Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui E. L., jo ir trečiojo asmens Ž. L. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Viktorijai Zubienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys D. B., Ž. L., dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. L. 2016-06-20 pateiktu ir 2016-06-28 priimtu ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir VTPSI) 2016-04-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160419-00002/SSA-9 ir 2016-05-03 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429(26.51). Nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio pradžioje pradėjo ir pabaigoje beveik baigė statyti tvorą savo dukters Ž. L. sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atskiriant juos nuo kaimyninio D. B. priklausančio sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. pabaigos jokie statybos darbai nebuvo vykdomi – nepastatyta viršutinė tvoros dalis iš vielos tinklo ant paliktų virš tvoros armatūrų. VTPSI kaip statybos savavališkumą įvardija tai, kad be statybą leidžiančio dokumento pastatyta tvora yra neypatingas statinys. Tai neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja teisės aktų - STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ – nuostatoms. Tvora, kurios aukštis nuo 2 m iki 5 m, kai tvoros dalies virš 2 m akytumas yra 80 procentų ir daugiau, yra nesudėtingas II grupės statinys (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelė 3.2 p.). Atsakovė nurodo, kad tvoros aukštis iš ieškovo dukters sklypų pusės yra 2,00-2,10 m, o iš kaimyninio sklypo – 2,06-2,40 m. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės. STR nuostatos nedetalizuoja iš kurios pusės tokiu atveju turi būti nustatomi aukščių skirtumai. Galima laikyti, kad aukščių skirtumai gali būti skaičiuojami tik iš ieškovo dukters sklypo pusės. Tokiu atveju 2,10 m aklina tvora ją užbaigus – t.y. pritvirtinus 40 cm aukščio vielos tinklo tvoros dalį prie tam paliktų armatūrų, taps 2,5 m aukščio tvora ir pilnai atitiks grupės II nesudėtingo statinio parametrus. Jeigu skaičiuoti tvoros aukštį iš kaimyninio sklypo pusės, tai laikoma, kad tvora yra pastatyta ant 0,48 m aukščio atraminės sienutės ir jos aukštis iki tos dalies, kur pastatyta yra 1,92 m (atsakovė nurodo ant cokolio sumūrytos 8 eilės blokelių, kurių aukštis 24 cm), kas atitinka I grupės nesudėtingą statinį. Bet kokiu atveju tvora yra nesudėtingas, o ne neypatingas kaip teigia atsakovė, statinys ir jam statyti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Reikalingas gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas, kurio atsakovė teigia ieškovą neturint, ir tai sudaro pažeidimo bei savavališkos statybos pagrindą. Ieškovo pastatytas nesudėtingas statinys nepatenka į LR Statybos įstatymo 23 str.1 d. 1-4 p. bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 p. numatytą sąrašą atvejų, kai reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam projektui. Atsakovė nepagrįstai laikė ieškovo statomą tvorą neypatingu, o ne nesudėtingu, statiniu ir nepagrįstai konstatavo, kad jai statyti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas pagal LR Statybos įstatymo 23 str.1 d. 1-4 p. Ieškovas statydamas tvorą, kuriai statyti nereikalingas projektas ir joks statybą leidžiantis dokumentas, negalėjo atlikti nelegalios statybos. Nesant nelegalios statybos, neteisėtas yra ginčijamas savavališkos statybos aktas. Nėra jokio teisinio pagrindo nugriauti ieškovo pastatytą tvorą, kas nurodyta ginčijamu privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šių neteisėtų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pagrindu ieškovui nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 159 str. 5 d. ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota teismui.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2016-04-19 savavališkos statybos aktas buvo surašytas prieš tai 2016-03-23 atlikus statinio statybos patikrinimą vietoje, kuriame dalyvavo pats statytojas. Patikrinimo rezultatai surašyti statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-457(16.2). Akto išvadų 3 p. fiksuota, kad tvoros aukštis iš sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pusės – 2 m, 2,10 m; iš sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,06 m, 2,30 m, 2,40 m, 2,20 m, 2,10 m; tvoros aukštis nuo vidutinio žemės paviršiaus yra 2,18 m, tvora mūrinė iš blokelių (24 cm. aukščio, 18 cm pločio, 25 cm ilgio, ant pamato sumūryti 8 blokeliai); tvoros ilgis su sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra 93,34 m. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad naujai pastatytos tvoros dalis, viršijanti 2 m yra aklina, todėl statinio kategorija yra neypatingas statinys. Ieškovo motyvas dėl ateityje būsimų 40 cm tvoros dalies, kuri bus daugiau kaip 80 proc. akytumo, pagal nustatytą faktinę aplinkybę yra neaktuali. Nesutinka su ieškinyje atliktais skaičiavimais, remiantis STR 1.01.07:2010 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 1 indeksu, nes tvora įrengta ant cokolinės dalies, o ne atraminės sienutės. Cokolinės dalies įvardijimas atramine sienute atitinkamose statinio dalyse, įvertinus cokolinės dalies aukščio (vietomis žemesnis nei 20 cm) kintamumą, būtų neteisingas. Pagal minėto STR 5.1 p. atraminė sienutė laikoma statiniu, saugančiu nuo griovimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą. Šiuo atveju tvoros cokolinė dalis neatlieka žemės apkrovos laikymo funkcijos ir tai patvirtina prie statybos patikrinimo akto pridėtos nuotraukos. Tuo pačiu kritiškai vertintini ieškovo skaičiavimai dėl tvoros virš cokolinės dalies (ieškovo įvardijamos kaip atraminė sienutė) 192 cm aukščio. Ieškovas, cituodamas statybos patikrinimo aktą, nurodo, kad tvora sumūryta 8 eilėmis iš 24 cm aukščio blokelių, tačiau neįvertina tarp eilių esančio mūro, kuris taip pat įskaičiuojamas į bendrą statinio aukštį. Naujo neypatingo statinio statyba vykdyta savavališkai – t.y. neturint LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. nustatyto ir ginčo statiniui privalomo statybos leidimo, todėl statytojui E. L. surašytas privalomais nurodymas iki 2016-10-29 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Visų juridinių ir faktinių aplinkybių kontekste, prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Ž. L., atstovaujama advokato Vaidoto Rutavičiaus, atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš esmės ieškinio motyvais.

Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas E. L., ieškovo ir trečiojo asmens Ž. L. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdyje ieškinį palaiko.

Ieškovas E. L. papildomai paaiškino, kad ginčo tvora pastatyta VšĮ „Klaipėdos zoologijos sodas“ teritorijoje elniams danieliams. Norėjo pastatyti 2,5 m tvorą – 2 m akliną ir 0,5 tinklinę. Negalėjo statyti žemesnės nei 2 m aklinos tvoros, nes tada tvora neatitiktų reikalavimų. Žinojo, kad be projekto ir leidimo galima statyti iki 2 m akliną tvorą. Nepiktybiškai viskas buvo daroma, nežinojo visų subtilumų. Tvora pastatyta iš specialių blokelių surištų klijais ir armatūra. Nuardyti vienos eilės blokelių, kaip buvo nurodęs parengiamajame posėdyje, negali, nes viršuje yra blokelius aprišanti juosta. Ją nuardžius, nugriūtų visa tvora. Tvoros pamatas yra kaip atraminė sienutė. Kaimynas parašė skundą, pasipinigavo ir davė sutikimą.

Ieškovo E. L. ir trečiojo asmens Ž. L. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius papildomai paaiškino, kad ieškovas sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktais matavimais ir jų neginčija, o jais remiasi. Ginčijami savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra individualūs administraciniai teisės aktai. Pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, jų teisėtumą privalo įrodyti juos priėmęs viešojo administravimo subjektas. Ieškovas jokių įrodymų dėl ginčo tvoros priskyrimo nesudėtingų statinių kategorijai neteiks, nes pareiga įrodyti, kad statinys yra neypatingas, tenka atsakovei. Be to, statinio priskyrimas konkrečiai kategorijai yra išimtinai teisės klausimas, nereikalauja jokių specialiųjų žinių, todėl teismas, aiškindamas STR nuostatas, turi nustatyti, kokiai kategorijai priskiriamas ginčo statinys. Be to, privalomasis nurodymas yra ydingas, nes juo reikalaujama besąlygiškai nugriauti statinį, nesuteikiant galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Viktorija Zubienė teismo posėdyje su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad ieškovas sau palankiai aiškina teisinį reglamentavimą. Tvoros pamatas neatitinka teisės aktuose pateiktos atraminės sienutės sąvokos ir paskirties.

Tretieji asmenys Ž. L. ir D. B. į teismo posėdį neatvyko.

Liudytoja I. S. parodė, kad yra architektė, pagal specialybę dirba nuo 2009 m., Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje dirba 1 metus. Pagal skundą atliko patikrinimą vietoje. Atliko matavimus. Aklinos tvoros vidurkis aukštis buvo didesnis nei 2 m. Statinys yra neypatingos kategorijos. Žemės paviršius netolygus visoje teritorijoje, tačiau nebuvo žemės griūties grėsmės. Statytojo pusėje buvo privežta daugiau smėlio. Nebuvo aplinkybių sudarančių pagrindą konstatuoti, kad statinys pastatytas ant atraminės sienutės. Atliekant patikrinimą dalyvavo ir statytojas. Sakė, kad statė 2 m tvorą, apie atraminę sienutę ir galimas žemės griūties grėsmes neminėjo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad E. L., ūkio būdu samdydamas mūrininką, 2015 m. rugpjūčio mėnesį dukrai Ž. L. nuosavybės teise priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su D. B. priklausančiu sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sumūrijo akliną mūrinę blokelių tvorą Klaipėdos zoologijos sodo elniams danieliams.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2016-03-23 atliko patikrinimą pagal 2016-02-29 D. B. skundą dėl galimai neteisėtai vykdomos tvoros statybos darbų. 2016-03-25 surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-457(16.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora sumūryta iš blokelių (24 cm aukščio, 18 cm pločio, 25 cm ilgio, ant pamato sumūryti 8 blokeliai); tvoros ilgis 148,79 m, tvoros aukštis nuo vidutinio žemės paviršiaus 2,18 m. Tvoros statyba vykdyta neturint statybą leidžiančio dokumento ir kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Tvora nebaigta statyti – iš tvoros išlindę vertikalūs armatūros strypai.

Ieškovui E. L. dėl neypatingo statinio (tvoros) statomos be statybą leidžiančio dokumento surašyti:

2016-04-19 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-160419-00002/SSA-9;

2016-05-03 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429(26.51), įpareigojant nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2016-10-29;

2016-05-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 159 str. 5 d. (naujo neypatingo statinio savavališka statyba).

D. B. 2016-09-27 davė sutikimą, kad šiaurinėje jo sklypo dalyje, besiribojančioje su sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), gretimų sklypų savininkas ar kitas valdytojas statytų akliną ant cokolio ar atraminės sienutės, pažeidžiant jo sklypo ribą ne daugiau kaip 40 cm į jo sklypo vidų, kurios bendras aukštis su cokoliu ar atramine sienute neviršytų 3 m.

E. L. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.7.-493-904/2016 pagal LR ATPK 159 str. 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimu, įsiteisėjusiu 2017-01-27, nutraukta suėjus LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytam 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-17 nutartimi atsisakyta priimti E. L. skundą dėl 2016-04-19 savavališkos statybos akto ir 2016-05-03 privalomojo nurodymo, išaiškinant, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ieškovas E. L. 2016-06-20 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl 2016-04-19 savavališkos statybos akto ir 2016-05-03 privalomojo nurodymo nuginčijimo.

Statinys yra nekilnojamasis daiktas - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, sukuriamas atliekant statybos darbus. Statiniai skirstomi į kategorijas ypatingas, neypatingas ir nesudėtingas. Ypatingiems statiniams priskiriami statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos, yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys; visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai; kultūros paveldo statiniai. Nesudėtingiems statiniams priskiriami – paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurių rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžineriniai statiniai. Neypatingiems statiniams priskiriami visi kiti statiniai, nepriskiriami prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų.

Inžinerinis statinys tvora, kurios aukštis > (daugiau kaip) 2 m, ? (mažiau arba lygu) 5 m, kai aukštesnės kaip 2 m dalies akytumas ? (daugiau arba lygu 80 procentų), priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 (nuo 2017-01-01 neteko galios) 2 lentelė 3. 2 p.; STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016-10-27 d. įsakymu Nr. D1-713 (įsigaliojo nuo 2017-01-01) 3 lentelės 3.1. p.). Aukštesnė kaip 2 m aklina tvora nėra priskiriama nesudėtingiems statiniams, todėl yra neypatingas statinys.

Viena iš sąlygų statytojo teisei įgyvendinti ir viena iš statytojo pareigų yra statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, įgijimas ir turėjimas. Naujo neypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas. Statybos darbai privalo būti vykdomi pagal statinio projektą. Naujo neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statyba (LR Statybos įstatymo 2 str., 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 1 p., 2 d., 28 d. galiojusio statybos metu; 2 str., 3 str. 2 d. 2 p., 14 str. 1 d. 3 p. 4 p., 24 str. 1 d. 1 p., 27 str. 1 d. 1 p. įsigaliojusio nuo 2017-01-01).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas 14 str. 1 d. tiek statybos metu, tiek nuo 2017-01-01 įsigaliojus pakeitimams). Tiek pagal statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą numatyta asmeniui galimybė ir teisė teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus LR Statybos įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

Civilinės bylos nagrinėjamos rungimosi principu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 12 str., 178 str.).

Šioje byloje iš esmės kilęs ginčas dėl ieškovo pastatyto statinio kategorijos, nuo ko priklauso, ar reikalingas statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Statinio priskyrimas konkrečiai kategorijai yra specialių žinių reikalaujantis fakto, o ne teisės (kaip teigia ieškovės atstovas), klausimas. Ieškovas nesutikdamas su jo pastatyto (nebaigto statyti) statinio priskyrimu neypatingų statinių kategorijai ir tvirtindamas, kad statinys yra nesudėtingas, turėjo pateikti tai patvirtinančius ir tuo pačiu ginčijamus aktus paneigiančius įrodymus (specialisto išvadą, ekspertizės aktą ar kitus). Ieškovui ir jo atstovui parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose ne mažiau kaip 3 kartus, buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir siūloma teikti įrodymus nurodytoms aplinkybėms dėl statinio priskyrimo nesudėtingų statinių kategorijai patvirtinti. Ieškovo atstovas kategoriškai atsisakė tai daryti, akcentuodamas atsakovės įrodinėjimo pareigą.

Pažymėtina, kad LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str., kuriuo ieškovės atstovas argumentuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims civiliniame procese, nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Šiuo atveju ginčijami administraciniai aktai atitinka šiuos reikalavimus. Aktai yra surašyti kompetentingų, specialių žinių turinčių valstybės pareigūnų. Pagrįsti patikrinimo duomenimis ir aktu, specialių žinių turinčio specialisto atliktais matavimais, kurių ieškovas neginčija ir jokių kitokių matavimų nepateikia, fotonuotraukomis bei statybą reglamentuojančiomis bendromis bei specialiomis teisės normomis. Nesant šiuos duomenis ir jų pagrindu surašytus aktus paneigiančių duomenų, laikytina, kad administracinius aktus priėmęs viešojo administravimo subjektas pareigą įrodyti priimtų aktų teisėtumą yra įvykdęs.

Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Ieškovo atstovo siūlomas įrodinėjimo pareigos paskirstymas, kad atsakovė turi prašyti skirti arba bent jau apmokėti ieškovo pastatyto statinio ekspertizės išlaidas, yra absurdiškas. Vadovaujantis tokia logika, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veikla dėl neapibrėžto valstybės biudžeto lėšų poreikio būtų neįmanoma, kas visiškai nesuderinama su teisinės valstybės samprata ir pagrindiniais teisės principais.

Pažymėtina, kad E. L. Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai 2016-04-13 pateiktuose dvejuose rašytiniuose paaiškinimuose, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vienas iš reikalavimų zoologijos sodams yra, kad teritorijų tvora būtų aptverta ne mažesne kaip 2 m aukščio tvora, pažeidimus pripažino, nurodydamas, kad jie padaryti nepiktybiškai ir jis leidimu tvoros statybai nepasirūpino dėl nežinojimo.

Ieškinys grindžiamas minėtų STR nuostatomis, kad ant atraminės sienutės pastatytos užtvaros yra priskiriamos nesudėtingiems statiniams. Būtent tuo, kad jei dėl cokolinės dalies atsiranda daugiau kaip 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės.

Pagal LR Statybos įstatymo pateikiamas sąvokas, atraminė sienutė – tai inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą. Šiuo atveju byloje esančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo statinio (tvoros) cokolinė dalis neatlieka žemės apkrovos laikymo funkcijos.

Ieškovas jokių įrodymų – specialisto išvados, ginčo statinio nuotraukų, matavimų ar kt., patvirtinančių, kad yra atitinkamos sąlygos ir inžinerinis statinys laikytinas įrengtu ant atraminės sienutės, nepateikė. Priešingai, kaip nurodė teismo posėdžiuose ieškovo atstovas, ieškovas su atsakovės atliktais matavimais sutinka ir jais remiasi. Atsakovės atliktais matavimais inžinerinio statinio – aklinos tvoros aukštis yra didesnis nei 2 m. Remiantis šiais matavimais atsakovės specialių žinių turintys specialistai nustatė, kad statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Tokių techninių parametrų inžinerinis statinys pagal minėtus STR nepriskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai.

Byloje esančiais įrodymais, ieškovas neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo pastatė neypatingą inžinerinį statinį. Dėl to jam pagrįstai surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Surašius savavališkos statybos aktą, asmeniui nurodoma vienu iš LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. išvardintų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Sąrašas yra baigtinis. Nepaisant to, statybą reglamentuojantys aktai ir suformuota teismų praktika numato galimybę ir teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Todėl ieškovo atstovo argumentai dėl privalomojo nurodymo ydingumo nepagrįsti.

Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ginčijamų aktų neteisėtumo.

Ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Už ieškinį sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis. Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4 Eur. Atmetus ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. L. 4 Eur pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.