- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- II-153-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00515-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L.-M. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. S.-P. 2020 m. vasario 13 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK Nr. 20110250261.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos V. S.-P. 2020 m. vasario 13 d. nutarimu (toliau ir – nutarimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. S. atžvilgiu nesant objektyvių duomenų, kad įvykio metu buvo padarytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Nutarimas priimtas išnagrinėjus L.-M. R. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. apie 16.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai ir jos dukrai su augintiniu išėjus į vidinį kiemą bei bandant išeiti iš kiemo A. S. sėdo į savo transporto priemonę „Nissan Xtrail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti tiesiai į jas. Pareiškime A. S. veiksmai vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų kitų žmonių saugumui, kaip kelių eismo pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.
Prieš priimdama nutarimą Institucija tikslinosi įvykio aplinkybes: papildomai apklausta pareiškėja, peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas, apklaustos įvykyje dalyvavusios A. S. bei K. R.. Tyrėja surinktus įrodymus įvertinusi pagal savo vidinį įsitikinimą priėjo išvados, kad A. S. veiksmuose nenustatytas būtinas ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Nutarime pažymėta, kad iš surinktos informacijos negauta objektyvių duomenų, jog įvykio metu padarytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, ir nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti.
Nesutikdama su nutarimu pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama panaikinti nutarimą ir pradėti administracinę teiseną dėl A. S. chuliganiško vairavimo. Skunde nurodoma, kad A. S. aiškiai matydama, kad jos su dukra išėjo iš namo bei eina link tarp automobilių esančio praėjimo, įlipo į savo automobilį ir, joms su dukra būnant A. S. automobilio priekyje (kairėje pusėje), A. S. du kartus link jų pavažiavo. Pareiškėja mano, kad tokiais A. S. veiksmais buvo aiškiai išreikštas siekis jas su dukra pažeminti, išgąsdinti, priešpastatyti save prieš jas, pademonstruoti niekinamą požiūrį į pėsčiuosius. Skunde taip pat nurodoma, kad A. S. elgesys važiuojant į jų su dukra pusę be jokios realios priežasties sukėlė grėsmę eismo saugumui, o A. S., kaip vairuotoja, elgėsi chuliganiškai. Pažymima, kad toks kaimynės elgesys pareiškėją ir jos dukrą išgąsdino. Pareiškėjos įsitikinimu, policijos pareigūnai nutarime formaliai nurodė ir citavo teisės normas, netiksliai interpretavo ir aprašė byloje esantį pareiškėjos pateiktą vaizdo įrašą.
Atsiliepimas
Institucija pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo palikti nutarimą galioti, o L.-M. R. skundą atmesti. Institucijos atsiliepime su pareiškėjos skundo argumentais nesutinkama. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini), gyvenančios pareiškėjos dukters K. R. ir tame pačiame name gyvenančių S. santykiai jau kuris laikas yra konfliktiški, abi pusės viena kitos atžvilgiu nusiteikusios priešiškai ir kryptingai siekia sukelti vieni kitiems kuo daugiau problemų. Pareiškėjos teiginiai apie jai ir dukrai kilusią grėsmę A. S. kieme statant automobilį yra nepagrįsti ir tą patvirtina pačios pareiškėjos į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Ribotoje kiemo erdvėje A. S. atliekamų veiksmų intensyvumas nebuvo tokio masto, dėl kurio vidutinių gebėjimų žmogus nespėtų adekvačiai sureaguoti į susidariusią situaciją. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. S. pavažiuojant arčiau namo sienos, pareiškėja su dukra ramiai stovėjo priešais automobilį ir laukė, kol A. S. sustos. Toks pareiškėjos ir jos dukros elgesys liudija, kad įvykio metu grėsmė joms nebuvo kilusi, nes kilusio pavojaus akivaizdoje žmogus instinktyviai reaguoja ir stengiasi išvengti pavojaus šaltinio. Objektyviai įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundo motyvus ir reikalavimą. Pareiškėja parodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandusi, kaip ištikta šoko stovėjo A. S. automobilį ir negalėjo pajudėti. Ją patraukė dukra. Šio įvykio metu ji pati įsitikino, jog dukra nemelavo sakydama, kad kaimynė yra pavojinga. Dėl teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo atkreipė dėmesį į tai, kad jame blogai girdisi kaimynės automobilio variklio garsas, kuris buvo tikrai garsus ir grėsmingas. Pareiškėjos nuomone, kaimynė turėjo parkuotis tik joms su dukra išėjus iš kiemo, tačiau ji sąmoningai važiavo ant jų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. S., apklausta kaip asmuo, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, parodė, kad jos ir pareiškėjos dukters K. R. kiemas bendras, tačiau jai priklauso didesnė sklypo dalis. Naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta, bet ji savo automobilį visuomet statosi toje pačioje vietoje. Įvykio dieną ji buvo paprašyta patraukti automobilį iš tos vietos, kuriame jis įprastai stovi, kad galėtų įvažiuoti kaimynės tėvai su priekaba, kuria atvežė dukrai K. R. malkų. Ji geranoriškai patraukė automobilį. Prieš įvykį ji buvo ką tik su vyru grįžusi automobiliu į kiemą – jos sutuoktinis jau buvo nuėjęs namo, o ji dar parkavo automobilį, kai išėjo pareiškėja su dukra. Automobilį parkavo toje vietoje, kadangi jos įprasta parkavimo vieta vis dar buvo užstatyta priekaba, nors malkos jau buvo iškrautos. Jai daugiau nebuvo kur statyti automobilio, tuo labiau, kad reikėjo palikti vietos, kad galėtų išvažiuoti K. R. tėvų automobilis su priekaba. A. S. parodė, kad ant pareiškėjos ir jos dukters nevažiavo ir neturėjo tikslo jų išgąsdinti, tik parkavo automobilį. Ji su K. R. nesutaria, todėl mano, kad ir šį kartą pareiškėja su dukra paprasčiausiai siekė išprovokuoti konfliktinę situaciją.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta K. R. parodė, kad pareiškėja yra jos mama. Įvykis ypatingai išgąsdino jos mamą, kuri stovėjo priešais kaimynės užvestą automobilį ir negalėjo pajudėti. Nors A. S. matė, kad ji su mama ir augintiniu eina pasivaikščioti, tačiau nepalaukė, kol jos praeis, ir tyčia važiavo ant jų. Dėl kaimynės chuliganiško vairavimo su mama turėjo eiti ne pro praėjimą tarp automobilių, o lipti per priekabą. Liudytoja pripažino, kad kaimynė įvykio metu negalėjo pasistatyti automobilio ten, kur įprastai laikydavo, nes tą dieną kieme buvo jos tėvų automobilis su priekaba, tačiau mano, kad tikrai nebuvo būtinybės kaimynei automobilį parkuoti ant praėjimo ir būtent tuo metu, kai jos su mama išėjo pasivaikščioti. Ji parodė, kad jos ir kaimynės santykiai yra konfliktiški, ne kartą yra kviesti pareigūnai. Pareiškimą rašė tik jos mama, nes yra įsitikinus, kad pareigūnai pamatę jos vardu rašytą pareiškimą jo net nebūtų tyrę ir nebūtų žiūrėję rimtai.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas pareiškėjos į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad jis prasideda 2019 m. gruodžio 10 d. 16:39:46, o baigiasi 16:41:41, ir kuriame yra nufilmuotas įvykis.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Kaip matyti iš L.-M. R. 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo (toliau ir – pareiškimas) turinio (Institucijos pateiktos bylos l. 5), į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką buvo kreiptasi siekiant, kad A. S. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. Pareiškėja tiek kreipdamasi su pareiškimu į policiją, tiek paduodama skundą teismui siekia, kad A. S. atžvilgiu būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nustatančią atsakomybę už chuliganišką vairavimą.
ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Taigi, kad administracinio nusižengimo teisena būtų pradėta, asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešime turi būti užfiksuotas administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymas.
Institucija, išanalizavusi L.-M. R. pareiškime nurodomas aplinkybes, surinkusi ir ištyrusi jų nustatymui bei tinkamam įvertinimui reikšmingus įrodymus, priėjo išvados, jog pranešime nurodyti A. S. veiksmai neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. Institucijos vertinimu, A. S. veiksmuose nenustatytas būtinas ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Tuo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teisenos nepradėti. Atitinkamai, tikrinant Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą būtina nustatyti, ar Institucijos išvada dėl administracinio nusižengimo požymių A. S. veiksmuose nebuvimo yra teisinga.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-4-719/2019 ir kt.).
Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad kuomet pareiškėja ir liudytoja išėjo į lauką A. S. automobilis jau buvo užvestas, su įjungtais žibintais, o pati A. S. tuo metu išlipo iš automobilio. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog A. S. automobilio variklis buvo įjungtas ne pareiškėjos ir jos dukters įbauginimo tikslu – transporto priemonės variklis buvo įjungtas dar prieš tai, kol A. S. pamatė išeinančias pareiškėją ir jos dukrą.
Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjai ir jos dukrai einant prie A. S. automobilio, ji įlipo į automobilį ir lėtai pavažiuodama bandė patogiau prisipakuoti kieme, pavažiuoti kiek galima arčiau sienos. Parkuojamas automobilis pajudėjo minimaliai, nieko nelietė ir nekliudė. Teismas sprendžia, kad įlipusi į užvestą automobilį, kuomet kieme buvę asmenys ėjo link jo, A. S. pasielgė kaip atsakingas padidinto pavojaus šaltinio – automobilio valdytojas. Akivaizdu, kad pavojus kieme buvusiems pėstiesiems galėjo kilti tuo atveju, jei transporto priemonė užvestu varikliu būtų palikta be vairuotojo joje. Atitinkamai, nėra pagrindo A. S. įlipimo į automobilį vertinti kaip chuliganiškų paskatų.
Peržiūrėtas vaizdo įrašas iš esmės patvirtina A. S. teismo posėdyje duotų parodymų teisingumą, t. y. kad ji prieš pat įvykį automobiliu buvo grįžusi į kiemą ir bandė jį priparkuoti taip, kad nekliudomas galėtų išvažiuoti kieme buvęs automobilis su priekaba. Be to, teismo vertinimu, pavojingu laikytinas ne vairuotojos, o pačios pareiškėjos ir jos dukters elgesys įvykio metu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jos nesistengė greičiau praeiti tarp automobilių, nors A. S. įlipus į automobilį ir uždarius savo automobilio dureles buvo likęs pakankamas tarpas praeiti, jos nesistengė laikytis arčiau kieme stovinčio automobilio su priekaba, o stovėjo ir vaikščiojo priešais A. S. automobilį, nors ir matė, kad transporto priemonė užvesta bei kad vairuotoja parkuoja automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja su dukra galiausiai iš kiemo išėjo be jokio sunkumo apeidamos pačios liudytojos K. R. tėvo kieme pastatytą automobilį su priekaba. Taigi net jei pareiškėja su dukra bijojo eiti pro tarpą tarp kaimynės ir jų šeimos automobilio, nebuvo jokios būtinybės stovėti priešais A. S. parkuojamą automobilį.
Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, kad Institucija priimdama nutarimą tinkamai įvertino visas administracinio nusižengimo inkriminavimui reikšmingas aplinkybes. Vien tik aplinkybė, kad A. S. parkavo automobilį, kai kieme buvo pareiškėja su liudytoja, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios būtų kilęs realus pavojus kitiems eismo dalyviams, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinama kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes pripažintina teisinga pareigūnų išvada, jog būtinasis inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis – chuliganiškos paskatos nenustatytas.
Teismas įvertinęs skunde nurodytus motyvus bei atsiliepimo į skundą argumentus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, išklausęs asmenį, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, apsiklausęs liudytoją, ištyręs byloje esantį vaizdo įrašą, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį A. S. atžvilgiu nepradėta pagrįstai. Institucija nutarimą priėmė L.-M. R. pareiškime nurodomas aplinkybes ištyrusi ne tik visapusiškai ir išsamiai, bet ir objektyviai. Nebuvo apsiribota A. S. paaiškinimais, tačiau buvo apklausiama ir pati pareiškėja, jos dukra, buvo peržiūrėtas bei išanalizuotas į byloje esantis vaizdo įrašas – pačios pareiškėjos į bylą pateiktas įrodymas. Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L.-M. R. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. S.-P. 2020 m. vasario 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK Nr. 20110250261, palikti nepakeistą.
Teismui pateiktą bylą pagal pareiškimą reg. Nr. 20-G-4944 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.