- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- A9.-100-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00241-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K. (naudojant vaizdo konferencijų įrangą), jo atstovui advokatui A. B.,
nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų įrangą, išnagrinėjo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad 2020 m. lapkričio 2 d. apie 20.20 val. Pravieniškių pataisos namuose – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, patikrinus budėtojų dalyje nuteistąjį E. K., jo striukės dešinėje vidinėje kišenėje, rastas mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ su SIM kortele „Pildyk“ ir USB laikmena 16 GB priklausanti M. U.. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu vaizdo konferencijos būdu apklaustas E. K. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 2 d. apie 20.20 val. jis įsinešė į trečiąjį sektorių mobilaus ryšio telefoną, kurį pataisos įstaigos pareigūnas L. N. po rytinio patikrinimo paliko jo asmeninėje spintelėje. Tai matė kiti nuteistieji, kurie gyveno kartu su juo. L. N. šį mobilaus ryšio telefoną jam davė tam, kad atliktų sukčiavimo veiksmus, t. y. L. N. jam liepė socialiniuose tinkluose surasti drabužių, mobilaus ryšio telefonų ar bet kokių kitų daiktų, ir juos išsiųsti pareigūno L. N. pažįstamam asmeniui. Jis nesutiko tai daryti. Tada L. N. paprašyti pataisos įstaigos pareigūnai A. ir M. paėmė iš jo šį telefoną. Jis negali pasakyti, kodėl nuo ryto iki 20.20 val. turėdamas telefoną, kurį neteisėtai paliko L. N. jo spintelėje, neperdavė pataisos įstaigos administracijai. Taip pat paaiškino, kad jis protokole nurodė, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą, tačiau jam taip liepė nurodyti pataisos įstaigos pareigūnai.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. atstovas advokatas A. B. prašė administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad protokole numatytas administracinis nusižengimas yra kvalifikuotas netinkamai, nes nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais E. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje. Taip tap patys pataisos įstaigos pareigūnai nesiaiškino, kaip atsirado pas nuteistąjį E. K. mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele bei USB laikmena, o tik surašė administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat, jo nuomone, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje nusižengimo subjektas nėra nuteistasis E. K., todėl jam turi būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos dėl nuobaudos paskyrimo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 2 d. apie 20.20 val. per kameras buvo pastebėtas nuteistasis E. K., kuris būrio koridoriuje kažką veikė su mobilaus ryšio telefonu. Išėjus nuteistajam E. K. į lauką, jis jį sulaikė. Nusivedus nuteistąjį į budėtojų dalį ir atlikus dalinę asmens kratą, pas nuteistąjį E. K., jo striukės vidinėje kišenėje, rado mobilaus ryšio telefoną. Pas nuteistąjį neklausė, iš kur jis gavo mobilaus ryšio telefoną. Jis jokio tyrimo neatlikinėjo ir nesiaiškino kokiu būdu pateko pas E. K. telefonas, nes tai atlieka tyrimų skyrius. Jis tik užfiksavo patį pažeidimą, jog pas nuteistąjį E. K. yra rastas mobilaus ryšio telefonas. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles nuteistiesiems pataisos įstaigoje draudžiama turėti mobilaus ryšio telefonus, todėl nuteistasis E. K. pažeidė šias nustatytas taisykles. Su padarytu pažeidimu jis sutiko ir raštiškai prisipažino, kad jis turėjo mobilaus ryšio telefoną.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 2 d. apie 20.20 val., prie 1-4 būrio bendrabučio kieme, pas nuteistąjį E. K., striukės kišenėje, buvo rastas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele bei USB laikmeną, ant kurios buvo užrašyta kito nuteistojo vardas ir pavardė, t. y. M. U.. Jis neatsimena, ar aiškinosi aplinkybes iš kur pas E. K. yra mobilaus ryšio telefonas. Taip pat nematė, kad E. K. būtų įsinešęs telefoną į pataisos įstaigą ar jam telefoną būtų perdavę kiti asmenys. Nuteistasis E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, nes pataisos įstaigoje nuteistiesiems draudžiama turėti mobilaus ryšio telefonus. Taip pat paaiškino, jog kai pas nuteistuosius randami kiti neleistinai daiktai, t. y. alkoholiniai gėrimai, kitos tam tikros medžiagos ar daiktai, tai protokolai nėra rašomi, nes nuteistieji yra baudžiami pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. N. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistąjį E. K. jis žino, su nuteistuoju sieja normalūs santykiai, kaip ir su kitais nuteistaisiais. Nuteistajam E. K., 2020 m. lapkričio 2 d., jokio mobilaus telefono ryšio nėra perdavęs. Taip pat negali pasakyti, kaip galėjo pas nuteistąjį E. K. atsirasti minėtas telefonas. Be to, jis pats pas nuteistąjį E. K. taip pat yra radęs neleistinų daiktų, t. y. SIM kortelių, tačiau neatsimena tiksliai kada. Ar 2020 m. lapkričio 20-21 d. buvo įvykdyti kažkokie neleistinų daiktų permetimai į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, negali pasakyti, nes neseka kiekvieno įvykio. Taip pat paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai pas nuteistuosius yra randami neleistini daiktai, t. y. mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės. Tokiu atveju yra surašomas asmens kratos protokolas ir draudžiamus daiktus paima bei perduoda į saugumo valdymo skyrių. Šiuos duomenis įtraukia į sistemą, kuriuos perduoda Kalėjimų departamentui. Radus pas nuteistąjį draudžiamus daiktus, drausmės komisija sprendžia, kokią nuobaudą skirti nuteistajam, t. y. ar skirti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, ar pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą. Šį pasiūlymą pateikia pataisos įstaigos direktoriui, kuris priima galutinį sprendimą. Kodėl E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį, negali atsakyti, nes tai ne jo kompetencija.
Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtų daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kadangi nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip nustatyta iš E. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 5-6), Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų A. V. ir M. R. 2021 m. lapkričio 2 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 7-8), E. K. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų – telefono „Huawei“ su SIM kortele „Pildyk“ bei USB laikmena, turėjimu. Pažymėtina, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuteistasis pažeidė specialiąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte (draudžiama nuteistiesiems perleisti savo turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigos administracijai; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigos administracijai) ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punktą (nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. V., M. R. ir L. N. paaiškino, kad nuteistasis E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso nuostatas bei pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nes buvo rasti nuteistiesiems neleistini turėti daiktai. Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodytos aplinkybės yra susijusios su pataisos įstaigos režimu, kurias E. K. savo veiksmais pažeidė.
Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra asmuo, kuris daiktus ar reikmenis įnešė, perdavė ar siekė perduoti būtent laisvės atėmimo ar sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba tas, kas daiktus iš tokių asmenų įgijo. Taigi, šio nusižengimo subjektas yra ne nuteistasis, o kitas asmuo, atlikęs dispozicijoje nurodytus veiksmus. Už disponavimą daiktais, kurių nuteistiesiems neleidžiama gauti, tačiau apskritai jų civilinė apyvarta nėra draudžiama, taikytina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso numatyta atsakomybė. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. K. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje E. K. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, E. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.