Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-332/2011

Teisėja: Vidmantas Rudaitis Teisminio proceso Nr. 1-67-2-00007-2009-4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. M. bei nuteistosios Z. J. gynėjos advokatės Birutės Jackienės apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendžio, kuriuo:

Z. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteista 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Z. J. valstybei priteista 65,46 Lt proceso išlaidų ir 80 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam A. M. išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 str. 4 d., 11 str. būdama atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 270 str. 1 d., Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo (privalomo) 2.8. p. ir Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respulikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/V-792, 3 p. – neužtikrino, kad neapmokytas ir neatestuotas įmonės pagalbinis darbininkas A. M. nebūtų paskirtas dirbti prie neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų medienos apdirbimo staklių be įrengtų apsaugų, ko pasėkoje 2008-10-08, apie 10val. 30min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose A. M. pjaunant medienos ruošinį diskiniu pjūklu buvo sužaloti (nupjauti) jo kairės rankos pirmas ir antras pirštai, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie Z. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. suformuotas principas, nustatantis, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šis konstitucinis principas suponuoja teismo pareigą išnagrinėti bylą teisingai, t. y. pilnai, visapusiškai ir objektyviai nustatyti bylos aplinkybes ir pritaikyti tinkamą įstatymą. Mano, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi galimybės įgyvendinti minėto Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyto principo, kadangi kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, ikiteisminis tyrimas atliktas akivaizdžiai nepilnai, baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti kalti asmenys, neištirtos ir nenustatytos esminės aplinkybės, kurios nulėmė neteisingą teismo nuosprendžio priėmimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistosios Z. J. gynėjos advokatės skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. skundą tenkinti iš dalies, nuteistoji Z. J. ir jo gynėja advokatė B. Jackienė prašė gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios Z. J. gynėjos advokatės B. Jackienės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Z. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Priimdamas Z. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu Z. J. nukentėjusiojo A. M., liudytojų R. M., R. B., M. B., K. J., Š. K. duotais parodymais, VSDFV Kelmės skyriaus pažyma, Z. J. patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija, darbų saugos pažymėjimo nuorašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Z. J. 2008-09-09 įsakymu Nr. 17, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Netikėti nurodytais nukentėjusiojo ir liudytojų R. M., R. B., Š. K., M. B. ir K. J. parodymais nėra teisinio pagrindo, jie iš esmės yra neprieštaringi ir nuoseklūs. Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus tvirtina VSDFV Kelmės skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad pagal VSDFV duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo įmonės įregistravimo 2008-07-31 iki 2009-06-01 buvo Z. J., Z. J. patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija, iš kurios matyti, kad už saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje atsako jo vadovas (1 t. 53 b. l.), darbų saugos pažymėjimo nuorašas, iš kurio matyti, kad Z. J. turėjo teisę dirbti darbų saugos tarnybos specialistu DN-36 (Baldų gamyba) (2 t. 115 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-19 garantinis raštas, iš kurio matyti, kad Z. J. nurodė, jog A. M. 2008-10-14 sumokėjo 2000 Lt ir įsipareigojo dar sumokėti 4000 Lt iki 2008-12-31 už gamybos vadovo R. B. neatsakingą vadovavimą (1 t. 33 b. l.), Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-10 įsakymas, iš kurio matyti, kad iš Z. J. nukentėjusiajam A. M. priteista 4000 Lt (1 t. 47 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Z. J. 2008-09-09 įsakymas Nr. 17, iš kurio matyti, kad R. B. buvo paskirtas materialiai atsakingu už gautas žaliavas, jų sunaudojimą ir likučius, gautus įrankius ir mechanizmus, gaminamų gaminių kokybę, darbuotojų priežiūrą darbo metu, ataskaitų pateikimą apie kiekvieno darbuotojo padarytus darbus ir pagamintos produkcijos kiekį direktorės pavaduotojui, darbo laiko paskaitos vedimą ir pateikimą buhalterijai (1 t. 49 b. l.).

Remdamasis išdėstytais įrodymais, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad Z. J., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, turėdama darbų saugos pažymėjimą, leidžianti dirbti darbų saugos tarnybų specialistu ir būdama atsakinga už saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje, tačiau neužtikrinusi, kad neapmokytas ir neatestuotas įmonės darbininkas A. M. nebūtų paskirtas dirbti prie neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų medienos apdirbimo staklių be įrengtų apsaugų, pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Vertinant anksčiau minėtus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl Z. J. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistosios Z. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d..

Apeliaciniame skunde nuteistosios Z. J. gynėja advokatė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė Z. J. 2008-09-09 įsakymu Nr. 17 atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę apsaugą, jų instruktažus, bei darbų saugos reikalavimų laikymąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė gamybos vadovą R. B., todėl, apeliantės nuomone, baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. trauktinas jis, o ne Z. J.. Iš bylos medžiagos matyti, kad direktorės Z. J. 2008-09-09 įsakymu Nr. 17 R. B. nebuvo paskirtas atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę apsaugą, jų instruktažus, bei darbų saugos reikalavimų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 49 b. l.), kaip teigiama apeliaciniame skunde. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. B. taip pat patvirtino, kad jis atsakingu už darbų saugą paskirtas nebuvo, be to, jis net nėra baigęs darbų saugos kursų ir pažymėjimo, leidžiančio atlikti darbų saugos instruktažus, neturėjo (2 t. 46 b. l.). Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche metu darbų saugos pažymėjimą, leidžiantį dirbti darbų saugos tarnybų specialistu, turėjo tik Z. J. (2 t. 115 b. l.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijai nekyla abejonių dėl Z. J. kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nors nuteistosios Z. J. gynėja advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad naudotos medienos apdirbimo staklės, su kuriomis nelaimingo atsitikimo dieną dirbo nukentėjusysis, kaip daiktas, turintis ypatingą reikšmę šioje byloje nusikalstamai veikai tirti, yra nesurastos, neapžiūrėtos, nenufotografuotos ir kaip pagrindinis daiktinis įrodymas prie bylos neprijungtas, tačiau kolegija konstatuoja, kad tai nėra esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nuteistosios Z. J. gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagristi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nėra pagrindo išvadai, kad teismas vienus įrodymus įvertino, o į kitus neatsižvelgė, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, vien tai, kad Z. J. atžvilgiu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti pagrindu pripažinti teismą šališku.

Nuteistosios Z. J. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodyta, kad Z. J. pateiktas kaltinimas nekonkretus, neišsamus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų ir dėl to buvo suvaržytos jos teisės tinkamai apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą, todėl prašoma perduoti bylą prokurorui.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik esant minėtų trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkte išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kelmės rajono apylinkės prokuratūros 2010-02-19 surašyto kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas Z. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Tas aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., dispoziciją. Kolegijos nuomone, Z. J. pateiktas kaltinimas atitinka Lietuos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus, neprieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai.

Lietuvos Respublikos BK 256 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinimas Z. J. buvo tikslinamas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos BPK 256 str., tačiau kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kaip to prašo apeliantė.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. M. nesutinka su apylinkės teismo jam priteistu 9000 Lt neturtinės žalos dydžiu ir prašo jam iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 44000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirto praradimo dydį, jo įtaką tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 p.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl to, kad Z. J. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore neužtikrino, kad neapmokytas ir neatestuotas nukentėjusysis A. M. nebūtų paskirtas dirbti prie neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų medienos apdirbimo staklių be įrengtų apsaugų, įvykus nelaimingam atsitikimui A. M. buvo sužaloti (nupjauti) jo kairės rankos pirmas ir antras pirštai (A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas).

Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. M. dėl šių Z. J. nusikalstamų veiksmų (neveikimo) patyrė būtent tokius negatyvius padarinius, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos CK 6.250. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nepakankamai įsigilino į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – žalos pasekmes, nukentėjusiosios patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų pobūdį, individualias nukentėjusiosios savybes (amžių ir kt.), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista neturtinės žala yra per maža. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 d. nurodytų kriterijų ir faktinių bylos duomenų visuma, atsižvelgusi į nukentėjusiojo individualiai pagal amžių ir psichologines savybes patirtus išgyvenimus – A. M. dėl nusikalstamų nuteistosios veiksmų (neveikimo) patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepilnavertiškumą, nepatogumus, stresą, į nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes – nukentėjusysis dėl kairės plaštakos pirmo ir antro pirštų amputacijos prarado 30 procentų bendro darbingumo (1 t. 43 b. l.), dėl patirto sveikatos sutrikdymo teko ilgai gydytis, ir dabar dar jaučia fizinį skausmą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais laiko, kad adekvati, nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą atitinkanti suma yra 25000 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl dalies neturtinės žalos (6000 Lt) atlyginimo A. M. yra išspręstas iki šios nutarties priėmimo (1 t. 33, 47 b. l.), civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteistina 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios Z. J. gynėjos advokatės Birutės Jackienė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteisimo pakeisti – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 19000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.