Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., gim.1965m. gegužės 02d. Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, aukštojo išsilavinimo, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti Alytaus UAB „Biznio meistras“ direktoriaus pavaduotoja, teista 2010m. liepos 21d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 183str. 1d. ir 222str. 1d. 60 MGL dydžio – 7800 litų - bauda,

kaltinama pagal Lietuvos BK 176str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji Z. J., dirbdama UAB „Ergonamas“ direktore ir pagal LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2str. 4d., 11str. būdama atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė Lietuvos DK 270str. 1d., Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 102, 1 priedo / privalomo / 2.8. p. ir Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. A1-223/V-792, 3 p. – neužtikrino, kad neapmokytas ir neatestuotas įmonės pagalbinis darbininkas A. M. nebūtų paskirtas dirbti prie neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų medienos apdirbimo staklių be įrengtų apsaugų, ko pasėkoje 2008m. spalio 08d. apie 10val. 30min. Kelmės rajone, Tytuvėnų seniūnijoje, Kiaunorių kaime, UAB „Ergonamas“ patalpose A. M. pjaunant medienos ruošinį diskiniu pjūklu buvo sužaloti / nupjauti / jo kairės rankos pirmas ir antras pirštai, t.y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji Z. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pažįstamam Š. K. paprašius ji maždaug 2008m. rugpjūčio mėn. savo lėšomis įsteigė įmonę „Ergonamas“, kuri užsiėmė medienos apdirbimu ir karkasinių namų statyba. Įmonė buvo įkurta siekiant padėti Š. K. tuo metu bankrutuojančiai įmonei „Šarinos būstas“, kad būtų galima toliau tęsti gamybinę veiklą. Įmonės administracija įsikūrė Šiaulių mieste, „Elnio“ gamyklos teritorijoje, o gamybinės patalpos buvo Kelmės rajone, Kiaunorių kaime. Ji buvo įmonės direktorė, A. S. – pavaduotojas, o Š. K. – vadybininkas. Faktiškai visai įmonės veiklai vadovavo Š. K.. Ji juo pasitikėjo, nes jis aiškino, jog visus dokumentus tinkamai sutvarkys A. S., kuris priimdavo į darbą darbuotojus, ieškojo užsakymų, vadovavo gamybai ir t.t. Ji gyveno Alytuje ir į Šiaulius atvažiuodavo retai tik pasirašyti buhalterinių bei kitų dokumentų. Gamybai Kiaunorių kaime tiesiogiai vadovavo gamybos meistras R. B., kuris buvo atsakingas už darbuotojų instruktažą darbų saugos klausimais, darbų paskirstymą, darbo drausmės kontrolę ir t.t. Stakles į gamybines patalpas Kiaunoriuose iš kažkur atvežė Š. K., ji jų neapžiūrėjo ir jų atitikimo darbų saugos reikalavimams netikrino. Ji į darbą priėmė tik A. S., o kitus darbuotojus priimdavo pats A. S..

Nukentėjusiojo A. M. ji į darbą nepriėmė, darbų saugos instruktažo jam neatliko, dirbti su jį sužalojusiomis staklėmis nepaskyrė ir apie nelaimingą atsitikimą sužinojo tik praėjus maždaug 2 savaitėms po įvykio iš buhalterės O. G.. Įvykio dieną ji su nukentėjusiuoju A. M. ar šio tėvu telefonu nusikalbėjo, nuslėpti nelaimingą atsitikimą darbe neprašė ir atsilyginti nežadėjo. Vėliau iš jos Alytaus teisme A. M. buvo priteista 4000 lt. tik per klaidą. Kur po įvykio dingo staklės, prie kurių buvo sužalotas A. M., ji nežino. Tuo laikotarpiu ji turėjo darbų saugos pažymėjimą ir galėjo instruktuoti įmonės darbuotojus darbų saugos klausimais. Ar tokį pažymėjimą turėjo kiti įmonės vadovai – A. S., R. B. – ji nesidomėjo ir nežino.

Faktiškai visos įmonės veiklai vadovavo direktoriaus pavaduotojas A. S., o gamybos padaliniui Kiaunoriuose - gamybos meistras R. B., kurie yra atsakingi už nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužalotas A. M. ir turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. R. B. atsakingu už darbų saugą buvo paskirtas atskiru įsakymu, kurio ji pateikti negali, nes po nelaimingo atsitikimo R. B. šį įsakymą sunaikino / suplėšė /. Jos kaltės dėl šio įvykio nėra, todėl prašo ją išteisinti ir civilinio ieškinio jos atžvilgiu netenkinti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo metu ji dirbo UAB „Ergonamas“ direktore, A. S. – pavaduotoju, o Š. K. – vadybininku. Už darbų saugos ir priešgaisrinės apsaugos instruktažus buvo atsakingas R. B., tai patvirtina 2008-09-09 įsakymas Nr. 17. Apie nelaimingą atsitikimą ji sužinojo ne tą pačią dieną, o maždaug po 2 savaičių iš O. G.. Vėliau ji iš O. G. sužinojo, kad R. B. sumokėjo A. M. 2000 lt. Po to į ją kreipėsi A. M. tėvas ir ji surašė garantinį raštą, jog A. M. sumokėjo 2000 lt. ir pasižadėjo dar sumokėti 4000 lt. / 1 t. 110-112, 123-124 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios Z. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. M., liudytojų O. G., R. M., R. B., K. J., Š. K. ir M. B. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad jis 2008m. rudenį per tėvo pažįstamą R. B. įsidarbino įmonėje „Ergonamas“ darbininku. Kas su juo sudarė darbo sutartį, neprisimena. Pradėjus dirbti darbų saugos klausimais jį apmokė R. B., kuris vadovavo darbams, taip pat jis pradėjęs dirbti pasirašė kažkokiame darbų saugos žurnale. Iki nelaimingo atsitikimo dirbo Kiaunorių kaime esančiose gamybinėse patalpose maždaug 1 mėnesį – tvarkė patalpas, nešiojo medieną. Įvykio dieną prie jį sužalojusių staklių dirbo pirmą dieną R. B. nurodymu. Šis prieš pradedant dirbti parodė, ką reikia dirbti ir kaip saugotis sužalojimo, davė ausines ir galimai apsauginius akinius. Staklės buvo su maždaug ar daugiau 20cm. aukščio / t.y. virš 40cm. skersmens / pjovimo disku, kuris buvo be jokių apsaugų, buvo tik pagaliukas lentelėms link disko pastumti. Iš pradžių dirbo kartu su M. B. – jis stumdavo lenteles link pjovimo disko, o M. B. jau išpjautą lentelę priimdavo antroje pjovimo disko pusėje. Po kurio laiko R. B. liepė M. B. eiti dirbti kitą darbą, o jis prie staklių liko dirbti vienas. Netrukus pjaunant lentelę ši pradėjo ant staklių šokinėti, jo ranka atsidūrė ant pjovimo disko ir diskas nupjovė jam du pirštus. Iš karto po sužalojimo prie jo pribėgo toje pačioje patalpoje buvę M. B. ir R. B., kuris jį išvežė į Šiaulių ligoninę. Važiuojant automobilyje R. B. kažkam skambino ir kalbėjosi apie nelaimingą atsitikimą, jo prašė nesakyti, kad susižalojo darbe ir žadėjo dvigubai pakelti algą. Ligoninėje jis apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo, o R. B. sakė, kad jis esąs kaimynas ir susižeidė namuose. Operacinėje jam užsiuvo sužalotus pirštus, po to maždaug 1-2 dienas gulėjo ligoninėje, dar apie 3 mėnesius gydėsi namuose. Tėvams jis iš karto pasakė, kad susižalojo darbe, po to visus klausimus dėl sužalojimo su darboviete sprendė jo tėvas, jis tik keletą kartų telefonu skambino Z. J..

Po kurio laiko jam buhalterė sumokėjo 2000 lt., daugiau jokių pinigų negavo, todėl kreipėsi į Darbo inspekciją. Praėjus maždaug mėnesiui po įvykio su tėvu ir darbo inspektoriumi buvo nuvykęs į gamybines patalpas, tačiau jį sužalojusių staklių ten nebebuvo. Alytaus teisme iš Z. J. jam buvo priteista 4000 lt., kurių ji nėra sumokėjusi.

Dėl sužalojimo neteko 20 proc. darbingumo, jokių išmokų negauna, patyrė skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus, todėl pareiškė 50.000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. 2000 lt. įmonė jam yra sumokėjusi, dar 4000 lt. yra priteista iš Z. J., todėl prašo priteisti 44.000 lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes jis nurodė atsakymuose į klausimus VDI tyrimo metu / 1 t. 28 l. /, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu / 1 t. 65-66, 69, 70 l. / ir akistatoje su R. B. / 1 t. 75-76 l. /; ikiteisminiame tyrime pareiškė 50.000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 1 t. 72 l. /, kurį teismo posėdžio metu sumažino iki 44.000 lt.

Liudytoja O. G. parodė, kad ji įvykio metu dirbo UAB „Ergonamas“ finansininke. Ją į darbą priėmė Š. K., todėl ji manė, kad šis yra direktorius. Š. K. darbe būdavo kiekvieną dieną, tvarkė visus reikalus, o Z. J. atvažiuodavo tik kartais pasirašyti dokumentus. A. M. buvo priimtas dirbti galimai 2008m. vasarą, dirbo Kiaunorių kaime esančiame medienos apdirbimo ceche. Nelaimingo atsitikimo dieną paskambino R. B. ir pasakė, kad A. M. nusipjovė pirštus. Kiek ji prisimena, Š. K. buvo išvažiavęs į ligoninę, todėl mano, kad šis prašė nesakyti, jog nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. Ceche buvo naujos lizinginės staklės; ar buvo dar kitos staklės, ji nežino. Po įvykio jokių staklių buhalterinėje apskaitoje nenurašė ir kur jos dingo, nežino. Po kurio laiko R. B. jai sakė, kad dėl nupjautų pirštų / t.y. žalos atlyginimo / yra susitarta. Jokių su žalos atlyginimu susijusių pavedimų per buhalteriją ji nedarė, tik perdavė A. M. 2000 lt. Kas juos jai davė perdavimui, neprisimena. Po nelaimingo atsitikimo Š. K. liepė jai jį atleisti, netrukus / maždaug 2008m. lapkričio mėnesį / iš darbo išėjo ir ji.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji neigė R. M. sumokėjusi 2000 lt. / 1 t. 86 l. /.

Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusysis A. M. yra jo sūnus. Maždaug 2008m. rudenį sūnus įsidarbino pagalbiniu darbininku prie gaterio UAB „Ergonamas“. Apie nelaimingą atsitikimą jis sužinojo tą patį vakarą. Sekančią dieną susisiekė su Š. K., kurį manė esant vadovu, tačiau šis pasakė, kad direktorė yra Z. J. ir davė jos telefono numerį. Jis paskambino Z. J., ši pažadėjo atsilyginti, įsipareigojo sumokėti 6000 lt. ir jie surašė garantinį raštą. Vėliau Z. J. pažado netesėjo, todėl jis su sūnumi kreipėsi į Darbo inspekciją. Su inspektoriumi ir sūnumi buvo nuvykę į cechą, tačiau sūnų sužalojusių staklių jame neberado, matėsi tik tuščia vieta, kurioje stovėjusios staklės.

Iš esmės analogiškai jis parodė ikiteisminio tyrimo metu / 1 t. 84 l. /, taip pat parodė, kad susisiekus su Z. J. ši prašė apie nelaimę nepranešti Darbo inspekcijai ir pažadėjo sumokėti 6000 lt. už tylėjimą ir moralinę žalą; vėliau buhalterė Oresta jam davė 2000 lt.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis maždaug prieš 3 mėn. iki įvykio įsidarbino UAB „Ergonamas“ Kiaunorių ceche gamybos vadovu. Į darbą jį priėmė Š. K.. Kad įmonės direktorė yra Z. J., jis sužinojo tik maždaug po pusantro mėnesio. Jam priklausė prižiūrėti, kad darbininkai darbe negirtautų, nevogtų medžiagų, vesti medienos apskaitą ir kt. Atsakingu už darbų saugą nebuvo paskirtas, tik vadovų paliepimu davė darbininkams pasirašyti darbų saugos žurnale, taip pat davė paskaityti užrašus apie darbų saugą. Darbų saugos kursų baigęs nebuvo ir pažymėjimo, leidžiančio atlikti darbų saugos instruktažus, neturėjo. Įvykio dieną darbininkas A. M. dirbo prie medienos pjovimo staklių, kurios buvo savos gamybos - karkasas suvirintas iš metalinio kampuočio, medinis paviršius, pjovimo diskas apie 50cm. skersmens, be jokių apsaugų. Kas šias stakles ceche pastatė, jis nežino. Įvykus nelaimingam atsitikimui jis iš karto tarp gamybos atliekų surado vieną nupjautą pirštą ir išvežė A. M. į Šiaulių ligoninę. Važiuodamas paskambino direktorei, Š. K. ir buhalterei. Š. K. atvažiavęs į ligoninę liepė jam grįžti į darbą ir jis grįžo į Kiaunorius. Kada ir kaip po įvykio ceche neliko staklių, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad vežant A. M. į ligoninę paskambino Z. J. ir pranešė apie nelaimingą įvykį, ši pasakė apie įvykį nepranešti darbo inspekcijai bei kad jo įforminti nereikia; taip pat sakė pakalbėti su A. M., kad jis ligoninėje sakytų, jog susižalojo buityje ne darbo metu, o jo patirtą žalą atlygins. Jis Z. J. žodžius perdavė A. M., kuris su pasiūlymu sutiko. A. M. į darbo inspekciją nesikreipė, nes kiek jam žinoma, su Z. J. buvo sutaręs dėl žalos atlyginimo ir surašę tai patvirtinantį raštą. Vėliau Z. J. nevykdant susitarimo ar vykdant jį nepilnai A. M. kreipėsi į darbo inspekciją ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą darbe. A. M. sužalojusios staklės patalpoje buvo iki jam pradedant dirbti, jis A. M. su jomis dirbti nurodymo nedavė / 1 t. 80-81, 82 l. /. Vėlesnėje apklausoje jis pripažino liepęs A. M. dirbti su staklėmis vykdydamas Š. K. ir A. S. nurodymus / 1 t. 83 l. /.

Akistatos su nukentėjusiuoju A. M. metu jis pripažino, kad davė A. M. pasirašyti už priešgaisrinę ir darbo saugą, tačiau jo neinstruktavo, nes jam pavaduotojas atvežė žurnalus ir liepė iš visų įmonėje dirbančių darbuotojų surinkti parašus / 1 t. 76 l. /. Analogiškai jis parodė apklausoje / 1 t. 82 l. /.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis maždaug prieš 3 mėnesius iki nelaimingo atsitikimo įsidarbino UAB „Ergonamas“ Kiaunorių ceche darbininku. Į darbą jį priėmė kažkoks vyras Šiauliuose, „Elnio“ fabriko teritorijoje esančiame pastate; Z. J. įmonėje jis nėra matęs. Ceche darbams vadovavo meistras R. B., kuris priėmus į darbą davė paskaityti kažkokią knygą ir liepė pasirašyti darbų saugos žurnale. Iš pradžių jis dirbo pagalbinius darbus – pjovė malkas, kraudavo lentas džiovykloje, o kai gavo medžio apdirbėjo pažymėjimą, ėmė dirbti prie staklių. Cecho pirmame aukšte buvo trys staklės – frezavimo staklės, reismusas ir savadarbės pjovimo staklės. Šios staklės buvo stalas su mediniu paviršiumi ir jo viduryje diskinis pjūklas be jokios apsaugos / gaubto /. R. B. sakė, kad staklės yra direktorės. Jis turi medžio apdirbėjo profesinį išsilavinimą, todėl suprato, kad staklės yra nesaugios ir su jomis vienam dirbti negalima.

Įvykio dieną R. B. jam ir A. M. su šiomis staklėmis liepė pjauti lenteles. Lentelės buvo apie 1,5-2m. ilgio; A. M. jas stumdavo link disko, o jis iš galo traukdavo lenteles su nupjautais šonais. Po kurio laiko R. B. jam liepė eiti dirbti kitą darbą prie obliavimo staklių. A. M. meistrui pasakė, kad reikėtų dirbti dviese, bet šis atsakė „ susitvarkysi“ ir jis nuėjo dirbti toje pačioje patalpoje kitų darbų. Dirbdamas maždaug už 20-30min. pamatė, kaip A. M. ranka atšoko nuo stumiamos lentelės ir diskas nupjovė pirštus. Atbėgęs R. B. surado vieną nupjautą pirštą ir A. M. išvežė į ligoninę. Po kurio laiko grįžęs R. B. liepė eiti dirbti į kitą patalpą. Po įvykio jis įmonėje dirbo dar 1 ar 2 savaites, visą tą laiką A. M. sužalojusios staklės buvo ceche. Kada ir kas jas išvežė, jis nežino.

Paaiškinime VDI atstovams 2009-02-05 jis nurodė, kad staklės buvo išvežtos kitą dieną po įvykio / 1 t. 29 l. /. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad staklės po įvykio buvo kažkur išvežtos / 1 t. 77-78 l. /.

Liudytojas Š. K. parodė, kad jis su Z. J. buvo verslo partneriai. Bankrutuojant jo įmonei „Šarinos būstas“ jie susitarė įkurti medienos apdirbimo įmonę „Ergonamas“, kurios direktorė buvo Z. J., pavaduotoju A. S.. Jis įmonėje dirbo kažkokiu darbuotoju, savo pareigų neprisimena; jis organizavo darbus, tačiau ant darbo sutarčių su darbuotojais nesirašydavo. Įkuriant įmonę Z. J. panaudojo savo pinigus, o jis įrangą, užsakymus ir verslo ryšius. Įmonės buveinė buvo Šiauliuose, „Elnio“ gamyklos teritorijoje, o gamybos patalpos Kelmės r., Kiaunorių kaime; įmonė užsiėmė karkasinių namelių gamyba. Kas vadovavo darbui Kiaunoriuose, neprisimena. Kas įmonėje buvo atsakingas už darbų saugą, taip pat neprisimena.

Medienos apdirbimo įrangą į patalpas Kiaunoriuose pervežė iš Šiaulių, iš „Nuklono“ gamyklos teritorijos, anksčiau ji priklausė UAB „Šarinos būstas“, taip pat dalis įrangos Kiaunoriuose buvo iš anksčiau; ne visa įranga buvo bendrovės balanse. Buvo skersavimo staklės, gateris ir kitokia įranga, kurios jis nebeprisimena, dalis staklių priklausė patalpų savininkui, kurio pavardės jis nežino.

Darbuotojo A. M. asmeniškai neprisimena. Kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, nežino. Po įvykio į ligoninę nuvažiavęs nebuvo ir R. B. važiuoti dirbti neliepė. Taip pat niekam neliepė nuslėpti nelaimingo atsitikimo, dėl žalos atlyginimo nesitarė ir pinigų / tame tarpe 2000 lt. / niekam nedavė. Su A. M. tėvu buvo susitikęs sekančią dieną po įvykio ir nurodė kreiptis į direktorę. Po įvykio buhalterei save atleisti iš darbo neliepė. Iki kada įmonėje dirbo bei kada buvo oficialiai atleistas, neprisimena. Po įvykio buvo nuvažiavęs į Kiaunorius, tačiau vedėjas jam pasakė, kad direktorė liepė jo neįleisti į patalpas, todėl daugiau darbe nebuvo. Kas ir kur paslėpė A. M. sužalojusias stakles, nežino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė nelaimingo atsitikimo metu įmonėje nebedirbęs ir jokių aplinkybių nežinantis / 1 t. 98-99 l. /.

Liudytojas K. J. parodė, kad jis dirba Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje vyr. inspektoriumi. Tirdamas A. M. skundą su nukentėjusiuoju ir jo tėvu maždaug 2009m. vasario mėn. buvo nuvykęs į Kiaunorių kaime esančias UAB „Ergonamas“ gamybines patalpas. Jose darbuotojų nerado, taip pat nebebuvo A. M. nurodytų staklių. Rado tik įvairių lentelių, paliktų elektros laidų ir kt. Pagal nukentėjusiojo ir M. B. paaiškinimus surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Tyrimo metu Z. J. į VDI neatvyko ir jokių paaiškinimų nepateikė.

Jis nustatė, kad buvo pažeisti darbų saugos reikalavimai, nes darbuotojus dėl darbų saugos tik formaliai instruktavo padalinio vadovas, kuris nebuvo baigęs darbų saugos kursų, neturėjo specialaus pažymėjimo ir todėl negalėjo atlikti instruktažo. Be to, staklės, su kuriomis dirbdamas susižalojo A. M., buvo be apsaugos – pjovimo diskas turi būti uždengtas taip, kad darbininkas neprikištų prie jo rankų ir nesusižalotų. Darbovietės administracija per 7 dienas pati turėjo surašyti nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, o ne jį nuslėpti. Dėl šių pažeidimų kaltas yra vadovas, t.y. direktorė Z. J., nes įstatymo nustatyta tvarka šių funkcijų nebuvo pavedusi įgaliotam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė / 1 t. 107 l. /, kad A. S. yra jos sūnus. Šis yra išvykęs dirbti į Airiją ir kada planuoja grįžti į Lietuvą, ji nežino. Dėl ilgalaikio išvykimo iš Lietuvos Respublikos A. S. nebuvo apklaustas / 1 t. 103-105 l., 2 t. 75-76 l. /.

Civilinio atsakovo BUAB „Ergonamas“ atstovas S. G. ankstesniuose teismo posėdžiuose paaiškino, kad UAB „Ergonamas“ yra iškelta bankroto byla; bankroto administratoriui jokie duomenys apie įmonės turtą nėra perduoti, todėl nežinoma, kiek ir kokių staklių turėjo bendrovė ir kur jos yra šiuo metu; taip pat negali atsakyti, ar bendrovė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais; nuomonės dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio neturi.

Nukentėjusysis A. M. dėl nelaimingo atsitikimo darbe į VDI Šiaulių skyrių kreipėsi 2009m. sausio 20d. nurodydamas, kad 2008m. spalio 08d. apie 10val. 30min. buvo sužalotas skersuojant medieną / 1 t. 25 l. /.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte / 1 t. 23-24 l. / užfiksuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. M. dalinai amputuoti du kairės rankos pirštai, įvyko UAB „Ergonamas“, Kiaunorių k., Kelmės r. sav. 2008m. spalio 08d. 10val. 30min. A. M. sužalojimas buvo padarytas šiam dirbant prie medienai ruošti skirto diskinio pjūklo. Iš ruošinio baigiant pjauti lentą, ši šoko į viršų ir kairės rankos pirštai pateko ant diskinio pjūklo, kuris dalinai nupjovė du pirštus. Apie nelaimingą atsitikimą darbe valstybinė darbo inspekcija informuota nebuvo, nustatyta tvarka tyrimas neatliktas.

1. dėl darbo priemonės neatitikimo saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams – naudotos medžio apdirbimo staklės be apsaugų, nepašalinta rizika sąlyčiui su besisukančiomis dalimis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 p. “jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną“;

2. Medienos pjovimo darbus atlikti buvo paskirta nustatyta tvarka neapmokytam ir neatestuotam A. M., tuo pažeidžiant Lietuvos DK 270str. 1d. „darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir / ar / neinstruktuotas saugiai dirbti“ ir Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 p. „šių nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėse mokomi : padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386“.

Iš darbo sutarties / 1 t. 26-27 l. / matyti, kad nukentėjusysis A. M. buvo priimtas į darbą pagalbinio darbininko pareigose UAB „Ergonamas“ 2008m. rugsėjo 17d. Su A. M. sudaryta neterminuota darbo sutartis, ją pasirašė darbdavio įgaliotas asmuo A. S..

Nukentėjusiojo nedarbingumo pažymėjimuose / 1 t. 30-31 l. / užfiksuota, kad A. M. sveikata buvo sužalota nelaimingo atsitikimo buityje metu.

UAB „Ergonamas“ 2008m. lapkričio 19d. garantiniu raštu, pasirašytu kaltinamosios Z. J., / 1 t. 33 l. / nurodė sumokėjusi A. M. 2000 lt. ir įsipareigojo sumokėti dar 4000 lt. iki 2008m. gruodžio 31d. „už gamybos vadovo R. B. neatsakingą vadovavimą“ / taip nurodoma garantiniame rašte /; pagal susitarimą visą pinigų sumą sumokėjus pretenzijos dėl žalos nuimamos.

Specialisto išvadoje / 1 t. 43 l. / nurodyta, kad A. M. padaryti sužalojimai : kairės plaštakos pirmo ir antro piršto trauminė amputacija. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. kairės rankos pirštus paveikus medienos apdirbimo staklių agregatams, sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos pirmo ir antro pirštų trauminės amputacijos jis prarado 30 procentų bendro darbingumo.

Iš VSDFV Kelmės skyriaus pažymos matyti, kad pagal VSDFV duomenis UAB „Ergonamas“ vadove nuo įregistravimo, t.y. nuo 2008-07-31, iki 2009-06-01 buvo kaltinamoji Z. J. / 1 t. 45 l. /.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009m. balandžio 10d. teismo įsakymu iš kaltinamosios Z. J. nukentėjusiajam A. M. priteista 4000 litų / 1 t. 47 l. /. Teismo įsakymas įsiteisėjęs, kaltinamajai Z. J. Lietuvos CPK 437str. tvarka įteiktas asmeniškai / civilinės bylos Nr. L2-2204-835/2009 17 l. /.

UAB „Ergonamas“ direktorės Z. J. 2008m. rugpjūčio 18d. įsakymu Nr. 11 / 1 t. 48 l. / direktorės pavaduotojas A. S. nuo 2008m. rugpjūčio 18d. įgaliotas vykdyti darbuotojų priėmimą ir darbo sutarčių sudarymą, derinti sutartis su užsakovais ir tiekėjais, jas pasirašyti.

UAB „Ergonamas“ direktorės Z. J. 2008m. rugsėjo 09d. įsakymu / 1 t. 49 l. / gamybos vadovas R. B. paskirtas materialiai atsakingu už : 1. gautas žaliavas, jų sunaudojimą ir likučius / mėnesio gale teikti ataskaitas apie materialinių vertybių likučius, sunaudotų žaliavų kiekius, pagamintos produkcijos rūšis ir kiekius /, 2. gautus įrankius ir mechanizmus / jų išdavimą, susigrąžinimą ir jų priežiūrą /, 3. gaminamų gaminių kokybę, 4. darbuotojų priežiūrą darbo metu / neleisti girtuokliauti darbo metu, prižiūrėti kiekvieno darbuotojo darbo kokybę, neleisti naudotis įrankiais ne darbo vietoje ar išsivežti darbo įrankius laikinam naudojimui /, 5. ataskaitų pateikimą apie kiekvieno darbuotojo padarytus darbus ir pagamintos produkcijos kiekį direktorės pavaduotojui, 6. darbo laiko paskaitos vedimą ir pateikimą buhalterijai; taip pat nustatyta atsakomybė už įsakymo nesilaikymą

Direktorės Z. J. įsakymu / jo data ir Nr. nenurodomi / patvirtintoje UAB „Ergonamas“ Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje / 50-56 l. / nustatyta, kad už sveikas ir saugias darbo sąlygas įmonėje atsako jos vadovas / 20 p. /, kuris šias funkcijas gali atlikti pats arba paskirti ar pasamdyti specialistą / 21, 22 p. /; nustatyti instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais / įvadinis, pirminis, periodinis, kt. – 24p. /, darbuotojų pareigos ir veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe / 11p. /. Įmonės vadovas organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje – įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę / kaip darbo priemonės, darbo vietos, sąlygos., pobūdis ir kt. atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus – m25.1 p. /, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės tvarką įmonėje / 25.3 p. /. Aptarnauti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių eksploatavimas yra reglamentuojamas specialiomis taisyklėmis, gali darbuotojas, atestuotas ir turintis atitinkamą galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą / 46 p. /.

Su UAB „Ergonamas“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadine instrukcija nukentėjusysis pasirašytinai supažindintas 2008m. rugsėjo 17d. / 1 t. 57-58 l. /; su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis – taip pat 2008m. rugsėjo 17d. / 1 t. 59-60 l. /.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo / 1 t. 61 l. / matyti, kad nukentėjusysis A. M. pateikė 2008m. spalio 14d. atsiskaitymo lapą, jog jam 2008m. spalio 14d. pagal skolos raštą atsiskaityta 2000 litų / 1 t. 62 l. /, ir tos pačios dienos Z. J. vardu surašytą skolos raštą, kuriuo UAB „Ergonamas“ garantuoja A. M. atsilyginti viso 6000 litų už 2008.10.08 darbo metu sugadintą sveikatą. Jei sveikatai neatsitaisius iki laikotarpio pabaigos, t.y. 2009.02.08, suma turės didėti už kiekvieną papildomą mėnesį po 1500 lt. / 1 t. 63 l. /.

2010m. sausio 18d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Ergonamas“ iškelta bankroto byla / 1 t. 188-189 l. /.

Iš pažymos / 2 t. 99 l. / matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2008-09-10 nutartimi UAB „Šarinos būstas“ iškelta bankroto byla. Vykdant bankroto procedūrą bankrutavusioje UAB „Šarinos būstas“ administracijos vadovas jokios įrangos neperdavė ir bendrovė neturėjo įrangos nuomos ar panaudos sutarčių su UAB „Ergonamas“.

2003-09-10 kaltinamajai Z. J. išduotas darbų saugos pažymėjimas, leidžiantis dirbti darbų saugos tarnybos specialistu DN-36, baldų gamyba / 2 t. 115 l. /.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. – UAB „Ergonamas“ pagalbinis darbininkas / 1 t. 26 l. / - buvo sužalotas Kelmės r., Kiaunorių kaime esančioje bendrovės gamybinėje patalpoje, kai jam pjaunant lenteles ranką kliudė medienos apdirbimo staklių besisukantis pjovimo diskas. Dėl dviejų pirštų trauminės amputacijos jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas / 1 t. 43 l. /. A. M. buvo sužalotas darbo metu, darbo vietoje, dirbdamas tiesioginio vadovo R. B. / 2008-09-09 įsakymas Nr. 17 - 1 t. 49 l. / pavestą darbą / ką neginčijamai patvirtina A. M., liudytojų M. B., R. B. parodymai ir paties R. B. buvimo tuo metu gamybos patalpoje faktas /, todėl šis įvykis pagrįstai įvertintas kaip nelaimingas atsitikimas darbe / 1 t. 23-24 l. /. Kaltinamosios Z. J. teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis A. M. galimai susižalojo savavališkai ėmęs dirbti su staklėmis ar net žaisti su jomis / pjaustyti kaladėles, kaip ji girdėjusi / yra nepagrįsti jokiais įrodymais, prieštarauja visiems surinktiems įrodymams ir vertinami kritiškai kaip neargumentuoti samprotavimai, siekiant išvengti atsakomybės.

A. M. sužalojusios medienos apdirbimo staklės įvykio tyrimo metu nerastos, nes nelaimingo atsitikimo darbe faktas buvo nuslėptas, o pradėjus tyrimą pagal A. M. 2009-01-20 skundą / 1 t. 25 l. / jos jau buvo nenustatytų asmenų išvežtos ir paslėptos; šie asmenys nenustatyti. Tačiau nukentėjusiojo A. M., liudytojų M. B., R. B., K. J. parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio / 1 t. 43 l. / pripažįstama patikimai nustatytu, kad šios staklės buvo be apsaugų, pašalinančių sąlyčio su besisukančiomis dalimis / t.y. pjovimo disku / riziką, tuo pažeidžiant Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 102, 1 priedo ( privalomo ) 2.8. p. / jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje /.

Surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. neturėjo jokio specialaus išsilavinimo dirbti su medienos apdirbimo staklėmis. Nors jis pasirašė kaip instruktuotas asmuo bendrovės Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale / 1 t. 57-58 l. /, jame instruktuojantis asmuo nenurodomas. Iš A. M., M. B. ir R. B. parodymų matyti, kad pasirašyti žurnale A. M. davė R. B., kuriam tai padaryti pavedė bendrovės vadovai ir kuris pats nebuvo baigęs darbų saugos kursų bei neturėjo teisės atlikti instruktažą. Todėl toks pasirašymas vertinamas tik kaip formalus ir pripažįstama įrodytu, kad nukentėjusysis nebuvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas dirbti su medienos apdirbimo staklėmis.

Medienos pjovimas staklėmis, t.y. mechaninis medienos apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma, yra priskiriamas pavojingiems darbams / LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sąrašo 3.4.1p. /, todėl šį darbą dirbantys darbuotojai turi būti nustatyta tvarka apmokyti / LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 p. /, o A. M. buvo pavesta dirbti šį darbą pažeidžiant Lietuvos DK 270str. 1d. / darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir / ar / neinstruktuotas saugiai dirbti /.

Šie įrodymai patvirtina, kad nustatyta tvarka neapmokytam ir neatestuotam nukentėjusiajam A. M. darbovietėje buvo pavesta dirbti darbą su saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis darbo priemonėmis, ko pasėkoje jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl darbdavio ar jo įgalioto asmens veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos BK 176str. 1d., sudėtis.

Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais / LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11str. 1d. /. Darbdaviui atstovaujantis asmuo yra įmonės, organizacijos vadovas / šio įstatymo 2str. 4d. /. Šis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ... prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones / šio įstatymo 11str. 2d. /. Analogiškai darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas nustatytas UAB „Ergonamas“ Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje / 50-56 l., 20-22p. /.

Surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji Z. J. nuo UAB „Ergonamas“ įregistravimo 2008-07-31 iki kaltinime nurodomo nelaimingo atsitikimo darbe dirbo bendrovės vadove – direktore / 1 t. 45 l. /. Kaip direktorė ji patvirtino bendrovės Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją / 1 t. 50 l. /, priiminėjo įsakymus įmonės veiklos klausimais / 1 t. 48, 49 l. /, pasirašė nelaimingo atsitikimo darbe akte / 1 t. 24 l. / ir t.t. / pripažino pati derinusi dalį užsakymų, pasirašinėjusi buhalterinius dokumentus /. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ji būtų įforminta direktore tik fiktyviai / kaip ji teigia /, o jos nurodomi santykiai su darbuotoju Š. K. / įmonės steigimo aplinkybės ir tikslai, jų susitarimai dėl darbo funkcijų paskirstymo ir t.t. / pripažįstami neturintys įtakos bendrovės vadovo kaip darbdavio nustatymui.

Lietuvos BK 176str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu gali būti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Kaltinamoji Z. J. teigia, kad baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti traukiama ne ji, o už darbų saugą atsakingi darbuotojai – direktoriaus pavaduotojas A. S. ir gamybos vadovas R. B.. Analogišką nuomonę išsakė jos gynėja pareiškimuose-skunduose / 1 t. 169-172 l., 2 t. 137-141 l. /.

Darbdavio įgaliotas asmuo – įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas, taip pat darbdavio paskirtas darbuotojas ar ne iš įmonės darbuotojų samdomas šios srities specialistas, atsakingas už saugias ir sveikas darbo įmonėje sąlygas. Darbdavio įgaliotu asmeniu gali būti laikomas ne bet kuris, o tik toks įmonės darbuotojas, kuris : 1. atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojui / užima atitinkamas pareigas ar dirba atitinkamą darbą bei yra baigęs darbų saugos tarnybų specialisto mokymus /, 2. darbdavio paskirtas įgaliotu asmeniu teisės aktų nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu darbų saugos pažymėjimą, leidžiantį dirbti darbų saugos tarnybų specialistu, turėjo tik pati Z. J. / 2 t. 115 l. /. Duomenų apie tai, kad tokius pažymėjimus būtų turėję A. S. ar R. B., nėra. Pati kaltinamoji pripažino tuo net nesidomėjusi. Todėl A. S. ir R. B. kaip neatitinkantys teisės aktų keliamų reikalavimų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojui asmenys negalėjo būti skiriami darbdavio įgaliotais asmenimis. Tokią išvadą patvirtino liudytojas K. J. – nelaimingą atsitikimą darbe tyręs valstybinės darbo inspekcijos specialistas ir paties R. B. parodymai / jog jis tik davė darbuotojams pasirašyti žurnale, bet jų neinstruktavo – 1 t. 82 l., kt. /.

Surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad direktorės Z. J. įsakymais A. S. buvo pavesta vykdyti darbuotojų priėmimą į darbą ir darbo sutarčių pasirašymą bei derinti sutartis su „Užsakovais“ ir „Tiekėjais“ ir jas pasirašyti / 1 t. 48 l. /, o R. B. paskirtas atsakingu už materialinių vertybių, įrankių priežiūrą, gaminių kokybę ir darbuotojų priežiūrą darbo metu, t.y. neleisti girtuokliauti darbo metu, prižiūrėti kiekvieno darbuotojo darbo kokybę, neleisti naudotis įrankiais ne darbo vietoje ar išsivežti darbo įrankius laikinam naudojimui / 1 t. 49 l. /. Šiuose įsakymuose A. S. ir R. B. pavestos funkcijos yra nurodomos konkrečiai, o įsakymų turinys negali būti aiškinamas plečiamai / ką daro kaltinamoji Z. J. teigdama, jog pavedimas priimti darbuotojus į darbą ar prižiūrėti juos darbo metu kartu reiškia ir atsakomybę už darbų saugą /. Įmonės darbuotojai A. S. ir R. B. neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojams / neturėjo darbų saugos tarnybų specialistų pažymėjimų / ir nustatyta tvarka nebuvo darbdavio paskirti atsakingais už darbų saugą, todėl pripažinti juos darbdavio įgaliotais asmenimis nėra pagrindo.

Kaltinamoji Z. J. taip pat teigia, kad R. B. atsakingu už darbų saugą buvo paskirtas atskiru / ne 2008.09.09. Nr. 17 / įsakymu, kurį po nelaimingo atsitikimo pats sunaikino. Jokių įrodymų dėl tokio įsakymo egzistavimo nėra. Pati kaltinamoji viso ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog atsakingu už darbų saugą R. B. buvo paskirtas būtent 2008.09.09 įsakymu Nr. 17 / 1 t. 110, 123 l. / ir tik apklausiant teisme iškėlė jokiais įrodymais nepagrįstą versiją, kuri vertinama kritiškai kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Duomenų apie tai, kad A. M. sužalojusios staklės gamybinėse patalpose būtų pastatytos R. B. ar kito asmens savavališkai, be bendrovės administracijos žinios ar kad A. M. būtų pavesta dirbti su bendrovės veikla nesusijusį darbą / kas galėtų būti vertinama kaip darbdavio atsakomybės pašalinimo pagrindas / byloje nėra.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji Z. J., būdama darbdaviu, pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jos veika atitinka Lietuvos BK 176str. 1d. dispoziciją.

Kaltinamosios Z. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes / padarytas netyčinis darbų saugos reikalavimų pažeidimas /, pasekmes / nukentėjusiajam visam laikui sunkiai sutrikdyta sveikata /, kaltinamosios asmenybę – Z. J. yra vieną kartą teista, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo / 2 t. 19 l. /, jos atžvilgiu Kelmės apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-59 / 2 t. 20 l. /, ji eilę kartų bausta administracine tvarka / 1 t. 127-136 l. /, dirba / 2 t. 114 l. /, nepripažino kaltės, nurodo neturinti lėšų Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtai baudai sumokėti, todėl skirti baudą netikslinga, jai skiriama negriežta laisvės atėmimo bausmė / Lietuvos BK 54, 55str. /, kurios vykdymas pritaikius Lietuvos BK 75str. atidedamas vidutinės trukmės laikotarpiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 1 t. 125-126 l. / – Z. J. paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 50.000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 1 t. 72 l. /. 2000 lt. jam yra sumokėta / 1 t. 62 l. /, 4000 lt. yra priteista iš kaltinamosios Z. J. / 1 t. 42 l. /, todėl teismo posėdyje jis prašo priteisti 44.000 lt. neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo BUAB „Ergonamas“.

Civiliniais atsakovais gali būti įmonės ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą / Lietuvos BPK 111str. /. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės / Lietuvos CK 6.264str. 1d. /, todėl kaltinamosios Z. J. einant darbines pareigas nukentėjusiajam A. M. padarytą žalą privalo atlyginti BUAB „Ergonamas“.

Neturtinė žala – tai asmenų dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, įvertinti pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Absoliučių vertybių gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės / šiuo atveju – sunkus sveikatos sužalojimas /. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų / neveikimo / jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Taip pat atsižvelgiama į civilinio atsakovo turtinę padėtį / jam iškelta bankroto byla – 1 t. 188-189 l. /, į atlygintos ir priteistos neturtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl teismas laiko, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala galėtų būti įvertinama 20.000 lt. Tačiau atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo veiksmus / susitarimą dėl 6.000 lt. atlygintinos žalos dydžio pagal garantinį raštą – 1 t. 33 l. ir skolos raštą – 1 t. 63 l., padėjimą darbdaviui ilgą laiką nuslėpti nelaimingo atsitikimo faktą, dėl ko užsitęsė ir buvo apsunkintas jo tyrimas – 1 t. 25 l., kt. / pripažįstama tikslingu atlygintinos žalos dydį mažinti iki 15.000 lt. Klausimas dėl dalies - 6000 lt. – žalos atlyginimo yra išspręstas iki nuosprendžio priėmimo, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas dalinai 9.000 lt. sumai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Pripažįstant Z. J. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo iš jos priteisiamos proceso išlaidos valstybei – 65,46 lt. / 7,7 ltr. x 4,25 lt./ltr. x 2 k. = 65,46 lt. / liudytojai O. G. pagal prašymą / 2 t. 120 lt. / ir pateiktus įrodymus / 2 t. 121, 122 l. / išmokamų pinigų, skirtų jos kelionės išlaidoms atlyginti / Lietuvos BPK 103str. 1p., 104str. ir 105str. 1d. / ir 80 lt. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam A. M. išlaidų / 2 t. 135,136 l., Lietuvos BPK 106str. 2d. /.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos (duomenys neskelbtini)307str., teismas

nusprendžia:

Z. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos BK 176str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems / 1 / metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Vadovaujantis Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems / 2 / metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti Z. J. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš BUAB „Ergonamas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), A. M., a/k (duomenys neskelbtini) devynis tūkstančius / 9.000 / litų neturtinės žalos atlyginimo.

Apmokėti liudytojai O. G., a/k (duomenys neskelbtini) proceso / kelionės / išlaidas – šešiasdešimt penkis litus 46ct. / 65,46 lt. / – iš tam skirtų Kelmės apylinkės teismo lėšų.

Priteisti iš Z. J., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei šešiasdešimt penkis litus 46ct. / 65,46 lt. / proceso išlaidų ir aštuoniasdešimt / 80 / litų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam A. M. išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.