Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. ir jai paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. J. G. nubausta už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 15 d., 17.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „KIA MOTORS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šį nutarimą J. G. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog J. G. kaltė dėl ATPK 125 str., numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl J. G. kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino nešališkai, pasisakydamas, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

ATPK 125 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus, tame tarpe įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. G. vairuojamas automobilis sustojo prie ženklo „STOP“, draudžiamas signalas nedegė, važiuojant per pačius bėgius, įsijungė draudžiamas signalas, J. G. baigė manevrą, nes negalėjo sustoti ant geležinkelio bėgių, tačiau tai nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Tai, kad J. G. padarė ATPK 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), pareigūnų L. J., G. T. tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais bei A. Č. paaiškinimu (b. l. 11, 13, 14-19) ir kita byloje esančia medžiaga.

Liudytojai L. J. ir G. T. teismo posėdyje parodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini), matė, kaip J. G. vairuojamas automobilis važiavo per geležinkelio pervažą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tai matė aiškiai, nes kiti automobiliai stovėjo, laukė. J. G. automobilis prieš pervažą sustojo ir ėmė važiuoti. Oro sąlygos pamatyti pažeidimą netrukdė (b. l. 53-54, 59-60). Šie liudytojai tiesiogiai matė daroma teisės pažeidimą, prieštaravimų liudytojų parodymuose nėra, J. G. ir liudytojai - policijos pareigūnai nepažįstami, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia J. G. apkalbėti. Apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti ją apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų L. J. ir G. T. nuosekliais ir logiškais parodymais nėra.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo A. Č. parodymais. Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog matė, kaip J. G. vairuojamas automobilis važiavo per pervažą, bet draudžiamas signalas nebuvo įsijungęs. Pareigūnai negalėjo matyti šviesoforo įsijungimo signalo, nes atstumas nuo pervažos iki pareigūnų stovėjimo vietos buvo apie 200 metrų, be to buvo kolona mašinų, pradėję temti. Jo automobilis buvo krovininis, todėl aukštesnis ir iš jo geresnis matomumas, važiavo nuo J. G. už keturių automobilių. J. G. nepažįsta ir nežino, kokią transporto priemonę ji vairuoja (b. l. 45). Kaip matyti iš parodymų, liudytojas negalėjo pasakyti kokį automobilį vairavo J. G.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, nes neaišku ar būtent J. G. vairuojamą automobilį matė J. Č..

J. G. teigė, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti daromo pažeidimo, nes buvo didelis atstumas. Vyresnysis specialistas G. K. nuvykęs 16.45 val., į (duomenys neskelbtini) g., patikrinti ar važiuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į autoservisą yra matoma geležinkelio pervaža ir pervažos šviesoforas, nurodė, jog tiek geležinkelio pervažą, tiek jos šviesoforą ir automobilius, matė gerai (b. l. 12). Administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas 17.05 val. Liudytojai L. J. ir G. T. teigė, jog gerai matė, kaip J. G. vairuojamas automobilis važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog policijos pareigūnai neabejotinai matė daromą pažeidimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.