- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1968-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00251-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. R.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. vykdo individualią veiklą, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą. Jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 3 d., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pistoletą, kuris pagal specialisto išvadą, Nr. IBPS-V-1229184-20, yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „IZH 77-8“ (rus. ??77-8) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu Nr. XIII - 2273, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kuriam būtinas leidimas.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad, kai pareigūnai atvažiavo, pats atidavė jiems ginklą, jo net neieškojo. Ginklą buvo įsigijęs tuo metu, kai juos laisvai pardavinėjo, kad būtų namuose savigynai. To ginklo nenaudojo, iš jo nešaudė. Apie tai, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, nežinojo. Sužinojo tik prieš porą metų, tačiau tempė laiką ir dėl leidimo nesikreipė, todėl taip ir gavosi. Gailisi, kad laikė ginklą neturėdamas leidimo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. R. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad ginklą įsigijo seniai, kada tiksliai, negali nurodyti. Įsigijo jį ginklų parduotuvėje, esančioje Viršuliškėse, tikslaus gatvės pavadinimo nepamena, tačiau tikrai žino, kad, kai pirko šį ginklą, jam leidimo nereikėjo. Tą ginklą tiesiog nusipirko, kad turėtų, nes jokių egzaminų ar leidimų tam tuo metu nereikėjo. Jį laikė paslėpęs savo kambaryje esančioje sekcijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pats asmeniškai 2020 m. balandžio 3 d. kratos metu, kai krata buvo atliekama siekiant surasti tam tikrus objektus dėl jo anūko nusikalstamos veikos padarymo, savanoriškai pateikė ginklą policijos pareigūnams. Kai policijos pareigūnams atidavė ginklą, jis jau žinojo, kad jam reikalingas leidimas, tačiau neturėjo žinių, kur ir kaip galėtų jį įsigyti. Dėl to, kad neįvykdė savo pareigos ir neįsigijo leidimo gailisi, savo poelgį vertina neigiamai (b. l. 63).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo A. R. parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kratos protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje nurodyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant kratą A. R. parodė, kad turi galimai dujinį ginklą, be leidimo, kurį įsigijo prieš daug metų, kai tam leidimo nereikėjo. Atliekant kratą nurodytu adresu, balkono durims iš dešinės esančioje sekcijoje, pailgame vertikaliame stalčiuje, viršutinėje lentynoje, buvo rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą (b. l. 40-47). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo sankcionuotas 2020 m. balandžio 3 d., (duomenys neskelbtini), atliktos kratos teisėtumas (b. l. 50).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „IZH 77-8“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas objektas tinkamas šaudyti (b. l. 53-54).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-13119-20, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą bei atliekant numatytus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus - kratą, 2020 m. balandžio 3 d., adresu esančiu (duomenys neskelbtini), nepilnamečio įtariamojo T. R. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, pastarojo senelis A. R. savanoriškai pateikė juodos spalvos ginklą, kuris yra jo žinioje, priklauso jam, tačiau jokių leidimų ginklo turėjimui, legalizavimui jis neturi. Pateikto ginklo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) cal. 8 mm, kuris kratos metu paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Supakuotas ginklas su užduotimi atlikti objektų tyrimą buvo perduotas Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui tikslu nustatyti kokiai ginklų kategorijai jis priskiriamas, ar jis tinkamas šaudyti, kokios jis rūšies modelio ir kalibro ir ar tirti pateiktas objektas yra šaunamasis ginklas. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. B. apžiūrėjęs minėtą ginklą surašė išvadą (2020 m. gegužės 28 d.), kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „IZH 77-8“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas objektas tinkamas šaudyti (b. l. 3).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltę taip pat įrodo tarnybinis pranešimas, kratos protokolas bei specialisto išvada. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. R. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 3 d., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą, priskiriamą C kategorijos šaunamajam ginklui, kuriam būtinas leidimas. Kaltinamasis ginklą teigė įgijęs, kai leidimo tokiam ginklui turėti nereikėjo ir kurį laiką laikė jį be leidimo, nežinodamas, kad jis yra reikalingas. Vis tik įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad apie tai, jog leidimas ginklui laikyti tapo reikalingu, sužinojo dar porą metų iki kratos jo namuose atlikimo, tiesiog delsė su tokio leidimo gavimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės.
Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-449-942/2016, 2K-93-788/2018, 2K-126-693/2018).
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad A. R. padarė vieną apysunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kita vertus, jokių pasekmių dėl kaltinamojo neteisėto elgesio nekilo, tyčios panaudoti ginklą neteisėtiems veiksmams nebuvo, ginklas tiesiog buvo laikomas savigynai. Kaltinamasis pats atvykusiems pareigūnams pasakė apie namie turimą ginklą dar prieš atliekant kratą, be to, pareigūnai buvo atvykę ne dėl paties kaltinamojo veiksmų ar įtarimų jo atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – A. R. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (b. l. 72), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 69), duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Išdėstytos aplinkybės, susijusios tiek su nusikalstamo padarymu ir jo išaiškinimo aplinkybėmis, tiek ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad net ir minimalios BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. R. tikslinga nustatyti įpareigojimą visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis). Teismo įsitikinimu šio įpareigojimo paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – dujinis pistoletas „IZH 77-8“, (rus. ?? 77-8), Nr. (duomenys neskelbtini), 8 mm kalibro, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius (b. l. 55-57) – perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti A. R. visą bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinį pistoletą „IZH 77-8“, (rus. ?? 77-8), Nr. (duomenys neskelbtini), 8 mm kalibro, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius – perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.