Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB BnP Finance 2020 m. sausio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOM-kvm2bhj4, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1300,00 Eur sumą ir atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą per 36 mėnesių terminą ir sumokėti kredito kainą: 924,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 351,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – kredito nustatytu laiku ir tvarka negrąžino. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Ieškovė atsakovui pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo iki šiol.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Pradinė kreditorė vykdė savo pareigas tinkamai, tuo tarpu atsakovas savo pareigų neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistina 1300,00 Eur skola ir 49,40 Eur administravimo mokestis.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 31,00 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovui tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš atsakovo priteisiama ieškovei 207,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020-06-04).

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, buvo išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir pateikė duomenis, kad pradinė kreditorė vertino atsakovo mokumą, t. y. gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjas neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjas turi sutuoktinį (-ę) ir jo (-os) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt. Pagal šiuos duomenis pradinė kreditorė suderindavo individualias sutarties sąlygas bei buvo tikimasi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai, visą sutarties laikotarpį ir bus gauta visa sutartyje nurodyta bendra kredito kaina. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių, t.y. kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovei laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 336,15 Eur negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-06-04) iki 2021-02-01, taikant 39,00 procento metinių palūkanų normą, bei 39,00 procento dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1300,00 Eur), skaičiuojant nuo 2021-02-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-02).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 39,00 procento dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1300,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-02) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma dėl kurios šalys susitarė sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje, sudaro 39,00 procentą. Iš sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška prievolė išskirta atsakovo pareiga mokėti 0,05 proc. netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą tuo atveju, jeigu atsakovas laiku nemokėjo įmokų. Pagal į bylą pateiktus duomenis sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“, o atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis, todėl sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės minimos atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, tai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškinamos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). S. S. dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovė – 39,00 procentas, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant sutartį. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Atitinkamai sutarties Specialiųjų sąlygų dalis „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 39,00 procento dydžio metinę palūkanų normą, taikymas ir S. B. sąlygų 6.1 punkto sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio yra vertinamos kaip nesąžiningos, o dėl to pripažįstamos niekinėmis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis, 2021-01-20 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2020 m. spalio 20 d. Nr. e2A-1753-562/2020, 2020 m. spalio 27 d. Nr. e2A-1795-580/2020, 2020 m. spalio 27 d. Nr. e2A-1603-852/2020, 2020 m. spalio 29 d. Nr. e2A-1728-855/2020; kt.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2021-02-04, todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistiną 1892,86 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.