Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteistas – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2016 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 11 mėnesių 1 diena laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirta I. N. subendrinta bausmė – 1 metai 11 mėnesių 1 diena laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Paskirta I. N. kardomoji priemonė – suėmimas, paliekant paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. N., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. vasario 16 d. apie 20.40 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) skyriaus kameroje – palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas bei suvokdamas savo pareigą vykdyti pataisos įstaigos pareigūnų reikalavimus, nepakluso Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų teisėtiems reikalavimams nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus t. y. mėtyti kameroje – palatoje daiktus ir niokoti įstaigai priklausantį turtą, staigiu judesiu metėsi prie kameros durų ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas ėjusiam Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. A., petimi trenkė jam į kairę krūtinės pusę, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu konstatavo, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad I. N. nusikalstami veiksmai pagal BK 286 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

3. Kaip galima suprasti iš I. N. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, nurodo, kad viskas buvo ne taip kaip teigė pareigūnai, tačiau jokių argumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo I. N. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

6. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas I. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl I. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo I. N. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant I. N. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. N. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog viskas buvo ne taip kaip nurodė byloje apklausti pareigūnai. Sutikti su tokiais apelianto motyvais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia, kad būtų panaikintas skundžiamas nuosprendis yra nepagrįsti ir atmetami. I. N. kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo, pasipriešinant savo pareigas ėjusiam Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. A., taip padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo A. A. ir liudytojų Z. S., E. Š., R. D. ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie kartu su Laisvės atėmimo vietų ligoninės kriminalinės žvalgybos skyriaus (tarnybos) viršininko (vyresniojo pataisos pareigūno) R. K. tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 1,20), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2019 m. vasario 18 d. išvada Nr.G472/2019(02) (t. 1 b. l. 35-37), Tarnybinio patikrinimo išvada dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį I. N. (t. 1 b. l. 38-39), įvykio vietos apžiūros protokolu (t.1 b. l. 8-14), (duomenys neskelbtini) pataisos namų sveikatos priežiūros skyriaus pažyma apie I. N. nustatytą diagnozę ir jo gydymąsį Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje (t. 1 b. l. 61), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 30 d. išvada Nr. 93TPK-632/2019 (t. 1 b. l. 95-96). (duomenys neskelbtini) pataisos namų I. N. charakteristika (t. 1 b. l. 58-60) bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas I. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo pagrindė įvertinęs įrodymų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka I. N. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo nurodoma versija, jog jis atlikdamas bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nevartojo smurto nukentėjusiojo pareigūno A. A. atžvilgiu, pakluso pareigūnų duotiems nurodymams, norėjo tik ištrūkti iš įstaigos, nes girdėjo galvoje įsakantį balsą, kad jis yra laisvas, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistajam I. N. nustatytos diagnozės: organinis kliedesinis sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (t. 1 b.l. 61), tačiau psichiatrei ekspertei, atlikusiai pirminį I. N. psichikos tyrimą, abejonių dėl jo psichinės būsenos, nusikaltimo padarymo metu, nekilo. Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 93TPK-632/2019 nurodyta, jog aktyvios psichopatalogijos nuteistojo elgesyje nebuvo stebėta, gydymo eigoje būklė tapo stabili, indikacijų stacionare gydymui nėra, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistasis veikė tyčia ir jo veiksmai nebuvo sąlygoti psichinių sveikatos sutrikimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, I. N. kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis I. N. įvykio dieną staigiu judesiu metėsi prie kameros durų tyčia panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas ėjusiam Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. A., petimi trenkė pastarajam į kairę krūtinės pusę, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo nusikalstami veiksmai pagal BK 286 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

9. Pažymėtina, jog už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. N. paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės parinkimą pakankamai motyvavo. Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau penkiolika kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daug kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką dvidešimt vieną kartą baustas drausmine tvarka, neskatintas, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant I. N. nubausti už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta sankcijoje numatyta artima vidutinei reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo I. N. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo I. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.