Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Rolis Transport“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-612-835/2015 pagal ieškovės UAB „Transekspedicija“ ieškinį atsakovei UAB „Rolis transport“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Rolis transport“ priešieškinį ieškovei UAB „Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. preliminaraus sprendimo. Prašė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išnagrinėjus bylą, priimti galutinį sprendimą. Nurodė, kad su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutinka, nes sprendžiant ginčą neturėjo būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, kadangi krovinio pervežimo paslaugos atliktos vidiniu maršrutu Lietuvos Respublikoje. Ieškovės žalos kompensacijos dydis yra nepagrįstas. Ieškovė, paskaičiuodama žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi CMR konvencijos 23 str. 3 d., nes ginčo atveju negalėjo būti taikomas svorio ribojimas po 8,33 SDR už kilogramą gabenamo krovinio svorio. Be to, dalies prekių, nurodytų trūkstamų prekių sąraše, pasikrovimo vietoje Kaune su kroviniu į autotransporto priemonę nebuvo pakrauta. Pasikrovimo dieną 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo išrašyti šeši važtaraščiai Nr. 100667, Nr. 100680, Nr. 100660, Nr. 100663, Nr. 100704 ir Nr. 100602, kurių pagrindu buvo pakrautas krovinys, tačiau ieškovės du važtaraščiai Nr. 100691 ir Nr. 100706 atsakovei (vežėjui) 2014 m. rugsėjo 2 d. kartu su kroviniu įteikti nebuvo ir kitų tariamų prekių į krovinį nebuvo pakrauta. Taip pat nurodė, kad nesutinka ir delspinigių priteisimu, kadangi atsakovė reagavo į pretenziją ir bandė tartis su ieškove, kad ši palauktų ir nesikreiptų į teismą.

Ieškovė atsiliepimo į priešieškinį neteikė, sutiko su priešieškiniu dalyje dėl atsakovės prašomos priteisti skolos už krovinio pervežimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas/tenkintinas iš dalies/tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2014 m. rugsėjo 2 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014-09-02/14 pagal kurią atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis iš Kauno į Šiaulius pervežti krovinį (b. l. 7-8). Krovinys buvo pakrautas dalyvaujant vairuotojui S. R., pagal vidinius važtaraščius, kuriuos jis pasirašė (b. l. 12-16). Krovinio pervežimo metu, 2014 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajone, nakties metu atsakovės automobilis nesaugomojoje aikštelėje buvo apvogtas, vairuotojo tuo metu automobilyje nebuvo. 2014 m. rugsėjo 5 d. krovinio savininkas UAB „Sanistal“ pateikė ieškovei pretenziją dėl 2 649,16 Eur (9 147,01 Lt) žalos už pavogtą krovinio dalį atlyginimo (b. l. 9). Ieškovė vadovaudamasi KTK ir CMR konvencija, perskaičiavo ir sumažino atlygintinos žalos dydį iki 772,10 Eur (2 665,60 Lt) ir 2014 m. rugsėjo 26 d. atlygino UAB „Sanistal“ patirtus nuostolius už krovinio praradimą 772,10 Eur (2 665,60 Lt) sumoje, todėl įgijo regreso teisę į atsakovę (b. l. 23-24). Ieškovė dėl nurodytos sumos pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė per nustatytą terminą prievolės sumokėti nurodytą sumą neįvykdė (b. l. 25).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė neginčija fakto, kad ginčo pervežimo metu, 2014 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajone, nakties metu atsakovės automobilis nesaugomojoje aikštelėje buvo apvogtas, o vairuotojo tuo metu automobilyje nebuvo. Byloje kilęs ginčas būtent tik dėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio, dėl ko apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliantė nurodo, kad žalos dydis nepagrįstai paskaičiuotas pagal du važtaraščius Nr. 100706 bei Nr. 100961, teigdama, kad krovinys pagal juos nebuvo pakrautas į automobilį, ir kuriuos apeliantės vairuotojas buvo priverstas pasirašyti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų, apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Priešingai, tiek važtaraščiai Nr. 100706 bei Nr. 100961, tiek 2014 m. rugsėjo 3 d. trūkstamų prekių sąrašas pasirašytas paties vairuotojo S. R., tuo tarpu į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie galimai darytą spaudimą ar neteisėtai apribotą laisvę, pasirašant važtaraščius. Šias aplinkybes patvirtinta ir vairuotojo S. R. į bylą pateikti paaiškinimai (b. l. 119-123), iš kurių nustatyta, kad atvežtų prekių į sandėlį Šiauliuose patikrinimas užtruko apie tris valandas, prekės buvo tikrinamos pagal važtaraščius, įvardinant prekės kodą, prie trūkstamų prekių padedant brūkšnelį. Pažymėtina, kad šie atlikti vairuotojo veiksmai, pristačius krovinį į UAB „Sanistal“ sandėlį, buvo jo pareiga, nustatyta pasirašyta ieškovės ir atsakovės Sutartimi (Sutarties 9 p.). Darytina išvada, kad prekės buvo pristatytos į sutartą vietą, kurioje ir buvo nustatyta trūkstamų prekių sąrašas, pagal pateiktus važtaraščius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trūkstamų prekių kiekis fiksuojamos ir pagal kitą važtaraštį Nr. 100663, pagal kurį trūkstamų prekių kiekis yra didžiausias. Apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrįsto pagrindo nesivadovauti pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, todėl apeliantės argumentas dėl nepagrįstai paskaičiuoto krovinio pagal nurodytus du važtaraščius atmestinas.

Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo atveju neturėjo būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, kadangi ji nėra taikoma gabenant krovinius vietiniais maršrutais. Dėl to, tiek žalos dydis, tiek palūkanos ieškovės paskaičiuotos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Teismas pažymi, kad CMR konvencija taikoma pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transportu tik esant visoms jos 1 straipsnio 1 dalyje nustatytoms būtinosioms sąlygoms: vežama kelių transporto priemone (automobiliu, automobiliu–vilkiku, priekaba, puspriekabe); vežama už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje; krovinio išsiuntimo vietos ir (arba) krovinio gavimo vietos valstybė yra šios konvencijos narė. Jeigu nėra kurios nors iš šių sąlygų, CMR konvencijos nuostatos paprastai netaikytinos. Byloje nustatyta, kad ginčo pervežimas, kurio metu buvo pavogta dalis krovinio, vyko Lietuvos Respublikoje, t. y. tiek krovinio siuntėjas, tiek gavėjas buvo tos pačios valstybės teritorijoje. Taigi nagrinėjamu atveju nėra CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos – krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, jei nėra kurios nors iš pirmiau nurodytų CMR konvencijos nuostatų taikymo sąlygų, bet vežimo sutarties šalys numatė savo susitarime CMR konvencijos taikymą, teismas, spręsdamas konkretų iš krovinių pervežimo kilusį ginčą, turi vadovautis sutartimi, išskyrus atvejus, kai taikoma ginčo sprendimui teisė imperatyviai nustato kitokias taisykles, arba kai pačioje CMR konvencijoje yra nurodyta, kad ji netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014, 2001 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 31).

Nagrinėjamoje byloje pateiktos ir šalių pasirašytos Sutarties 5 punktas numato, kad Krovinių priėmimas, transportavimas ir atidavimas vykdomas pagal CMR konvencijos sąlygas. Taigi akivaizdu, kad ginčo pervežimui, kurio metu buvo pavogta dalis krovinio, Sutarties šalys susitarė taikyti CMR konvencijos nuostatas. Darytina išvada, kad nors ginčo pervežimas ir vyko vienos valstybės – Lietuvos Respublikos – teritorijoje, tačiau ieškovė pagrįstai susidariusius nuostolius (žalą) dėl ginčo pervežimo metu pavogtos dalies krovinio paskaičiavo būtent vadovaudamasi CMR konvencijos nuostatomis, kadangi toks susitarimas įtvirtintas abiejų ginčo šalių suderintoje ir pasirašytoje Sutartyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovei 5 procentų palūkanų nepagrįstumo, jų apmokėjimą skaičiuojant nuo pretenzijos pateikimo dienos. Kaip jau nustatyta, ieškovė pagrįstai vadovavosi CMR konvencijos nuostatomis, todėl prašymas priteisti 5 procentų palūkanos nuo pretenzijos pateikimo dienos, pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstas. Nors apeliantė ir nurodo, kad į ieškovės pretenziją apmokėti žalą pateikė atsakymą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė nėra iki šiol atlyginusi ieškovės patirtų nuostolių (žalos dėl įvykdytos vagystės), juolab, kad su nurodytu žalos dydžiu apeliantė nesutinka iki šiol. Apeliantei nesumokėjus ieškovės nurodytos žalos, esant praleistam terminui, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pretenzijos pateikimo dienos (CPK 6.120 str. 1 d.).

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje dėl netenkinto priešieškinio dėl nepriteistų iš ieškovės už praleistą terminą 1,18 Eur (4,08 Lt) metinių palūkanų bei prašomų priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už priteistą sumą. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2015 m. vasario 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu sutiko su priešieškiniu dėl 140,18 Eur (484 Lt), tačiau nesutiko su prašomais priteisti delspinigiais, jų dydžiu, kadangi sąskaita apmokėjimui nebuvo pateikta, ją gavo tik ginčo teismo posėdyje nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, kadangi teismo sprendimo motyvuose konstatuota, kad „nustačius nurodytas aplinkybes, priešieškinis tenkintinas iš dalies, priteisiant [140,18 Eur (484 Lt)] skolą ir penkis procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje tėra pasisakyta tik dėl skolos ir žyminio mokesčio priteisimo Iš pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvų galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantė nebuvo tinkamai įvykdžiusi pareigos pateikti ieškovei duomenis dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, todėl nesant praleistam terminui įvykdyti piniginę prievolę, delspinigiai nebuvo iš ieškovės priteisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties 1 punkte nustatyta, kad apmokama ne vėliau kaip po 45 dienų po sąskaitos-faktūros, CMR originalo ir Sutarties su originaliu antspaudu bei direktoriaus ar įgalioto asmens parašu, gavimo. Tuo tarpu, pateikus CMR važtaraštį be gavėjo parašo, krovinio gavimo dienos ir originalaus antspaudo, laikoma, kad užsakymas neįvykdytas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei buvo siųsti ir įteikti, Sutarties 1 punkte nustatyti dokumentai, tačiau kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, duomenų apie kitų dviejų važtaraščių perdavimą ieškovei (Nr. 100706 bei Nr. 100961) nėra, nors byloje jie yra pateikti, kartu su vairuotojo S. R. parašu. Nepateikus nurodytų važtaraščių, darytina išvada, kad apeliantė neįvykdė pilnai Sutarties 1 punkte nustatytų sąlygų, juolab, kad ir pačios paslaugos nebuvo tinkamai suteiktos, todėl ieškovė, apeliantės nurodytu metu, neturėjo pareigos apmokėti už krovinio pervežimą, todėl laikytina, kad termino įvykdyti piniginę prievolę ieškovė nepraleido.

Apeliacinės instancijos vertinimu, neatitikimai teismo sprendimo motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo spręstini taikant CPK 276 ar 278 straipsnio nuostatas.

Dėl UAB „Sanistal“ neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Sanistal“. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo, o tiksliau dėl jos dydžio, kurią ieškovė patyrė kompensavusi UAB „Sanistal“ patirtą žalą už dalies krovinio vagystę. Tokiu atveju ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę (vežėją) dėl žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad priimtas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas neturi jokios įtakos UAB „Sanistal“ teisėms ir pareigoms, kadangi ieškovė jau yra atlyginusi UAB „Sanistal“ patirtą žalą, o ginčas dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio yra kilęs tik tarp ieškovės ir atsakovės.

Dėl liudytojo (vairuotojo vežusio krovinį) S. R. apklausos

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą apklausti krovinį pervežusį vairuotoją S. R., teismas šį atsakovės prašymą atmetė (b. l. 127-128). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Tuo tarpu CPK 181 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Kaip nustatyta iš garso įrašo, nors pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu, ir neaiškiai motyvavo atsisakymą dėl liudytojo S. R. apklausos, tačiau galima suprasti, kad pagrindinis atisakymo motyvas – patenkinus prašymą bus nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas (garso įrašas 14:48 min.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pateiktas prašymas, taip pat visų byloje esančių įrodymų svarbą ir įrodomąją reikšmę, juolab, kad byloje jau yra pateikti vairuotojo S. R. pakankamai išsamūs paaiškinimai (b. l. 119-123), sprendžia, kad atmetus prašymą apklausti vairuotoją S. R., nebuvo pažeistos atsakovės procesinės teisės teikti teismui įrodymus bei tinkamai pasinaudoti rungimosi principu.

Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo

CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Apeliantė nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla turėtų būti sustabdyta iki bus baigtas dėl krovinio pervežimo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, todėl esant galimybei nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes ištirti iš šalių duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, nėra pagrindo šią bylą sustabdyti, kai nėra nustatyta imperatyvių bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

Apeliantė nurodo, kad patenkinus priešieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje yra pateikta 2014 m. gruodžio 29 d. atstovavimo sutartis su advokate I. L. (b. l. 45), 2014 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartis Nr. 14/12/12 su advokate I. L. (b. l. 116), pateiktas 2015 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 489, kurio turinys patvirtina, kad apeliantė sumokėjo 463,40 Eur (1 600 Lt) dydžio sumą už suteiktas teisines paslaugas pagal atstovavimo sutartį Nr. IL-14/12/12 advokatei I. L. (b. l. 117), tai pat pateiktas 2015 m. vasario 19 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (20,85 Eur žyminio mokesčio, 463,39 Eur (1 600 Lt)) teisinių išlaidų, kurias sudaro teisinės konsultacijos procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme (b. l. 115). Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą priteisti jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, argumentuodamas, kad apeliantė nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, be to, byloje pateiktas mokėjimo nurodymas atliktas dar prieš pateikiant priešieškinį, pateiktos dvi skirtingomis datomis atstovavimo sutartys sudarytos su advokate I. L.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip nustatyta, byloje esantys įrodymai patvirtina apie suteiktas teisines paslaugas, susitarimą dėl tokių paslaugų teikimo, tai pat pateiktas apmokėjimą už teisines paslaugas pagrindžiantis mokėjimo nurodymas. Aplinkybė, kad apeliantė nepateikė tikslaus apskaičiavimo ir pagrindimo, kai byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad realiai tokių išlaidų patirta, nėra pakankamas pagrindas visiškai atsisakyti priteisti šias išlaidas. Byloje apeliantė teikė motyvuotus prieštaravimus, priešieškinį, buvo atstovaujama įvykusiame 2015 m. vasario 19 d. teismo posėdyje, už atstovavimą pirmos instancijos teisme apeliantė prašė priteisti jai 463,39 Eur (1 600 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Aplinkybė, kad byloje yra pateiktos dvi atstovavimo sutartys, taip pat nesudaro pagrindo nepriteisi prašomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi sutartys yra pasirašytos tiek apeliantės tiek advokatės, jos yra galiojančios ir nenuginčytos. Tuo tarpu apmokėjimo už advokato teisines paslaugas būdo pasirinkimas santykiuose, susiklosčiusiuose tarp advokato ir kliento, yra būtent šalių susitarimo reikalas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų bylinėjimosi išlaidų protingumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pobūdį, taip pat vadovaujantis Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijose nurodytomis taisyklėmis, daro išvadą, kad apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 10 d. galutinio sprendimo dalis, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, keistina – priteisiant bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atsižvelgus į apeliantės pirmosios instancijos teismo patenkintų reikalavimų dalį, t. y. 99 proc., todėl jei priteistina 458,76 Eur (1 584 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovei nepagrįstai priteista išlaidų suma už kurą, kuri susidarė vykstant į teismo posėdį (Vilnius-Alytus-Vilnius). Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už atvykimą į teismo posėdį, įvykusį 2015 m. vasario 19 d. patyrė 28,84 Eur (b. l. 125-126). Apeliantės nuomone šios patirtos išlaidos nėra pagrįstos, nėra pateikta jas detalizuojančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad atstumas nuo Vilniaus iki Alytaus yra pakankamai didelis (https://www.google.lt/maps/dir/Vilnius/Alytus/ - apie 110 km), šiai aplinkybei konstatuoti nereikia atskiro pagrindimo. Nustatyta, kad ieškovė pateikė ne tik kvitą už kurą, tačiau ir 2015 m. vasario 18 d. įsakymą dėl komandiruotės, todėl laikyti, kad ieškovės patirtos išlaidos kelionei Vilnius-Alytus-Vilnius, siekiant nuvykti į įvykusį teismo posėdį, yra nepagrįstos, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl skolos priteisimo, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovės naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Ieškovė prašo priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 484 Eur (b. l. 154-155). Vadovaujantis Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijose nurodytomis taisyklėmis, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kadangi yra mažesnės (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ (j. a. k. 302453803, Galinės g. 1, Galinės k. Vilniaus r. 14247) apeliantei (atsakovei) uždarajai akcinei bendrovei „Rolis transport“ (j. a. k. 302932860, Putinų g. 30-29, Alytus) 458,76 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt šešis euro centus) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Rolis transport“ (j. a. k. 302932860, Putinų g. 30-29, Alytus) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ (j. a. k. 302453803, Galinės g. 1, Galinės k. Vilniaus r. 14247) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.