- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- N-575-805-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01566-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) įgaliotas pareigūnas R. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo, kadangi ji, būdama Juodšilių „Šilo“ vidurinės mokyklos direktore, 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-15 patvirtinusi Juodšilių „Šilo“ vidurinės mokyklos 5–12 klasių mokytojų darbo krūvio paskirstymą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., kuriuo mokytojai G. G. paskirtas mažesnis nei pilnas 18 pedagoginių valandų darbo krūvis, o mokytojai A. Ž. mažesnis nei jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti turėtas darbo krūvis, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 3 dalį, nes vienašališkai sumažimo mokytojai A. Ž. ir mokytojai G. G. be jų rašytinių sutikimų darbo užmokestį.
2009 m. lapkričio 23 d. VDI nutarimu dėl minėto pažeidimo R. A. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 2 750 Lt dydžio bauda.
Šalies argumentai
Su VDI nutarimu R. A. nesutiko, todėl su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti VDI nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad mokytojų darbo apmokėjimo sąlygų ji nepakeitė, darbo krūvis mokykloje sumažėjo, todėl sumažėjo ir mokytojų A. Ž. bei G. G. darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino, ginčijamą VDI nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, kad Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų A. Ž. ir G. G. darbo užmokestis pakito nepažeidžiant darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų darbo sutartyse, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai ginčo atveju yra netaikytini. Teismas taip pat konstatavo, kad Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorė R. A. pagrįstai priėmė 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V1-105 „Dėl mokytojų darbo krūvio 2009–2010 mokslo metams tvirtinimo“, kuriuo patvirtinus mokytojų darbo krūvį, sumažėjo mokytojų A. Ž. ir G. G. darbo užmokestis. Taip pat teismas nustatė, kad darbo užmokesčio klausimas Juodšilių „Šilo“ gimnazijos pedagoginiam personalui 2009–2010 mokslo metams buvo patvirtintas Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės R. A. 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-14, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, A. Ž. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nebuvo byloje pakviesta dalyvauti nukentėjusiąją, o suinteresuotu asmeniu, atstovaujant jos mažametį vaiką, nebuvo pakviesta Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino R. A. veikos DK 179 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, nes sumažinus jai darbo krūvį, sumažėjo darbo užmokestis, taip pabloginant jos mažamečio vaiko materialinę padėtį.
Atsiliepimas
R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad A. Ž. motyvai dėl DK 174 straipsnio 4 dalies pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti, nes ši teisės norma šioje byloje netaikytina. Pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. Ž. ieškinį Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl įpareigojimo suteikti A. Ž. ne mažesnį kaip 35,75 savaitinių valandų pedagoginį darbo krūvį ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio valko interesų užtikrinimo, todėl į šią bylą neturėjo būti įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. A. buvo surašytas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, kaltinant ją pažeidus DK 120 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad šios teisės normos nuostatas R. A. pažeidė 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-15 nustačiusi Juodšilių „Šilo“ vidurinės mokyklos 5–12 klasių mokytojų darbo krūvio paskirstymą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., kuriuo mokytojai G. G. paskirtas mažesnis nei pilnas 18 pedagoginių valandų darbo krūvis, o mokytojai A. Ž. mažesnis nei jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti turėtas darbo krūvis, negavusi jų raštiško sutikimo.
Įvertinusi tarp Juodšilių „Šilo“ vidurinės mokyklos (šiuo metu gimnazijos) direktorės R. A. ir mokytojų G. G. bei A. Ž. susiklosčiusius santykius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp mokymo įstaigos ir mokytojų yra kilęs darbo ginčas, kuris DK 285 straipsnyje yra apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. G. bei A. Ž. nesutinka su tuo, kad joms sumažintas darbo krūvis, ko pasekoje sumažėjo ir darbo užmokesti. Teisėjų kolegija vertina, kad toks nesutikimas ir yra „nesutarimas“ DK 285 straipsnio prasme.
Pažymėtina, kad individualaus darbo ginčo tarp šalių buvimą patvirtina ir byloje nustatyti faktai. Pirma, nustatyta, kad A. Ž. ir G. G., gindamos savo teises, kreipėsi į darbo ginčo komisiją (b. l. 22–28), kuri nusprendė nesiūlyti darbdaviui tenkinti jų prašymų. Antra, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad A. Ž. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl ne mažesnio kaip 35,75 savaitinių valandų pedagoginio darbo krūvio suteikimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-341/2010 A. Ž. ieškinys buvo atmestas, šis spendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris sprendimo dėl apeliacinio skundo šiuo metu dar nėra priėmęs). Nustatyta, kad į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (dėl darbo sutarties dalies pripažinimo niekine, pripažinimo, kad ieškovės darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir atsakovo Juodšilių „Šilo“ gimnazijos įpareigojimo atitinkamai papildyti ieškoves darbo sutartį, darbo užmokesčio nepriemokos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo) kreipėsi ir G. G. (Vilniaus rajono 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-494/2011 ieškinys buvo atmestas, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs). Nustatytos faktinės aplinkybės ne tik patvirtina individualaus darbo ginčo tarp šalių buvimo faktą, bet ir tai, kad šis ginčas šiuo metu dar nėra išspręstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VDI funkcijas, kiek tai susiję su šia byla, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas) 6 straipsnis. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėto įstatymo 6 straipsnis kompetencijos VDI spręsti individualius darbo ginčus expressis verbis nesuteikia. Be to, DK 286 straipsnyje yra numatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčus nagrinėjantys organai – darbo ginčų komisija ir teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad klausimu, kokios institucijos turi teisę spręsti individualius darbo ginčus, yra suformuota teismų praktika. Šis klausimas buvo analizuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-727/2003 (skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, 2004 m., Nr. 5), kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog VDI įstatymais nėra priskirta individualių darbo ginčų nagrinėjimo funkcija. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija aiškiai apibrėžė VDI vykdomų funkcijų ribas ir konstatavo, jog VDI Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-498/2007; 2007 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1081/2007; 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3295/2009).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VDI surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdama nutarimą viršijo savo kompetenciją, kadangi išsprendė individualų darbo ginčą. Nagrinėjamu atveju VDI nutarimas turėjo būti panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nurodytu pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos vieningos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir nepagrįstai vertino 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V1-15, kuriuo buvo nustatytas Juodšilių „Šilo“ vidurinės mokyklos mokytojų darbo krūvis, teisėtumą bei nepagrįstai išnagrinėjo individualų darbo ginčą. Todėl atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą – panaikino VDI nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, tačiau tokį sprendimą grindė netinkamais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo nutarimo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvai keičiami šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais.
Apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, kadangi ji į bylą nebuvo įtraukta nukentėjusiąja. Teisėjų kolegija nustatė, kad A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir į jį kviečiama nebuvo, tad jai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymų, užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir naudotis kitomis nukentėjusiojo teisėmis. Tai yra procesinis pažeidimas, kuris gali sudaryti pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau atsižvelgusi į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodyto pažeidimo nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui yra netikslingas. Tai pat teisėjų kolegija pažymi, kad A. Ž. iš dalies realizavo savo kai nukentėjusios teises, paduodama apeliacinį skundą, kuris buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, atsakant į visus esminius apeliaciniame skunde apeliantės iškeltus klausimus.
Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad į bylą suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija. Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuoto asmens institutas nėra įtvirtintas administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančiame ATPK. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas R. A. administracinės atsakomybės klausimas ir ši byla nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedaro įtakos A. Ž. vaiko interesams.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas (jo rezoliucinė dalis) paliekamas nepakeistas, atsitinkamai pakeičiant motyvus, kuriais remiantis naikinamas VDI nutarimas ir nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla R. A. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.