Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui J. G., atstovui advokatui Romui Kersnauskui, nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2013-12-05 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras priėmė nutarimą, kuriuo J. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį paskirta nuobauda – 600 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad ji 2013-11-15 d. 17:05 val. Tilžės g. 57, Klaipėdos mieste, vairuodama transporto priemonę KIA MOTORS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

2013-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. G. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtą nutarimą, nes nepadarė jai inkriminuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir todėl nesutinka su pažeidimo esme ir nustatytomis aplinkybėmis bei paskirtos nuobaudos rūšimi.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. skundą palaikė ir paaiškino, kad 2013-11-15 važiavo Palangos plentu link Šilutės pl. ir sustojo prie pervažos, esančio ženklo „STOP“. Paskui ją važiavo pilkos splavos automobilis. Sustojus trumpai palaukė ir pradėjo važiuoti. Išgirdus pašalinį garsą, važiavo toliau ir už pervažos nuvažiavus apie 250 metrų ją sustabdė policijos pareigūnai. Kai ją sustabdė, ji nesijautė kalta, nes sustojo prie ženklo „STOP“. Kai įvažiavo į pervažą išgirdo garsą, bet tai nebuvo skambutis. Kai sustojo prie pervažos, raudono signalo nematė. Išgirdusi pašalinį garsą išsigando ir važiavo toliau, pamatė kaip priešpriešais važiavusios mašinos pradėjo stoti prieš ženklą. Kol jai buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji žiūrėjo į pervažą, bet nieko nematė, nes buvo tamsu. Sekančią dieną su vyru nuvažiavo nufotorgrafuoti įvykio vietos, nes pareigūnai negalėjo jos matyti - toje vietoje yra kalniukas. Ji kreipėsi į greta esantį „Toyota“ centrą, tikėdamasi gauti vaizdo įrašą, tačiau ten jai pasakė, kad kameros neapima pervažos. Po to ji kreipėsi pagalbos į geležinkelininkus, norėdama sužinoti, kada įsijungia draudžiamas signalas, bet ten jai atsakė, kad negali to nurodyti. Vėliau įdėjo skelbimą į laikraštį, kad atsilieptų žmonės, matę momentą, kai ji važiavo per pervažą ir atsiliepė vienas liudytojas, kuris važiavo su krovininiu automobiliu paskui ją. Ji išvažiavo pirmą kartą su tuo automobiliu, jokio užgęsimo nebuvo, ji yra pažangi vairuotoja. Prašo tenkinti jos skundą.

Liudytojas A. Č. parodė, kad yra užsiprenumeravęs laikraštį „Vakarų ekspresas“ ir perskaitė paryškintą I. G. skelbimą.Tada jis prisiminė, kad skelbime nurodytu metu jis buvo prie pervažos, kurią jam uždarė prieš pat nosį. Tada jis paskambino tai moteriai ir moteris jam pasakė, kad pareigūnai nori ją nubausti. Tačiau pareigūnai negalėjo matyti šviesoforo įsijungimo signalo, nes atstumas nuo pervažos iki pareigūnų stovėjimo vietos buvo apie 200 metrų. Šviesoforo signalas nukreiptas į Jakų žiedo pusę ir pareigūnai nematė, nes buvo kolona mašinų, be to buvo pradėję temti. Jis matė, kaip moters mašina važiavo per pervažą, bet nebuvo jokio draudžiamo signalo įsijungusio. Negali pasakyti, ar skambėjo skambutis. Jo automobilis buvo krovininis, todėl aukštesnis ir iš jo geresnis matomumas. Jis pats policjos pareigūnų nematė, tik vėliau sužinojo, kad pareigūnai buvo. Jis ne iš paskos tos moters važiavo, dar 4 automobiliai buvo prieš jį ir tik tada ta moteris. Jis J. G. nepažįsta ir nežino, kokią transporto priemonę ji vairuoja.

Liudytoja L. J. parodė, kad įvykis buvo 2013-11-15, jie važiavo Tilžės g. link Jakų ir pamatė kaip J. G. vairuojamas automobilis važiavo per geležinkelio pervažą, kai kiti automobiliai stojo. Jų pusėje keli automobiliai stovėjo, degė raudonas šviesoforo signalas. Matė kaip J. G. automobilis sustojo prie pervažos ir ėmė važiuoti. Tilžės g. pusėje automobiliai buvo sustoję ir stovėjo, o priešpriešais, degant raudonam šviesoforo signalui, J. G. važiavo per geležinkelį. Jiems aiškiai matėsi, nes visi stovėjo ir laukė, o priešpriešais J. G. vairuodama automobilį iš įpročio sustojo ir vairuotoja, nepasižiūrėjusi į šviesoforą, ėmė važiuoti. Abu su kolega važiuodami pamatė kaip automobilio vairuotoja važiavo per raudoną signalą. Kolega jos paklausė ar ji matė pažeidimą ir ji atsakė, kad matė. Tada su kolega įsuko į keliuką ties turgumi, sustojo ir ji sustabdė vairuotoją. Kai priėjo prie vairuotojos, paaiškino priežastį, kodėl jie ją sustabdė, vairuotoja buvo labai nepatenkinta, jautėsi ignoravimas, nemandagiai bendravo. Kai pamatė J. G. jie buvo ties turgaus aikštele, kolega pasuko į tą aikštelę, nors iki J. G. jie to daryti neketino. Kokios markės buvo jų automobilis, ji negali pasakyti, nes jiems kiekvieną dieną duoda skirtingus automobilius, bet tai buvo ne džipas. Ji sėdėjo keleivio pusėje, o pervažos šviesoforas buvo viršuje dešinėje pusėje ir aiškiai matėsi. Rūko tuo metu nebuvo, ar lijo negali pasakyti, bet oro sąlygos netrukdė pamatyti pažeidimo. Žmonių daug buvo.

Liudytojas G. T. parodė, kad nelabai pamena įvykio aplinkybes, bet jiems važiuojant Šilutės pl. link pervažos Tiltų g. pamatė kaip užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir automobilis pravažiavo pervažą degant raudonam signalui. Sustabdė automobilį ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Koks atstumas buvo nuo jų, kai pamatė J. G. automobilį, tiksliai negali pasakyti, bet atstumas buvo nedidelis, aiškiai matėsi kaip automobilis pervažiavo pervažą degant raudonam signalui. J. G. automobilis važiavo nuo Jakų žiedo link miesto. Jiems J. G. važiavo priešais. Jis apsuko tarnybinį automobilį į kairę pusę, kad galėtų sustabdyti pažeidėją. Pareigūnė L. J. sustabdė J. G.. Iš jo pusės link pervažos stovėjo automobilių, o J. G. vairuojamas automobilis važiavo degant raudonam signalui. Kiti automobiliai stovėjo. Nematė ar automobilis buvo sustojęs prie pervažos. Buvo tik lengvieji automobiliai, jis kartu su L. J. pastebėjo, kaip automobilis važiavo per pervažą degant raudonam signalui. Kas rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nepamena, bet automobilio vairuotoja nesutiko su protokolu, neigė savo kaltę, sakė, kad signalas užsidegė kai ji įvažiavo į pervažą, o kai pradėjo rašyti protokolą, ji pradėjo neigti. Pervaža yra apšviesta, todėl viskas aiškiai matėsi.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas R. P. prašė palikti galioti nutarimą ir skundo netenkinti.

J. G. atstovas advokatas R. Kersnauskas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos Respublikos 125 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 173 punktas numato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Kaip matyti iš J. G. paaiškinimų, ji neneigia, kad 2013-11-15 apie17 val. važiavo per pervažą ir ties ženklu „STOP“ sustojo, tačiau degančio raudono signalo nematė. Taip pat neneigia, kad signalas galėjo įsijungti jai jau pravažiavus ženklą ir įvažiavus į pervažą (b. l. 44-45). Tokie jos paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo liudytojų L. J. ir G. T. parodymų. Šie liudytojai nurodė, kad J. G. pravažiavo geležinkelio pervažą, kai jau degė raudonas signalas ir kiti automobiliai jau buvo sustoję (b. l. 53-54, 59). Liudytoja L. J. pažymėjo, kad oro sąlygos netrukdė pamatyti pažeidimą (b. l. 54). Teismas vertindamas policijos pareigūnų parodymus, neturi pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklūs, logiški, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu vertinant J. G. paaiškinimų patikimumą, atsižvelgiama ir į tai, kad praeityje J. G. administracine tvarka bausta net 5 kartus ir, nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau visi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 6-9), kas charakterizuoja ją kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl šios priežasties J. G. paaiškinimai vertintini kritiškai ir laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti jai gresiančios atsakomybės. Nors J. G. teigia, kad dėl didelio atstumo (vieta, kurioje policijos pareigūnai pastebėjo J. G. automobilį, važiuojantį per geležinkelio pervažą buvo už 227 metrų (b. l. 27, 28)) pareigūnai negalėjo pažeidimo pamatyti (b. l. 45), tačiau tokius jos žodžius paneigia byloje esantis G. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2013-12-04 16.45 val. jis patikrino ar važiuojant automobiliu Tilžės g. nuo Šilutės pl. prie įvažiavimo į autoservisą, pažymėtą Nr. 53, yra matoma geležinkelio pervaža ir pervažos šviesoforas. Važiuojant automobiliu, geležinkelio pervažą ir jos šviesoforą, taip pat automobilius, važiuojančius per pervažą, matė gerai (b. l. 12). Vertindamas liudytojo A. Č. parodymus, teismas pastebi, kad A. Č. įvykį prisiminė detaliai ir nurodė, kad matė kaip J. G. automobilis važiavo per pervažą ir nebuvo jokio signalo (b. l. 45), o kokį automobilį J. G. vairuoja, liudytojas pasakyti negalėjo. Esant tokiam prieštaravimui, teismas negali būti tikras, ar liudytojas A. Č. matė būtent J. G. vairuojamą automobilį, ir dėl to šio liudytojo parodymais nesiremia. Taigi išanalizavęs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skundžiamas 2013-12-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir J. G. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Administracinė nuobauda J. G. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-12-05 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.