Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-4131-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ ieškinį atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vestekspress“ dėl sprendimo viešame konkurse panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad, nagrinėdamas bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (VPĮ 95 str. 3 d.). Pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas konkurso laimėtojas (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.). Atsakovui sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taps nebegalimas. Teismas nurodė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ekonomiškumo principui – pirkimas nėra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, nėra duomenų, kad pirkimo sustabdymas sutrikdytų ar apsunkintų atsakovo veiklą.

1. Ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas. Ieškinys yra paduotas praleidus nustatytą 10 dienų terminą. Kadangi ieškinys yra nepagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymas taip pat negali būti pagrįstas.

2. Atsakovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai, o ieškovo, kaip privataus subjekto, teisės bei teisėti interesai būtų nepagrįstai iškelti ne tik virš atsakovo, bet ir kitų trečiųjų asmenų, dalyvaujančių šiame atvirame konkurse, teisių bei teisėtų interesų. Atsakovo, kaip valstybės biudžetinės įstaigos, veikla, sustabdžius pirkimą, yra apsunkinama, kadangi dėl galimybių pirkti tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas apribojimo, kartu yra apribojamas ir būtinas atsakovo mokslo darbuotojų mobilumas, vykdant studijų veiklą.

3. Sustabdžius konkurso procedūras, pripažįstant vien tik ieškovo privačius interesus, nukenčia žymiai didesnės visuomenės dalies interesai (viešasis interesas) (gali būti padaryta itin didelė žala atsakovui, tretiesiems asmenims), todėl yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir teisingumo, proporcingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 3 dalis nustatė, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas.

Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas nurodo, kad, sustabdžius konkurso procedūras, nukenčia žymiai didesnės visuomenės dalies interesai (viešasis interesas), nes gali būti padaryta itin didelė žala atsakovui, tretiesiems asmenims, taip pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir teisingumo, proporcingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių oro, geležinkelio, autobusų transportu, viešbučių rezervavimo, draudimo organizavimo paslaugoms pirkti. Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad be šių paslaugų universitetas negalėtų tinkamai veikti ir vykdyti jam priskirtas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pakankamai trumpus bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nagrinėjimo terminus, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ieškovui ginčijant atsakovo sprendimus dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo bei pripažįstant laimėtoją, negali būti vertinama kaip ekonomiškumo, interesų pusiausvyros, teisingumo, proporcingumo principų pažeidimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo principą bei prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą. Byloje nesant duomenų, kad paskelbtas konkursas iš dalies vykdomas ir iš Europos Sąjungos fondų pinigų, kurių įsisavinimas laiku galėtų būti pripažintas svarbia aplinkybe leisti toliau vykdyti paskelbtą konkursą, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir panaikinti nutartį, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešųjų pirkimų procedūros sustabdymas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).

Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jiems pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.