniai. Turi kvalifikaciją eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas statiniams: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos: keliai, gatvės. Taip pat turi kvalifikaciją eiti neypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir neypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Jis pats tuo metu dirbo UAB „Apastata“. Šio prašymo pagrindu liudytojas nuvyko į ieškovo nurodytą objektą, išsimatavo objekte esantį pamatą, kad galėtų apskaičiuoti sąnaudas. Kadangi nebuvo jokios techninės dokumentacijos tai pamato dalis esanti po žeme ir jai pagaminti reikalingų medžiagų kiekį apskaičiavo spėjimo būdu, galėjo paskaičiuoti kiek kokių medžiagų priklauso. Jis sudarė dvi sąmatas pagal turimus išmatavimus bei įmonės UAB „Sistela“ viešai skelbiamus darbų įkainius. Sąmatų kainos skiriasi, nes įkainiai paimti iš UAB „Sistela“ skelbiamų valstybinių įkainių, kuriuos statybų įmonė gauna du kartus per metus kartu su sąmatos programa, kurios pagalba ir parengiamos sąmatos. Viena sąmata parengta pagal kreipimosi metu esamą darbų kainų lygį, o kita parengta pagal kitą laikotarpį. Ieškovas taip pat prašė įvertinti pamato įtrūkimą. Įtrūkimą liudytojas vertino iš nuotraukų. Liudytojas teigė, kad negali tiksliai pasakyti, kiek faktiškai kokių medžiagų buvo sunaudota pamatui, kadangi iš esmės reiktų atkasti patį pamatą, daryti ekspertizę. Sudarydamas aktą dėl pamatų apžiūros, liudytojas nurodė tik galimas priežastis įtrūkusio pamato. Siekiant nustatyti tiksliai, reiktų atlikti papildomus tyrimus. Liudytojo teigimu įtrūkusio pamato remontui yra įvairių būdų. Vienas iš būdų būtų iškasti duobę po skilusiu pamatu ir papildomai pripilti betono ir taip įrengti papildomą polį, kuris laikytų visą atramą. Jo manymu, tai kainuotų apie pora šimtų eurų. Dar vienas iš būdų yra į žemę pripūsti poliuretano, tai padėtų iškelti pamatus ir juos laikyti, tačiau tai brangi technologija. Pamato skilimui oro sąlygos neturėtų turėti įtakos. Liudytojas nurodė, kad sąmatų sudarymas priklauso nuo įvairių kitų kriterijų. UAB „Sistela“ teikiami duomenys yra labiau Lietuvos statybų rinkos darbų kainų vidurkiai (gairės). Tokio tipo rąstiniam namui nebūtina turėti projekto, nereikia jokių techninių dokumentų, nes įstatymai to nereikalauja.

7. Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad į jį kreipėsi atsakovas dėl sąmatos sudarymo, kuri buvo pateikta teismui. Jis yra baigęs universitetą, statybos inžinerijos studijas, jam suteiktas bakalauro ir magistro laipsniai. Darbinės patirties statybų sektoriuje yra 3 metai, turi įgijęs kvalifikaciją eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas statiniuose: gyvenamieji namai ir negyvenamieji pastatai, projekto dalis: statybos skaičiuojamos kainos nustatymo. Atsakovo prašymu liudytojas sudarė sąmatą. Atsakovas jam buvo užsiminęs apie tai, kad yra ginčas dėl darbų kainos, bet daugiau jis nieko nežino. Tikslių brėžinių ir medžiagų kiekių liudytojas iš atsakovo negavo, tačiau atsakovas jam nurodė pamatų duomenis, kiek polių sunaudota, kokio gylio jie, kokie išmatavimai. Dėl žemės darbų tiksliai nustatyti neįmanoma, tai šie darbai paskaičiuoti pagal tam tikras normas, o apšiltinimo medžiaga taip pat paskaičiuota su šiokia tokia paklaida atsižvelgiant į nurodytus išmatavimus. Atsakovas jam nurodė, kad pamatų išmatavimai yra 8 m. x 11 m. Vizualiai pačių pamatų liudytojas nematė, sąmatą sudarė pagal atsakovo nurodytus duomenis. Liudytojas kalbėjo su atsakovu dėl pamatų kainos sudarant sąmatą, nes klausė atsakovo dėl medžiagų kainų, tačiau atsakovas jam sakė sudaryti sąmatą pagal standartines kainas, kokios yra duomenų bazėje. Atsakovas jam užsiminė, kad yra jau viena sąmata, kurios suma yra apie 1800 Eur, o jis norėtų už darbus gauti apie 3000 Eur. Liudytojas sąmatą sudarė pagal UAB „Sistela“ duomenų bazėje esančius įkainius pagal 2022 m. balandžio mėn. kainų lygį. Sąmatą sudarė pagal standartą kaip įprastai atliekami darbai, jis nesigilino kokia technika buvo naudojama. Liudytojo manymu, tokio tipo statiniui turėjo būti bent jau supaprastintas projektas. Kiekvienu atveju ar reikia projekto priklauso nuo vietovės, toje vietovėje galiojančių teisės aktų bei reikalavimų. Pakomentuodamas ieškovo ir atsakovo sąmatas bei jų skirtumas, liudytojas nurodė, kad ieškovo sąmatoje nurodyta žemės darbų dalis yra sukurta paties asmens, tai yra pagal faktą, tuo tarpu jo sąmatoje darbo kodas pažymėtas N1-153 ir jo kaina yra iš sistemos skelbiamų įkainių. Dėl polių betonavimo kainos skirtumo, nurodė, kad jam atsakovas paaiškino jog poliai įrengti 1,5 m. gylyje, tuo tarpu ieškovo sąmatoje nurodoma, kad polių gylis nuo 0,7 iki 1,2 m. Liudytojui atsakovas nurodė, kad poliai buvo kas 2 metrus, todėl pagal visą pamatų perimetrą paskaičiavo polių skaičių. Atsakovas liudytojui nenurodė, kiek tiksliai į pamatus dėjo armatūros, o paaiškino, kad maždaug tiek kiek standartiškai dedama. Pagal tai ir apskaičiavo sąmatą.

11. Atsakovas teigia, kad už iš ieškovo gautą pinigų sumą buvo įrengti pamatai, papildomai ieškovui buvo siūlyta išlieti vidines grindis, bet, atsakovo teigimu, ieškovas dėl finansinės padėties paprašė darbus atidėti. Atsakovo teigimu, jis neatsisako vykdyti sutartus darbus, tačiau juos ketina toliau tęsti tik ieškovui sumokėjus už tolimesnius darbus. Atsakovas neruošė jokių lokalinių sąmatų ir neteikė jokių duomenų ieškovui kiek kainuos vieni ar kiti darbai. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas taip pat negalėjo pateikti jokių duomenų, kiek kainuoja vieni ar kiti darbai, kiek ir kokių medžiagų jis sunaudojo pamatų statybai, nepateikė jokių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, nes teigė, kad jam nėra būtina sudarinėti lokalines sąmatas ir kaupti duomenis apie įsigytas medžiagas. Be to teigė, kad taip išaugtų darbų kaina, nes reikėtų mokėti papildomai mokesčius.

12. Ieškovas prašo šalių sudarytą vasarnamio pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo statybos rangos sutartį, kadangi atsakovas yra verslininkas, kuris verčiasi komercine veikla, o ieškovas vasarnamį statėsi išskirtinai savo asmeniniams poreikiams.

20. Visgi, teismas sprendžia, kad nors šalys nesusitarė dėl konkretaus darbų užbaigimo termino, minėta sutartis turėjo būti šalių įvykdyta (atsakovas turėjo pareigą pastatyti vasarnamį, o ieškovas atsiskaityti už atliktus darbus) per protingą terminą. Šiuo atveju vasarnamis nesudėtingos konstrukcijos, šalių teigimu jam nereikia gauti statybos leidimo ar išsamios dokumentacijos (projektų ir kt.), šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojais apklausti A. M. ir N. M., kurie specializuojasi statybų sektoriuje, todėl teismo vertinimu daugiau kaip dvejus metus trunkantis statybos procesas nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, yra neproporcingai ilgas (CPK 185 straipsnis) ir neatitiko ieškovo lūkesčių, juolab, kad pats atsakovas jam nurodė, jog vasarnamį gali pastatyti per kelis mėnesius (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kita vertus, ir pats atsakovas niekaip nepagrindė savo teiginių, jog darbų neva nevykdė dėl to, kad ieškovas to prašęs dėl sunkios savo finansinės padėties. Atvirkščiai, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kaip ir atsakovas prašė sumokėjo netgi didesnę sumą nei sutartyje sutartas 30 procentų dydžio avansas. Taigi iš esmės konstatuojama, kad ieškovas laikėsi šalių sudarytos sutarties sąlygų.

21. CK 6.658 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu rangovas laiku nepradeda vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. CK 6.200 straipsnis nustato sutarties vykdymo principus, t. y. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų. Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad atsakovas apskritai nededa jokių pastangų sutarčiai įvykdyti, o tik deklaratyviai teigia, kad darbų netęs kol ieškovas nesumokės visų pinigų už tolimesnius darbus.

22. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Tuo atveju, jeigu užsakovo (vartotojo) teises rangovas pažeidė vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis).

23. Iš byloje pateiktų nuotraukų nustatyta, kad atsakovo išlietas pamatas ieškovo sklype įtrūko vienoje vietoje per pamato skerspjūvį. Iš ieškovo byloje pateikto 2023 m. gruodžio 15 d. Pamatų apžiūros akto nustatyta, kad liudytoju apklaustas A. M. parengė minėtą aktą. Akte nurodyta, kad apžiūrėjus objekto esančio (duomenys neskelbtini). Pamatus, buvo nustatyta, kad vienoje vietoje pamatas trūkęs per visą pamato skerspjūvį. Pamato viršuje susidaręs plyšys 5 mm. Pagal STR 2.05.05:2005 „Betoninių Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ 24 lentelę „Ribinės leistinosios gelžbetoninių elementų plyšių atsivėrimo pločių wlim1 wlim2 reikšmės, mm“, elementams, kurie yra atvirame ore ir grunte (XC2, XC3,XC4, XF1, XF3) leistinas plyšys yra Wlim2=0,30 mm. Atsiradęs plyšio plotis viršija leistinas reikšmes, todėl būtina šį defektą pašalinti. Galimos defekto atsiradimo priežastys: nepakankamai įgilinti poliai, per retai įbetonuoti poliai, per mažai armatūros, per silpnas betonas. Nors byloje tiksliai nenustatyta pamato įtrūkimo priežastis, kadangi, kaip nurodė liudytoju apklaustas A. M., konkrečiai priežasčiai nustatyti reikia atkasti pamatus, tačiau akivaizdu, kad atliktas darbas neatitinka bendrųjų kokybės reikalavimų, nes įprastai pamatas yra pagrindinė statinio dalis, kuriai turi būti taikomas ypatingas dėmesys. Šiuo atveju ant pamato dar net nėra apkrovos (statinio), todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, kad kyla pagrįstų abejonių ir dėl saugaus pastato naudojimo ateityje bei dėl minėto įtrūkimo gali atsirasti pastato (vasarnamio) konstrukcijų deformacija.

24. Atsakovas apeliuoja į tai, kad neva ieškovas neturėjo finansų kitiems darbams, teigia, kad pasiūlė ieškovui betonuoti grindis už 3500 Eur, tačiau ieškovas atsisakė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad šalys pasirašytoje sutartyje aiškiai nusimatė, kad į vasarnamio statybos kainą neįeina vidinis betonavimas (grindų betonavimas), todėl atsakovas turėjo pareigą tęsti statybos darbus dėl kurių šalys susitarė – vasarnamio sienų, stogo statybą. Vien ta aplinkybė, kad šalys nesusitarė dėl papildomų darbų atlikimo nesudaro pagrindo netęsti darbų. Pažymėtina, kad šalys sutartyje nenumatė, kad ieškovas turi iš karto sumokėti visą vasarnamio sumą. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas likusią sumą sumokės dalimis. Šalys nenumatė, kad ieškovas turėtų kiekvieną kartą sumokėti atsakovui į priekį už ateityje atliekamus darbus (CPK 178 straipsnis 185 straipsnis).

25. CK 6.675 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atliekami iš rangovo medžiagos, užsakovas sutarties sudarymo metu sumoka visą ar dalį medžiagos kainos, nustatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu atlikus darbą. CK 6.686 straipsnio 1 dalimi statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šiuo atveju tiek iš sutarties turinio, tiek iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad į sutartą vasarnamio kainą įėjo atsakovo nupirktos medžiagos, tačiau šalys nenumatė ir nesusitarė, kad ieškovas už atsakovo medžiagas turi sumokėti iš karto visą sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas paprašė papildomai 5000 Eur sumos, nes reikėjo pirkti medieną, kuri, jo teiginiais, brangs. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė šios aplinkybės ir netgi patvirtino, kad dalį medienos jis ieškovo vasarnamiui nupirko. Visgi atsakovas po pamatų išliejimo darbų netęsė apie metus laiko (nuo 2022 m. balandžio-gegužės mėn. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos 2023 m. balandžio 20 d.) iki tol, kol ieškovas pareikalavo atiduoti už perduotus pinigus įsigytą medieną ar grąžinti sumokėtus pinigus.

26. Ieškovas kaip pagrindinę priežastį nutraukti šalių sutartį nurodo atsakovo nekokybiškai atliktų darbų rezultatą – suskilusius pamatus. Ieškovas byloje pateikė išlieto jo sklype pamato nuotraukas, kuriose matosi įskilusi pamatuose vieta. Atsakovas nurodo, jog pamatai nebūtų įtrūkę, jeigu būtų atliekami papildomi darbai (grunto sutankinimas, grindų liejimas), tačiau nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad buvo būtina atlikti vienus ar kitus darbus siekiant apsaugoti pamatus. Be to, pats atsakovas nurodė, kad nesiėmė jokių veiksmų pamatams apsaugoti nuo aplinkos poveikio (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad naujai išlietas pamatas įtrūko, tai yra su defektu, o atsakovas neįrodė, kad įskilimas pamate atsirado ne dėl jo kaip rangovo veiksmų.

27. Įstatyme nurodyti užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

29. Atsakovas yra nutraukęs darbus pas ieškovą, teigia pradėsiąs darbus kai tik ieškovas sumokės likusią pinigų sumą, tačiau iš esmės šiais savo teiginiais jis prieštarauja šalių sudarytos sutarties sąlygoms, kuriomis jis įsipareigojo pastatyti vasarnamį ieškovui, o ieškovas sumokėti 30 procentų dydžio avansą. Šios nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo tikėtis, kad Sutartimi sutartus darbus atsakovas atliks. Pasiteiravus apie statybinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, atsakovas nurodė, neturintis jokių dokumentų, pasak jo jis už medžiagas atsiskaitydavo grynaisiais, apskaitos jokios neveda, nors teigė dirbantis pagal individualią veiklą, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas komercine veikla užsiima jos neįregistravęs, kas pagrįstai ieškovui galėjo sukelti abejonių dėl atsakovo vykdomos veiklos teisėtumo ir netgi kompetencijų. Nustatyta, kad atsakovas dalį darbų atliko nekokybiškai, visų darbų pagal Sutartį nebaigė atlikti, taigi konstatuotas Sutarties netinkamas vykdymas, kuris teismo vertinimu sudaro pagrindą Sutartį nutraukti. Be to, statybos metu šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, atsakovas atliktų darbų neperdavė įstatymų nustatyta tvarka, neteikė ieškovui reikalaujamos informacijos apie panaudotas išlaidas, nesiekė ištaisyti trūkumų, juos neigė ir ištaisyti neketina.

30. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Jei, vartotojui pareikalavus, kad užsakovas neatlygintinai per protingą laiką pašalintų trūkumus, po trūkumų šalinimo išlieka arba atsiranda naujų pašalinamų trūkumų, vertinant, ar jie sudaro pagrindą vartotojui nutraukti sutartį, atsižvelgtina į likusių trūkumų pobūdį (jų dydį, šalinimo galimybę), taip pat galimus sutarties nutraukimo padarinius kitai šaliai.

38. Atsakovas byloje nurodė, kad atliko grunto nukasimo, smėlio atvežimo, pamatų iškasimo, skylių išgręžimo, rostverko sukalimo, iš vidinės pusės polistirolo sudėjimo ir pamatų išpylimo darbus, tačiau pats nepateikė jokių duomenų kiek ir kokių konkrečiai medžiagų panaudojo pamato išliejimui, nurodė tik lakoniškai „kiek reikia tiek naudoji... tiksliai kiek negali pasakyti“ (žr. 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašą nuo 01:28:00 val. iki 01:29:30 val.). Dėl atsiradusio pamato įtrūkimo atsakovas nurodė, kad įtrūkimas atsirado ne dėl jo atliktų darbų. Šią aplinkybę jis grindė tuo, kad statybose dirba 25 metus ir visus darbus žino „kiaurai“ (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas žr. nuo 11:35 min.). Atsakovas teismo posėdžio metu tiksliai nenurodė, kokia suma jis vertina atliktus darbus. Atsakovas vienu metu (teikiant prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo) teigė, kad išlietų pamatų vertė su jo darbų kaina siekia 6000 Eur, kitu metu (bylą nagrinėjant teismo posėdyje) jau teigė, kad pamatų vertė apie 1800 Eur, tačiau šios atsakovo sumos vertinamos kaip deklaratyvios, neparemtos jokiais objektyviais kriterijais remiantis tik subjektyviu atsakovo vertinimu apie darbų vertę. Atsakovo teiginiai, kad „rąstiniams namams aplamai pamatų nereikia“ vertinti kaip deklaratyvūs nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

39. Atsakovas byloje pateikė liudytojo N. M. sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 2422, sudarytą 2022 m. balandžio mėn. kainų lygiu. Sąmatoje nurodyta, kad bendra žemės darbų kaina nurodyta 1707,24 Eur be PVM. Toliau skyriuje „pamatų įrengimas“ nurodyta, kad gręžiniai pamatams gręžiami iki 600 mm. Taip pat pamatų įrengimo skyriuje nurodyti darbai „gelžbetoninės pamatų sijos, įrengiant klojinius iš skydų, paduodant betoną kranu“, kurių darbų kaina sąmatoje nurodyta 1810,33 Eur be PVM. Skyriuje pamatų šiltinimas nurodyta, kad pamatų apšiltinimo kaina sudaro 323,92 Eur be PVM. Visų darbų ir medžiagų suma sudaro 5910,74 Eur be PVM

40. Atsakovas nurodo, kad norint, jog jis tęstų darbus, ieškovas turi sumokėti likusią statybų kainą, nes už ieškovo jau perduotus 7000 Eur visi darbai atlikti, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesugebėjo įvardinti kokie tiksliai darbai atlikti. Be to, nurodė, kad už dalį pinigų jis pirko medienos, tačiau negalėjo įvardinti, nei kokį kiekį, nei už kokią sumą medienos pirko.

41. Ieškovas byloje pateikė UAB „Apastata“ parengtą pamatų projektą (b. l. 53-54), kurį parengė liudytoju byloje apklaustas A. M.. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo nuvykęs į vietą, kurioje buvo išlieti pamatai ir atliko pamatų, esančių virš žemės, matavimus. Minėtas liudytojas pagal šį projektą bei ieškovo prašymu parengė dvi lokalines sąmatas su paskaičiavimais, kad jei darbai būtų atlikti 2021 m. spalio mėnesio kainų lygiu darbų kaina būtų 1889,66 Eur su PVM, o jei darbai būtų buvę atliekami 2022 m. balandžio mėnesį, pamatų liejimo kaina būtų 2192,70 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pamatus ieškovui išliejo 2022 m. pavasarį, teismas vertino ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą, kurioje darbų kaina nurodyta 2022 m. balandžio mėnesio kainų lygiu. Iš minėtos sąmatos nustatyta, kad žemės darbų kaina siekia 19,49 Eur be PVM. Poliams skirtų skylių gręžimas daugiau kaip 0,7 m. iki 1,2 m. gylio duobių bei gręžtinių pamatų betonavimas bendra suma sudaro 303,60 Eur be PVM. Neinventorinių klojinių (lentų) įrengimas monolitiniams pamatams sudaro 523,10 Eur be PVM. Monolitinių gelžbetoninių pamatų armavimas atskirais strypais siekia 279,75 Eur be PVM. Monolitinių juostinių betoninių pamatų betonavimas, kai pamato plotis iki 200 mm – 518,37 Eur be PVM. Rūsio sienų ir cokolio šiltinimas, naudojant putų polistirolo plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 50 mm kainuotų 167,84 Eur be PVM. Visa bendra darbų ir medžiagų suma sudaro 1812,15 Eur be PVM.

43. Ieškovo ir atsakovo lokalinėse sąmatose nurodytos žemės darbų kainos skiriasi beveik 88 kartus. Visgi, teismas pažymi, kad byloje apklaustas liudytojas R. N. nurodė, kad žemės nukasimo darbus atsakovo prašymu atliko už 50 Eur, taigi šiuo atveju atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodyta kaina neatitinka faktinių aplinkybių ir atsakovo patirtų sąnaudų. Atsakovas neginčijo šios aplinkybės ir neįrodinėjo, kad jo paties atliktų žemės darbų kaina yra didesnė. Tuo tarpu ieškovo nurodytoje sąmatoje žymės darbų kaina nurodyta 19,49 Eur be PVM ir labiau atitinka faktines aplinkybes. Atsakovo lokalinėje sąmatoje skyriuje „pamatų įrengimas“ nurodyta, kad gręžiniai pamatams gręžiami iki 600 mm., tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė nei kokio pločio polius įrenginėjo, nei kiek tokių polių įrengė, o liudytoju apklaustas ir sąmatą sudarinėjęs N. M. paaiškino, kad šią dalį apskaičiavo pagal standartą kiek polių turėtų būti. Atsižvelgtina, kad šalys nurodė, kad vasarnamis, kurį atsakovas turėjo pastatyti, turėjo būti nesudėtingos konstrukcijos, nereikalaujantis specialaus atskirų konstrukcijų parengimo, todėl, teismo vertinimu, nurodytas polių skersmuo 600 mm, kai faktiškai išlieto pamato virš žemės skersmuo siekia vos 200 mm neatitinka darbų apimties. Šį teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina tai, kad liudytoju apklaustas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kalbėdamasis su juo apie sąmatos kainą, nurodė, kad norėtų, už gautus darbus gauti apie 3000 Eur. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad lokalinėje sąmatoje parinkti polių gręžimo ir įrengimo darbai dirbtinai „išpūsti“ siekiant pasiekti atsakovo pageidaujamą atliktų darbų kainą.

44. Atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje pamatų įrengimo skyriuje nurodyti darbai „gelžbetoninės pamatų sijos, įrengiant klojinius iš skydų, paduodant betoną kranu“, kurių darbų kaina sąmatoje nurodyta 1810,33 Eur be PVM, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų naudojęs kraną, gelžbetonio pamatų sijas ar klojinius pamatams įrengęs iš skydų. Skyriuje pamatų šiltinimas nurodyta, kad pamatų apšiltinimo kaina sudaro 323,92 Eur be PVM. Tačiau tiek pats atsakovas, tiek ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad klojinius atsakovas pagamino iš lentų (medienos), o polistirolo sluoksnio aplamai nesimato, nors pats atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad polistirolas naudotas iš pamatų vidinės pusės. Ieškovo pateiktos pamatų nuotraukos patvirtina, kad pamatų dalis esanti virš žemės neapšiltinta. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovo pateikta lokaline sąmata vadovautis nėra pagrindo, kadangi ji neatitinka faktiškai atsakovo panaudotų medžiagų ir atliktų darbų apimties, sudaryta neapžiūrėjus pamatų, ne pagal tikruosius pamatų išmatavimus.

45. Tuo tarpu ieškovo pateikta sąmata ir joje nurodytos sumos bei nurodyta darbų apimtis, teismo vertinimu, labiau atitinka medžiagų ir darbų kainą. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad abi lokalinės sąmatos nurodytos su PVM, tačiau atkreiptinas dėmesys, atsakovas nurodė, jog medžiagas įsigijo be PVM, pats atsakovas taip pat nėra PVM mokėtojas, todėl išlietų pamatų kaina pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą nustatytina 1812,15 Eur.

46. Atsakovas nepabaigęs darbų, jų neperdavė ieškovui, o Statybos vartojimo rangos sutartis liko neįvykdyta (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis). Kaip jau minėta CK 6.680 straipsnis nustato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio numatytomis pirkėjo teisėmis. Atsakovas nepaneigė, kad jo išlietais pamatais ieškovo sklype būtų galima tinkamai naudotis nepašalinus nustatytų trūkumų pagal paskirtį. Ieškovas teigė, kad dėl brokuotų pamatų, jų aplamai negalima panaudoti. Byloje pagrįstai nustatyta, kad pamatai neatitinka bendrų kokybės standartų keliamų reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad atsakovo išlieti pamatai yra visiškai netinkami naudoti.

47. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai). Jeigu darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsiranda be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).