Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K., institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl tėvystės nuginčijimo,

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.1., b.l. 157-159) prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės paliekant jai santuokinę pavardę; nustatyti šalių dukters S. K., gim. 2010-04-22, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 895 Lt kas mėnesinių išmokų mokant iš visų rūšių pajamų iki jos pilnametystės bei 8055 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo dienos ir išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise skirti ieškovę; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „Baran“ akcijų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2008-09-09 Elazig mieste, Turkijos Respublikoje. Santuokoje 2010-04-22 gimė duktė S.. Santuokos metu jie įsigijo UAB „Baran“ akcijas ir pradėjo kartu dirbti šioje bendrovėje. Nuo 2010 metų jų santykiai pasikeitė. Atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip du metus ja visiškai nesirūpina, neteikia jokio išlaikymo dukrai, nedalyvauja jos auklėjime. Dėl santuokos iširimo kaltu laiko atsakovą, nes jis paliko šeimą ir gyvena su kita moterimi. Dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes mergaitė gyvena su ja, ji ja rūpinasi, o atsakovas mergaitės nepripažįsta ir ja nesirūpina. Dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 1790 Lt suma, tad atsakovas dukrai turi teikti 895 Lt išlaikymą mėnesiui, o kadangi jo nebuvo teiktas išlaikymas, susidarė 8055 Lt. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Mano, kad išlaikymas dukrai turi būti priteistas ir vienkartine suma iki jos pilnametystės, kas sudarytų už 188 mėnesius 168 260 Lt. Santuokoje įgijo tik bendrovės 100 vnt. akcijų už 10 000 Lt, kurių pusė turi būti priteista jai.

Atsakovas pateikė priešieškinį (t.1., b.l. 62-65), kuriuo prašė nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad jis nėra S. K. tėvas, o S. nėra jo dukra. Atsakovas nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, apytiksliai nuo 2012 metų pradžios tarp jų prasidėjo įvairūs nesutarimai, kurių metu ieškovė ne kartą jam yra teigusi, jog jis nėra S. tėvas, kad jos tėvu yra asmuo, kurį jis pažįsta. Pasak atsakovo, po tokių teiginių jis prašęs ieškovę sudaryti galimybę jam atlikti DNR tėvystės nustatymo testą, tačiau ieškovė sakydavusi, kad jis yra S. tėvas. Jo abejonės dėl tėvystės faktiškai pasitvirtino 2012-04-17, kai atsakovo bendradarbė N. F. nurodė, kad pati ieškovė 2012-04-16 jai pripažino ir aiškiai patvirtino, kad jis nėra biologinis mergaitės tėvas. 2012-09-04 jis išsiuntė ieškovei prašymą sudaryti galimybę atlikti DNR tėvystės nustatymo testą, kuriuo metu būtų nustatyta ar jis yra mergaitės biologinis tėvas. Ieškovė į šį jo prašymą nereagavo. Nurodė, kad jo artimi santykiai su mergaite nėra susiklostę, ji yra mažametė, dėl ko tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus. Prašė skirti DNR ekspertizę.

Ieškovė priešieškinio nepripažino, nurodydama, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo žinojo apie tai, kad jis yra įrašytas dukros tėvu jos gimimo liudijime kaip tėvas, žinojo, kad nėra dukros biologinis tėvas, tačiau neginčijo tėvystės ir dukra visiškai nesirūpino. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismo posėdžiuose ieškovė patvirtino, kad atsakovas nėra dukros biologinis tėvas ir, kad ši aplinkybė atsakovui buvo visada žinoma, jis norėjo pasilikti Lietuvoje, dėl ko pripažino vaiko tėvystę, jie niekada negyveno kaip sutuoktinai. Nurodė, kad DNR ekspertizės skirti nereikia, nes atsakovui yra žinoma, kad vaikas yra jo draugo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką sudarytą 2008-11-21 Elazig, Turkijos Respublikoje, apskaitytą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo J. K. paliko santuokinę pavardę K.; padalino santuokoje įgytą turtą: atsakovui M. K. natūra priteisė 100 vnt. UAB „Baran“ (į.k. 301081531) akcijų, 10 000 Lt vertės; įpareigojo atsakovą M. K. išmokėti ieškovei J. K. 5 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra. Nustatė nepilnamečio vaiko S. K., gim. 2010-04-12 gyvenamąją vietą su motina J. K.; priteisė iš atsakovo M. K. dukters S. K., gim. 2010-04-12 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2012-06-04 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 3 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai J. K.. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį teismas atmetė. Priteisė iš atsakovo M. K. į valstybės biudžeto pajamas 510 Lt žyminio mokesčio ir 27,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 537,11 Lt ir 1633,20 Lt į valstybės pajamas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių bei atsižvelgęs į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, ieškovės reikalavimu taikė ieškinio 1 metų senatį ir atmetė atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo vertinimu, galimas tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus ir jis galimai liktų be tėvo ir išlaikymo, nes nei ieškovė, nei atsakovas nesiekia nustatyti tikrosios vaiko kilmės. Pažymėjo, kad atsakovui buvo žinoma, jog santuokoje 2010-04-12 gimė dukra (duomenys neskelbtini), kad jis 2010-04-22 įrašytas vaiko gimimo įraše vaiko tėvu ir jam nekilo jokių abejonių dėl tėvystės (CK 3.140 str. 1d.). Įrodymų apie tai, kad būtų atsiradusios naujos aplinkybės dėl vaiko tėvystės ir apie šių aplinkybių atsiradimo laiką atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, kadangi vaiko gimimo liudijimas, kuriame ieškovas nurodytas kaip vaiko tėvas, išduotas 2010-04-22, būtent tada ieškovas sužinojo apie duomenis patvirtinančius jo tėvystę vaikui, todėl ginčyti tėvystę ieškovas galėjo per vienerius metus nuo nurodytos datos, t.y. iki 2011-04-22, priešieškinis pareikštas teisme 2012-10-10, t.y. po to, kai atsakovas gavo ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovas žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuose atsakovas nurodo, kad jam žinoma, jog jis nėra vaiko tėvas - jo parašytas prašymas Vilniaus m. VTAS, 2010-04-28 Vaiko globos (rūpybos) planas dėl vaiko laikinosios globos, 2010-04-26 VTAS įspėjimas (t.1., b.l. 120,122-123; t.2., b.l. 14.). Dėl santuokos nutraukimo, teismas konstatavo, kad sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, nes abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl turto padalijimo teismas konstatavo, kad šalių santykiai konfliktiški, todėl jiems abiems būtų sudėtinga kartu valdyti bendrovę kaip akcininkams, o atsakovas yra bendrovės direktorius ir vadovauja bendrovės veiklai, todėl jam tikslinga priteisti natūra visas akcijas, o ieškovei kompensaciją už jas. Dėl to teismas įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovei 5000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra (CK 3.118, 3.127 str.). Dėl mažametės dukros išlaikymo teismas sprendė, jog dukros (duomenys neskelbtini) poreikiai yra mažesni negu suaugusio žmogaus poreikiai, tačiau mergaitė turi širdies ydą, tad jai yra reikalingas didesnis išlaikymas ir priežiūra negu sveikam vaikui. Todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir ši suma sudaro tik kiek didesnę dalį nei MMA, kuri skirta tenkinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas priteisė ieškovei 3 600 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-06-04, nes išlaikymas mergaitei nebuvo teikiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešinis ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti, nustatyti, kad atsakovas nėra S. K., gim. 2010-04-12 tėvas, S. K., gim. 2010-04-12, nėra atsakovo M. K. a.k(duomenys neskelbtini) dukra; taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteistas turtas – 100 vnt. UAB „Baran“ akcijų ir 5 000 Lt kompensacija, mokėtina ieškovei J. K. už jai tenkančią mažesnę turto dalį natūra, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – padalinti santuokoje įgytą turtą – 100 vnt. UAB „Baran“ akcijų ieškovei J. K. ir atsakovui M. K. natūra lygiomis dalimis, t.y. po 50 vnt. akcijų kiekvienai šaliai; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista dukters S. K., gim. 2010-04-12, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2012-06-04 iki jos pilnametystės; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas dukters S. K., gim. 2010-04-12 3 600 Lt išlaikymo įsiskolinimas; likusioje dalyje apeliantas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo neatitinka materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad atsakovas įrodė, jog jis nėra S. K. tėvas. Tikslu nustatyti, ar atsakovas yra S. K., gim. 2010-04-12, tėvas, atsakovas prašė teismo skirti teismo medicininę DNR ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovo prašymo netenkino (t.1., b.l. 193). Ieškovė teismo posėdžių metu ne kartą pripažino ir patvirtino, kad atsakovas nėra S. K. tėvas, todėl ši aplinkybė laikytina atsakovo įrodyta. Aplinkybę, kad atsakovas nėra S. K. tėvas patvirtino ir byloje apklausti liudytojai: N. F. (t.1., b.l. 198), V. S. (t.1., b.l. 197) bei A. G. (t.2., b.l. 22). Mano, kad 2012-10-10 kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, jis nepraleido nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Nurodė, jog atsakovas neneigė, kad jo įrašymas tėvu S. K. gimimo liudijime atsakovui buvo žinomas nuo pat vaiko gimimo, tačiau iki pat priešieškinyje nurodyto termino - 2012 m. balandžio mėn. atsakovui nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl to, kad būtent jis yra vaiko tėvas - vaikas gimė šalims būnant santuokoje. Nurodė, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į nuoseklius atsakovo paaiškinimus, o tai nulėmė klaidingų išvadų sprendime konstatavimą ir atitinkamai neteisingą ir nepagrįstą ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimą.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog svarbių priežasčių, dėl kurių yra praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta, dėl ko jis neatnaujinamas. Nurodė, jog atsakovas prašė teismo atnaujinti šį terminą atnaujinti, nurodydamas svarbias termino praleidimo priežastis (t.1., b.l. 116-119). Apeliantas mano, kad jo nurodytos aplinkybės: atsakovo menkos lietuvių kalbos žinios, ieškovės nesąžiningi veiksmai (elgesys), klaidinant atsakovą dėl vaiko tėvystės, laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis.

3. Teismas pažeidė CPK 270 str. nuostatas, tinkamai nemotyvuodamas teismo sprendimo. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis pirmosios instancijos teismas atmetė įrodymus - nuoseklius atsakovo paaiškinimus bei liudytojo A. G. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad atsakovas lankydamasis Vilniaus m. VTAS nemokėjo lietuvių kalbos (t.2., b.l. 22), rašytinius įrodymus, patvirtinančius 2004-04-27 prašymo Vilniaus m. VTAS (t.1., b.l. 120), 2010-04-28 Vaiko globos (rūpybos) plano (t.1., b.l 122-123), 2010-04-26 VTAS įspėjimo (t.2., b.l. 14) pasirašymo aplinkybes ir priežastis (t.1., b.l. 129-130, 88, 138, 126), kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas išvadą, jog svarbių priežasčių, dėl kurių yra praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta.

4. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokinio turto padalinimo būdo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „Baran“ akcijų (t.1.,. b.l. 159). Šį ieškinio reikalavimą ieškovė palaikė ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime rėmėsi šalių nenurodytais faktais ir priteisė šaliai to, ko ji neprašė. Teismas įpareigodamas atsakovą išmokėti ieškovei 5 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra, nevertino atsakovo realių finansinių galimybių tokią kompensaciją sumokėti. Atsakovo į bylą pateikti išsamūs jo finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai (t.1., b.l. 21, 22, 40, 41, 43), piniginės prievolės (priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, t.1., b.l. 162-163, t.2., b.l. 34) neginčijamai patvirtina jo finansinės padėties sunkumą ir negalimumą išmokėti ieškovei tokio dydžio sumą. Atsakovo gaunamos pajamos yra mažos, o vienintelis jo turimas turtas — UAB „Baran“ akcijos. Atsakovo vertinimu, netoleruotina tokia situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą (akcijas) parduoti arba netgi išvaržyti.

5. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovo priešieškinį patenkinti, sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo turėtų būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo palikti nepakeistą, sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo turėtų būti pakeistas, sumažinant priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį. Atsakovo nuomone, sprendimas priteisti vaiko išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas, neatitinkantis įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymą. Atsakovo turtinė padėtis yra ganėtinai sunki, todėl jis nėra pajėgus teikti nepilnamečiam vaikui teismo priteistą išlaikymą – po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad byloje nėra medicininių dokumentų, t.y. įrodymų, kurie patvirtintų, jog mergaitė turi širdies ydą.

6. Mano, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo – 3 600 Lt priteisimo taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išvadą, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2011-10-01 iki 2012-06-04, t.y. 9 mėnesius, Vilniaus miesto apylinkės teismas grindė netinkamai ir neišsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas. Nesutikimą ieškovė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, išsamiai ir objektyviai teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėjęs atsakovo reikalavimą nuginčyti S. K. tėvystę, nustatė, kad atsakovui praktiškai nuo pat dukters S. K. gimimo buvo žinoma, kad jis nėra biologinis S. K. tėvas. Tai jis ne vieną kartą yra patvirtinęs raštu įvairioms Lietuvos institucijoms, nurodydamas, kad jis nėra S. K. tėvas ir ruošiasi tėvystę ginčyti teismine tvarka, tačiau to nepadarė, tokiu būdu praleisdamas vienerių metu tėvystės nuginčijimo terminą ir nepateikė teismui jokių duomenų, kad terminas jo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios leistų teismui terminą atnaujinti.

2. Teigė, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad santuokinio gyvenimo su atsakovu niekada negyveno ir atsakovas to teisme visiškai neneigė, todėl faktas, kad S. K. nėra atsakovo vaikas, atsakovui buvo žinoma nuo pat jos gimimo.

3. Atsakovas, norėdamas teismą įtikinti, kad terminą dėl tėvystės nuginčijimo praleido dėl svarbių priežasčių nurodo faktą, jog jis nemokėjo lietuvių kalbos, todėl pasirašydamas raštus įvairioms Lietuvos Respublikos institucijoms nežinojo jų turinio, negalėjo suprasti jų esmės. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats atsakovas patvirtino, kad dar prieš dukters gimimą (2010-02-25) įsteigė Lietuvoje bendrovę, kurioje visi darbuotojai buvo lietuviai, vertėjo bendrovėje nebuvo, raštvedyba ir visa dokumentacija bendrovėje buvo vedama lietuvių kalba, dokumentus pasirašydavo pats atsakovas, todėl jo teiginys, jog jis nemokėjo lietuvių kalbos neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

4. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad sutuoktinių turtas padalytas tokiu būdu net ir nesant ieškovės prašymo. Patvirtino, kad teisminio nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek jos atstovas prašė teismo padalinti sutuoktinių turtą būtent tokiu būdu – padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovui natūra priteisiant 100 vnt. UAB „Baran“ akcijų, 10 000 Lt vertės, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 5 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra.

5. Priteisdamas 600 Lt išlaikymą ir 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą teismas rėmėsi visapusišku ir išsamiu duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius išnagrinėjimu. Teismo buvo nustatyta, kad atsakovas nenurodė teismui savo tikrosios turtinės padėties, kadangi pats atsakovas teisme patvirtino, jog be oficialiai gaunamų pajamų ir savo darbinės - veiklos jis atsivežė į Lietuvą 30 000 EUR, bei keletą kartų po 10 000 USD, be to yra sveikas, neįgalumas jam nenustatytas, tuo tarpu dukrai yra nustatyta širdies yda.

6. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, kad jokio išlaikymo iš atsakovo dukra nėra gavusi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo priešinis ieškinys ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo naikinamas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos šios kategorijos bylose (CPK 330 str., CK 1.124 – 1.135 str.). Konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti nėra praleistas, todėl byla dalyje dėl priešinio ieškinio nagrinėjimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisme bylos išnagrinėti neįmanoma, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė priešinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str. 1d. 2p.). Kitoje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, kolegijai pripažįstant apelianto argumentus dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nepagrįstais.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo tėvystės S. K. nuginčijimo, išlaikymo priteisimo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2008-09-09 Elazig, Turkijos Respublika (t.1., b.l. 11). Santuokoje 2010-04-12 gimė vaikas S. K. (t.1., b.l. 4). S. K. tėvas gimimo liudijime įrašytas M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas priešiniu ieškiniu byloje ginčija dukros S. tėvystę. Apelianto tvirtinimu, jis įrodė, kad nėra dukros S. tėvas ir nėra praleidęs ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Apeliantui iki 2012 m. pradžios nekilo abejonių, kad yra vaiko tėvas, kuomet kilusių nesutarimų metu ieškovė nurodė jam ir kitiems asmenims, kad jis nėra vaiko tėvas. Šias aplinkybes be atsakovo paaiškinimų paliudijo ir teisme apklausti liudytojai, teismas šių įrodymų nevertino, kas nulėmė klaidingų išvadų teismo sprendime konstatavimą. Pažymėjo, kad įrodymai, kuriais rėmėsi teismas taikydamas ieškinio senatį – apelianto prašymas Vilniaus miesto VTAS, Vaiko globos rūpybos planas dėl vaiko laikinosios globos, 2010-04-26 VTAS įspėjimas, kuriuose nurodyta, kad atsakovas nėra tėvas ir žada ginčyti tėvystę teisme, buvo įvertinti nepakankamai, neatsižvelgiant į jų surašymo aplinkybes, priežastis, aplinkybę, kad atsakovas gerai nemoka lietuvių kalbos, nepatikimus ieškovės paaiškinimus.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo priešinį ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė, konstatavęs, kad atsakovas praleido ieškinio senatį tėvystei nuginčyti, todėl ieškovės prašymu ir vadovaudamasis vaiko interesais byloje taikė ieškinio senatį. Teismas konstatavo, nuo vaiko gimimo liudijimo išdavimo datos 2010-04-22 d. ieškovas sužinojo apie duomenis, patvirtinančius jo tėvystę vaikui, taigi, ginčyti tėvystę ieškovas galėjo per vienerius metus nuo nurodytos datos, iki 2011-04-22. Teismo vertinimu, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas žinojo, jog jis nėra vaiko tėvas, t.y. prašymas Vilniaus miesto VTAS, Vaiko globos rūpybos planas dėl vaiko laikinosios globos, 2010-04-26 VTAS įspėjimas, šalių paaiškinimai, administracinio teismo sprendimas. Konstatavo, kad atsakovas aplinkybes apie šalių šeimyninį gyvenimą, dukros gimimą, nusišalinimą nuo jos išlaikymo aiškina jam palankiomis aplinkybėmis, rezultatą siedamas su galimybe gauti leidimą gyventi Lietuvoje dėl to, kad jis turi šeimą ir vaiką, o gavęs leidimą, ginčija vaiko tėvystę siekdamas išvengti jo išlaikymo naštos. Teismo vertinimu, nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių senaties terminas turėtų būti atnaujintas (CPK 1.131 str. 2 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad galimas tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, jis galimai liktų be tėvo, nes šalys nesiekia nustatyti tikrosios vaiko kilmės.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, nesutinka, laiko ją nepagrįsta, atlikta netinkamai įvertinus bylos įrodymus.

Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jeigu vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Bylos duomenimis nustatyta, ir šalys neneigia aplinkybės, kad artimi santykiai tarp S. kaip vaiko ir atsakovo, kaip tėvo, nėra susiklostę.

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatytas trumpas ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas – remiantis CK 3.152 str., kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 1.127 str. 1 d.). Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą sužinojimo apie jo teisės pažeidimą momentą, kartu taip pat prašo atstatyti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas laikytų, kad jis praleistas, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo yra siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Kita vertus tol, kol asmens teisė nėra pažeista, t.y. iki teisės pažeidimo momento, ieškinio senaties eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties pradžią, visų pirma turi teisės pažeidimo objektyvųjį momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodomas tėvu, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada apeliantui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties pradžia – vaiko gimimo liudijimo išdavimo data - 2010-04-22, nes būtent tada atsakovas sužinojo apie tėvystę vaikui.

Apeliantas teigia, kad CK 3.152 str. 1 d. numatyto ieškinio senaties termino nepraleido, nes abejonės, jog jis nėra S. K. tėvas jam kilo 2012 m. pradžioje, kai šalių nesutarimų metu ieškovė užsimindavo, kad jis nėra dukros tėvas. Atsakovui kas kartą po tokių ieškovės teiginių pareiškus prašymą ieškovei sudaryti galimybę atlikti DNR tėvystės nustatymo testą, ieškovė tvirtindavo, kad tokio testo atlikti nereikia, kadangi atsakovas yra S. K. biologinis tėvas, o jos prieš tai išsakyti teiginiai tebuvo susiję su jų tarpusavio nesutarimais, siekiu įskaudinti atsakovą. Abejonės, kad atsakovas galimai nėra S. K. biologinis tėvas, itin sustiprėjo 2012-04-17, kai ieškovė tai pareiškė kitų asmenų akivaizdoje. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktą, kad atsakovas praleido CK 3.152 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, netinkamai įvertino šiuos rašytinius įrodymus: 1) 2010-04-27 prašymą Vilniaus m. VTAS, kuriame nurodyta, kad atsakovas nėra S. K. tėvas ir žada tėvystę nuginčyti teisme (t.1., b.l. 120), 2) 2010-04-28 Vaiko globos (rūpybos) planą, kuriame nurodyta, kad atsakovas teigia nesantis vaiko tėvu ir planuoja kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (t.1., b.l. 122-123), 3) 2010-04-26 Vilniaus m. VTAS įspėjimą, kuriame nurodyta, kad vaiko tėvai prašo laikinai apgyvendinti dukrą sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (t.2., b.l. 14). Atsakovo tvirtinimu, tuo metu, kai 2010-04-12 gimė S. K., atsakovas praktiškai nemokėjo lietuvių kalbos, todėl nesuprato ir negalėjo suprasti aukščiau paminėtų dokumentų turinio (šie raštai atsakovui nebuvo išversti į jam suprantamą kalbą), jų pasirašymo padarinių.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais. Sutiktina, kad subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama gimimo įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visuomet sužinoma tuo pačiu metu. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės pozicija dėl atsakovo buvimo vaiko tėvu prieštaringa ir nėra nuosekli, ieškovė atsakovui nurodydavo skirtingas aplinkybes dėl jo buvimo vaiko tėvu, ši pozicija nėra nuosekli net ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo žinojimą, kad jis nėra vaiko tėvas, patvirtina jo parašytas 2010-04-27 prašymas Vilniaus m. VTAS, kuriame atsakovas nurodė, kad nėra mergaitės biologinis tėvas ir žada nuginčyti tėvystę teisme (t.1., b.l. 120). Bylos duomenys patvirtina, kad šis raštas surašytas ieškovės ranka, kaip nurodė ieškovė jai vaikų teisės liepė taip rašyti (t.1., b.l. 194), juose yra tik atsakovo parašas, atsakovas patvirtino, kad dokumentų jam niekas neišvertė (t.1., b.l. 195). Liudytojas A. G. 2013-03-04 teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nekalbėjo lietuviškai, dokumentų jam neišvertė (t.2., b.l. 22), iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis gerai lietuvių kalbos nemoka. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pats parašė 2010-04-27 prašymą Vilniaus m. VTAS, kelia pagrįstų abejonių. Šalys neneigia aplinkybės, kad 2010-04-27 d. prašymas surašytas tikslu nustatyti dukrai laikiną globą. Apklausti 2010-10-13 teismo posėdyje (administracinė byla Nr. I-2369-561/2010) ieškovas ir atsakovė vienareikšmiškai tvirtino, kad atsakovas yra dukros tėvas (t. 1, b.l. 124-126). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012-04-16 per ieškovės gimtadienį įvyko konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo (t.1., b.l. 196-197), kad konflikto metu, girdint liudytojoms V. S. ir N. F., ieškovė pasakė atsakovui, kad vaikas yra ne jo. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl vaiko tėvystės šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. 2013-01-02 patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad „santuokoje su atsakovu gimė dukra S. K., šalių santykiai buvo geri, vedė bendrą ūkį“. 2013-01-22 teismo posėdžio metu (t.1., b.l. 193) ieškovė nurodė, kad „mergaitė yra atsakovo geriausio draugo“, kad „Santykių su atsakovu nebuvo jokių. Bijojau, kad santuoka bus pripažinta fiktyvi“, „atsakovas pripažino mergaitę, nes migracija spaudė. Viskas dėl jo dokumentų, dėl jo registracijos“, 2013-03-04 teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovė vėl patvirtino, kad atsakovas yra vaiko tėvas (t.2., b.l. 23). Todėl įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog aplinkybės, realiai suteikiančios pagrindą atsakovui abejoti dukros tėvyste, paaiškėjo 2012 m. balandžio pradžioje, ieškovei kitų asmenų akivaizdoje pareiškus, kad vaikas yra ne atsakovo. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra praleidęs ieškinio senatį yra laikytina nepagrįsta.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, šie pažeidimai yra esminiai, priešinio ieškinio reikalavimas neišnagrinėtas, apeliacinis skundas remiantis pirmiau nurodytais motyvais ir argumentais tenkinamas iš dalies, sprendimas šioje dalyje naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas priešiniame ieškinyje prašė paskirti ekspertizę tėvystei nustatyti, todėl grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, svarstytinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo byloje. Įvertinus liudytojo A. G. parodymus, duotus 2013-03-04 dienos posėdžio metu, ieškovės poziciją, spęstinas klausimas dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo, šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.192 str.), todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir vaiko išlaikymo klausimas spręstinas, išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokinio turto padalinimo būdo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „Baran“ akcijų, o Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė šaliai tai, ko ji neprašė. Jo vertinimu pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą išmokėti ieškovei 5 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra, nevertino atsakovo realių finansinių galimybių tokią kompensaciją sumokėti.

Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Nors ieškovė ieškinyje ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „Baran“ akcijų (t.1., b.l. 159), tačiau 2013 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu ieškovė teismo prašė padalinti santuokinį turtą– padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovui natūra priteisiant 100 vnt., UAB „BARAN“ akcijų, o ieškovei priteisti 5000 Lt išmoką už akcijas (t.2., b.l. 23). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė šaliai tai, ko ji neprašė. Be to, ieškovė nurodė, kad ji veiklos įmonėje nevykdo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių santykiai yra konfliktiški, jiems abiems būtų sudėtinga valdyti įmonę.

Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo realių finansinių galimybių išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Byloje nustatyta, kad atsakovas Turkijoje gauna už nuomą (t.1., b.l. 195), atsivežė 30 000 EUR, prieš mėnesį gavo 10 000 dolerių, atsakovas nurodė, jog pinigus atsivežė ne per vieną kartą, nesenai juos gavo per banką. Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina sunkios atsakovo finansinės padėties, net ir įvertinant tai, kad jis nurodo turintis daug skolų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl santuokinio turto padalinimo ir šioje dalyje sprendimą palieka nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 510 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už santuokos nutraukimą, 216 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo vaikui priteisimą, 150 Lt santuokos metu įgytą turtą) ir 27,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 1633,20 Lt į valstybės pajamas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešinio ieškinio atmetimo, išlaikymo išieškojimo ir grąžinus bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nustatant, kad iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 294 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už santuokos nutraukimą ir 150 Lt už santuokos metu įgyto turto padalinimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta:

1. Priteisti iš atsakovo M. K. dukters S. K., gim. 2010-04-12 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2012-06-04 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai J. K..

2. Priešieškinį atmesti.

Šioje dalyje bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustatant, kad iš atsakovo M. K. a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas priteistina 294 Lt žyminio mokesčio.