- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 2YT-3048-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00112-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Monika Šereikienė, Monika Šireikienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos V. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad jo motina mirė staiga, testamento nepaliko, jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0620 ha žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Kita dalis buto priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių per įstatymo numatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po motinos mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti – žemės sklypą prižiūrėjo, sutvarkė sodo namelį, susirinko ir panaudojo vaisius, sodą ir pastatą paruošė žiemai. Butą taip pat prižiūri, moka mokesčius, juo pagal panaudos sutartį leido laikinai naudotis kitam asmeniui. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 31), jį teisme atstovauja jo atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė paaiškino, kad 2018 m. kovo 12 d. mirė pareiškėjo motina V. D.. Ji visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento nepaliko, jos mirtis buvo staigi ir netikėta. Pareiškėjas yra vienintelis jos sūnus, su sutuoktiniu ji išsituokė, kai pareiškėjui buvo dveji ar treji metai. Pareiškėjas yra pirmos eilės paveldėtojas. Mirus pareiškėjo motinai, kaip palikimas liko jos vardu registruotas žemės sklypas su sodo nameliu bei 1/2 dalis buto su rūsiu. Kita pusė buto priklauso pačiam pareiškėjui. Mirus motinai, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nesikreipė į notarą, nes jautėsi labai prislėgtas, po laidotuvių turėjo finansinių sunkumų, didelis atstumas tarp jo faktinės gyvenamosios vietos ir palikimo buvimo vietos. Jis motinos palikimą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai pradėjo jį valdyti: prižiūrėjo žemės sklypą, sutvarkė sodo namelį, surinko vaisius ir daržoves, paruošė sodą žiemai. Panaudos pagrindais žodžiu leido butu naudotis kitiems asmenims, šiuo metu jau yra surasti buto pirkėjai. Pareiškėjas po motinos mirties likusiu turtu dėl didelio atstumo rūpinosi pagal galimybes. Turtą prižiūrėti padėjo pareiškėjo teta, motinos sesuo, G. M., kuri moka už butą. Jokie kiti asmenys šiam turtui pretenzijų nėra pareiškę. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų po motinos mirties likusį turtą įregistruoti savo vardu ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 23).
Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjo teta, jo motinos sesuo. Nurodė, kad pareiškėjo motina turėjo pusę buto ir sodą. Po sesers mirties ji bendru sutarimu su pareiškėju prižiūrėjo butą, mokėjo už jį mokesčius, padėjo surasti buto pirkėjus, jos vyras ne kartą pjovė sode žolę. Nori, kad pareiškėjas kuo greičiau susitvarkytų paveldėjimą, kad galėtų butą parduoti.
Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra pareiškėjo draugas.
Nurodė, kad pareiškėjas, gyvendamas Alytuje, rūpinasi, kad už butą būtų sumokėti mokesčiai ir kuo greičiau sutvarkytas paveldėjimas. Velionės laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjas kartu su motinos seserimi. Pareiškėjas norėjo, kad jis prižiūrėtų butą, turėtų buto raktus, tačiau vėliau sutarė su teta, kad ji rūpinsis butu, buto raktus paliko jai, kuri ir prižiūri butą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. D. yra V. D. sūnus (b. l. 6); byloje esantys 2018 m. kovo 13 d. mirties įrašas Nr. 86 ir medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Joniškyje (b. l. 7, 8); iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. D. mirė ištuokoje ir daugiau vaikų, išskyrus pareiškėją, neturėjo (b. l. 22); pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2001 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjo motinai V. D. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto su rūsiu 25,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kita dalis buto priklauso pačiam pareiškėjui (b. l. 12); pareiškėjo motinai taip pat priklausė 0,0620 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14); Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2018 m. lapkričio 26 d. išduotame liudijime paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. D., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų V. D. palikimo priėmimo faktų (b. l. 13).
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėti po motinos mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo atstovės, liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina iki savo mirties gyveno jai ir pareiškėjui lygiomis dalimis priklausančiame bute, taip pat nuosavybės teise turėjo sodą su nameliu. Po motinos mirties visu likusiu turtu kaip savo pradėjo rūpintis pareiškėjas. Kadangi jis gyvena pakankamai toli, iš karto po laidotuvių sutarė su mirusios motinos seserimi, kad ji prižiūrės po motinos mirties likusį tuščią butą, sumokės už jį mokesčius, užrakinęs butą, perdavė jai buto raktus. Jų bendru sutarimu, teta rūpinosi ir sodo priežiūra. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, pasirūpino, kad turtas būtų prižiūrėtas, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas įrodo, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jo motinos mirties likusį turtą kaip savo.
Kiti galimi įpėdiniai palikimo priėmę nėra. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas, kad pareiškėjas D. D. faktiškai pradėdamas valdyti turtą yra priėmęs mirusios savo motinos V. D. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu tinkamai priimti palikimą ir įregistruoti viešajame registre.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.