Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-06-05 · Civilinė byla Nr. e2VP-13118-466/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
e2VP-13118-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07799-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Skolininkas
S. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2VP-13118-466/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07799-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas S. M., antstolis Robertas Vasiliauskas ir Z. M..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora pareiškimu prašė nustatyti, kad S. M. sutuoktinės Z. M. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui S. M..

Pareiškimo kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo išsiųsti suinteresuotam asmeniui S. M., tačiau suinteresuotas asmuo per nustatytą terminą atsiliepimą į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Z. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybinė sutartis tarp sutuoktinių Z. M. ir S. M., kurioje nustatyta, kad santuokos metu po šios sutarties pasirašymo įsigytas registruotas ir neregistruotas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, pajamos, pašalpos ir kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu minėtas turtas yra įgytas asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, jos darbo užmokestis yra asmeninė nuosavybė ir negali būti naudojamas kito asmens skolų mokėjimui padengti.

Taip pat pažymi, kad pareiškėja UAB „Gelvora“ nori nusavinti dar iki vedybų sutarties sudarymo 237,80 Eur jos darbo užmokesčio, kurį 2013 m. antstolis nurašė į antstolio sąskaitą. Jos nuomone, prieš pervedant minėtas lėšas į antstolio sąskaitą turėjo būti nustatyta santuokinio turto dalis, tačiau tokio nustatymo nebuvo, todėl įsitikinusi, kad lėšos neteisėtai 6 metus buvo naudojamos antstolio ir turi būti grąžintos jai.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510 – 513 straipsniai).

Pareiškimas atmestinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotą 2010 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-12586/790/2010 dėl priteistos 1885,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (2010-05-04) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo (šiai dienai susidarė 834,12 Eur palūkanų suma) ir 14,19 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko S. M. kreditorės UAB „Gelvora“ naudai. Vykdymo proceso metu, 2013 m. balandžio 18 d. antstolio patvarkymu buvo areštuotas S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos, mokamos sutuoktinei Z. M. ir nurodyta iš Z. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA bei išskaičiuotas pinigines lėšas pervesti saugoti į antstolio Roberto Vasiliausko depozitinę sąskaitą. Taip pat buvo areštuotas kitas turtas, kuris skolininkui S. M. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise: pastatas – svirnas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) skolininkas S. M. bei skolininko sutuoktinė Z. M. sudarė vedybinę sutartį, kuria buvo nustatyta, kad santuokos metu po santuotokos sutarties pasirašymo įsigytas registruotinas ir neregistruotinas kilnojamas turtas, piniginės lėšos, pajamos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamasis turtas, išmokos ir pinigai yra įgytas, asmeninė nuosavybė.

Vykdymo metu išieškotojai UAB „Gelvora“ buvo siūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. 2016 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui pašalinti trūkumus, trukdžiusius priimti procesinį dokumentą nagrinėjimui. Pakartotinai UAB „Gelvora“ prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teismui nepateikė, ir šiuo metu antstolio Roberto Vasiliauskjo depozitinėje sąskaitoje saugomos iki vedybų sutarties sudarymo iš skolininko sutuoktinės Z. M. darbo užmokesčio išskaitytos lėšos – 237,80 Eur.

2019 m. sausio 30 d. antstolis Robertas Vasiliauskas turto arešto aktu Nr. S-19-179-1995, areštavo 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lakumas“, į. k. 223761080, vardinių paprastųjų akcijų, kuriomis savininku yra skolininkas S. M..

2019 m. sausio 31 d. skolininkui S. M. ir jos sutuoktinei Z. M. buvo išsiųstas patvarkymas pasiūlyti pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2019 m. vasario 22 d. skolininkas S. M. pateikė pasirašytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kuriame nurodė, jog Z. M. atlyginimas priklauso tik jai ir jokių pretenzijų į Z. M. pinigines lėšas neturi ir negali turėti, nes susidariusios skolos yra atsiradusios pagal jo asmenines prievoles. Tačiau per įstatyme numatytą terminą antstoliui nepateiktas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Atsižvelgiant į tai, antstolis patvarkymu Nr. S-19-179-4944, pasiūlė išieškotojai UAB „Gelvora“ kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui S. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės Z. M. iki vedybų sutarties sudarymo gautų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Suinteresuotas asmuo Z. M. atsiliepime prašo pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą atmesti, nes (duomenys neskelbtini) tarp skolininko S. M. ir Z. M. buvo sudaryta vedybų sutartis, ir šiuo metu UAB „Gelvora“ savo reikalavimus gali reikšti tik skolininkui S. M.. Taip pat nurodė, kad 2013 m. buvo neteisėtai į antstolio Roberto Vasiliausko sąskaitą pervestas 237,80 Eur Z. M. darbo užmokestis, nes prieš atliekant tokius veiksmus, turėjo būti nustatyta sutuoktinio turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.

Pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis). Taip pat patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą CPK reglamentavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje antstolis Robertas Vasiliauskas ne apribojo disponavimą skolininko sutuoktinės Z. M. darbo užmokesčiu, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą , tikslu išsaugoti turtą, kad nustačius turto dalį, į jį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau realiai išieškojo pinigines lėšas neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos, antstolis 2016-08-12 patvarkymu Nr. 0179-10-00901 B-19862 dėl patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti saugoti panaikinimo, nurodė, kad panaikina 2013-04-18 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti saugoti, t. y. patvarkymą, kuriuo skolininko sutuoktinės Z. M. darbdavys buvo įpareigotas išskaičiuoti iš Z. M. darbo mokesčio tam tikras sumas. Vėliau 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. 0179/10/00901 B-24545 dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo, antstolis panaikino visus patvarkymus, kuriais buvo areštuotos Z. M. sąskaitose esančios piniginės lėšos. Nors Z. M. bankų sąskaitoms buvo taikytas turto areštas, o darbo užmokesčio atžvilgiu buvo priimtas patvarkymas išskaityti iš jo tam tikras sumas, vėliau turto areštas bei patvarkymas dėl išskaitymo panaikinti, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog piniginių lėšų pervedimas iš skolininko sutuoktinės Z. M. sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą yra tapatus sąskaitų areštui. Areštavus sąskaitose pinigines lėšas, šios ir toliau lieka skolininko sąskaitose, tik skolininko galimybė jomis disponuoti yra apribota. Tuo tarpu piniginių lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra viena iš sudėtinių išieškojimo iš piniginių lėšų dalių ir gali būti atliekamas tik esant teisiniam pagrindui dėl išieškojimo į šias lėšas nukreipimo.

Taigi antstolis atliko skolos išieškojimo, o ne turto areštavimo veiksmus. Pažymėtina, kad antstoliui nesuteikiama teisė nustatyti skolininko turto dalies bendrame turte. Skolininko turto dalis yra nustatoma teismo nutartimi ir, tik nustačius skolininko dalį bendrame turte, yra galimas skolos išieškojimo tą dalį nukreipimas. Šiuo atveju antstolis, priimdamas patvarkymą pats nusprendė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir nurodė sutuoktinės darbdaviui nuo šios sumos daryti atskaitymus. Kadangi šiuo atveju nebuvo areštuotas sutuoktinės Z. M. darbo užmokestis ir nesant turto arešto akto, išieškotojos pareikštas reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės darbo užmokesčio negali būti tenkinamas. Iš jo nėra aišku, kokiose pajamose prašoma nustatyti turto dalį, nes 237,80 Eur sumai nėra pritaikytas turto areštas bei nesurašytas turto arešto aktas, o nuo (duomenys neskelbtini) tarp skolininko S. M. ir jo sutuoktinės Z. M. yra sudaryta vedybinė sutartis, pagal kurią asmenų turimas/gautas nekilnojamas ir kilnojamas priklauso tik tam asmeniui, kuris turi/gavo, dėl ko išieškojimo nukreipimas į Z. M. lėšas po (duomenys neskelbtini) vedybinės sutarties sudarymo nėra galimas.

Akreiptinas suinteresuoto asmens Z. M. dėmėsys, kad byla nėra nagrinėjama CPK V dalies XXXI skyriaus nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo, nesant CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva spręsti dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo išieškota 237,80 Eur sumą iš Z. M. darbo užmokesčio, bei taip pat įpareigoti antstolį Robertą Vasiliauską minėtą sumą grąžinti.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skolininko turto dalies nustatymas jo sutuoktinės darbo užmokestyje šiuo metu nėra galimas ne tik dėl to, kad nebuvo įvykdytos CPK 667 straipsnio sąlygos dėl turto aprašymo ir areštavimo, bet ir todėl, kad tarp skolininko S. M. ir jo sutuoktinės Z. M. yra sudaryta vedybinė sutartis, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 442 – 447 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas