- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-493-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01442-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- UAB „RIPOL“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamos AB „Lietuvos dujos“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „RIPOL“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13845-773/2012 pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamos AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, ieškinį atsakovei UAB „RIPOL“ dėl netesybų, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6256,98 Lt netesybų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. ieškovė su UAB „Torlina“ sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-43 (toliau –Sutartis) dėl dujotiekio iki sandėliavimo-gamybinio pastato Pramonės g. 4, Kaišiadoryse, nutiesimo. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Pagal Sutartį UAB „Torlina“ įsipareigojo kiekvienais metais laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. suvartoti tam tikrą gamtinių dujų kiekį, perkant gamtines dujas iš AB „Lietuvos dujos“. 2008 m. vasario 22 d. UAB „Torlina“ su UAB „Spanda“ pasirašė sutartį, kurioje numatė, kad visos teisės ir pareigos pagal Sutartį perduodamos UAB „Spanda“. 2011 metais pagal Sutarties priedą Nr. 1 naujai dujofikuotame objekte adresu Pramonės g. 4, Kaišiadorys, turėjo būti suvartota 30 000 m³ gamtinių dujų. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, Sutartyje numatyto gamtinių duju kiekio 2011 metais nesuvartojo. Atsakovei nevykdant Sutarties, už 2011 metus pagal Sutarties 14 punktą jai apskaičiuotos netesybos, kurios sudaro 6256,98 Lt. 2012 m. gegužės 7 d. atsakovei buvo išsiųstas raginimas sumokėti netesybas, tačiau atsakovas netesybų nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „RIPOL“ ieškovei AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamai AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo 6256,98 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 26,27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nurodė, kad Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 1 punkte yra nustatyta, kad Sutarties tikslas – vartotojo sistemos prijungimas prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos ir gamtinių dujų vartojimo užtikrinimas sutartyje numatytais kiekiais. Sutartyje šalys susitarė, kad detalus dujų įmonės ir vartotojo santykių dujų tiekimo – vartojimo srityje reglamentavimas bus nustatytas atskira tarpusavio gamtinių dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartimi, tačiau vartotojo įsipareigojimas Sutartyje numatytu terminu pradėti vartoti ir suvartoti gamtinių dujų kiekį atsiranda nuo Sutarties pasirašymo momento (Sutarties 4 punktas). Sutartimi ieškovas įsipareigojo nutiesti dujotiekį iki 2007 m. spalio 31 d. ir paruošti jį dujų tiekimui (Sutarties 6.1 punktas). Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartį bei kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatyta Sutarties Priede Nr. 1, pirkti Priede Nr. 1 numatytą dujų kiekį iš ieškovo, apmokėti už patiektas dujas (Sutarties 7 punktas). Šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė suvartos mažiau, nei 90 procentų Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, jis privalės mokėti netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) iki 90 procentų dujų kiekio sumos (Sutarties 14 punktas). Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis yra sudaryta teisėtai, atsakovė jos teisėtumo neginčijo, todėl sutartiniai įsipareigojimai šalims yra privalomi. Atsižvelgiant į teismų suformuotus teisminius precedentus (2012 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-464-275/2012; 2010 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1583-555/2010), teismas atsakovės argumentas, kad Sutarties 14 punkte numatytos netesybos galėjo būti taikomos tik esant tiekimo sutarčiai, atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, o UAB „Torlina“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Spanda“, kuri buvo reorganizuota prijungiant šį juridinį asmenį prie UAB „RIPOL“ (b. l. 13-14, 18-31), įsipareigojimo dėl gamtinių dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutarties pasirašymo neįvykdė. Atsakovė byloje nenurodė argumentų, dėl kokios priežasties nevykdė šių sutartinių įsipareigojimų, nepaneigė savo kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, teismo vertinimu, tai patvirtina, kad atsakovas yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vadovaujantis Sutarties priedu Nr. 1 atsakovė įsipareigojo suvartoti 30 000 m3 gamtinių dujų per 2011 metus, ieškovė atsakovei sutarto kiekio nesuvartojus, vadovaudamasi Sutarties 14 punktu, priskaičiavo 6256,98 Lt netesybų. Dėl netesybų dydžio paskaičiavimo ginčo nesant, teismas laikė, kad netesybos apskaičiuotos tinkamai sutartyje numatytomis sąlygomis ir priteistinos iš atsakovės ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „RIPOL“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Mano, kad teismas netinkamai aiškino Sutartį. Nurodo, kad teismas sprendime padarė išvadą, kad 2007-05-11 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos" dujų sistemos sutarties Nr. PR 2007-43 14 punkte numatytos netesybos gali būti taikomos ne tik sudarius dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį, bet ir jos nesudarius. Atsakovė nesutinka su tokiu Sutarties aiškinimu, kadangi Sutarties 23 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad Priede Nr. 1 nurodyti gamtinių dujų kiekiai ir sankcijos, nustatytos Sutarties 14 ir 15 punktuose, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, nurodytos 7.3 punkte, dalis, be to, LR Ūkio ministro 2002-02-05 * įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 94 punktas numato, kad tiekimo įmonės patvirtintas dujų kiekis sutarties šalims tampa privalomas, kai vartotojas ir tiekimo įmonė sudaro tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį. Pažymi, kad nesant gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarčiai, atsakovė neturi galimybės vartoti dujų, o ieškovė neturi galimybės jų pateikti. Taip pat nurodo, kad ieškovė yra ekonomiškai stipresnė šalis, kuri užimą monopolinę padėtį dujų tiekimo rinkoje, be to, pati parengė ir pateikė atsakovei Sutarties sąlygas. Apeliantės nuomone, teismas turėjo remtis Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinis teismo suformuotu precedentu civilinėje byloje Nr. 2A-109/2012, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas ir ieškovės ieškinys buvo atmestas konstatavus, kad Sutarties 14 punktas gali būti taikomas tik esant sudarytai gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarčiai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių sprendimų nebuvo pripažinęs neteisėtais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos dujos“, atstovaujama AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės veiksmus traktuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi Prijungimo sutarties tikslu (1 punktas), bei atsakovės prisiimtu įsipareigojimu Prijungimo sutartyje numatytu terminu pradėti vartoti gamtines dujas ir suvartoti Priede Nr. 1 numatytą gamtinių dujų kiekį. Būtent iš šios pareigos nevykdymo, nepaisant to, kad Tiekimo sutartis tarp šalių nepasirašyta ir negali būti pasirašyta, kol naujasis vartotojas neįvykdo kitų įsipareigojimų (7.2 punktas), ir atsiranda atsakovės pareiga mokėti dujų įmonei netesybas. Teigia, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra viešoji, o sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Būtent dėl šios priežasties naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos" dujų sistemos sutartys yra sudaromos pagal vienodas standartines sąlygas, kurios yra vienodos visiems jas pasirašantiems naujiems vartotojams, be to, atsakovė, kaip ir ieškovė, yra pelno siekiantis ūkio subjektas, o ne fizinis asmuo, kurį būtų galima laikyti silpnesne sutarties šalimi. Mano, kad teismas visiškai pagrįstai atsisakė remtis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. b. Nr. 2A-109/2012 kaip precedentu sprendžiant šią bylą, kadangi šią nutartį Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi civ. b. 3K-3-405/2012 panaikino. Nurodo, kad AB „Lietuvos dujos“ atsisakė ieškinio ne dėl to, kad pripažino savo reikalavimus nepagrįstais, net su atsakove sudarė abi puses tenkinantį susitarimą. Taip pat nurodo, kad atsakovės nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir teisminio proceso vilkinimas, nes analogiškas ginčas tarp ieškovės ir UAB „Spanda", kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė UAB „RIPOL“, dėl netesybų už 2009 m. yra išspręstas apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-09 nutartis civ. b. Nr. 2A-464-275/2012) ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, paliktas galioti, be to, atsakovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, nesidomėjo bylos eiga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas, be pagrindo sutarčių nuostatas aiškino vien tik ieškovės naudai, neatsižvelgė į tai, jog sutarties sąlygas vienašališkai nustatė ieškovė, be to neatsižvelgė į tesimų praktiką sprendžiant analogiškus ginčus.
Byloje nustatyta, jog tarp ieškovės ir UAB „Torlina“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, 2007 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PR 2007-43 (b. l. 7-11). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis sutartyje išreikštus šalių ketinimus, sprendė, jog sudarius šią sutartį ieškovė AB „Lietuvos dujos“ savo lėšomis įsipareigojo nutiesti skirstomąjį dujotiekį Vytauto Didžiojo, Pramonės g. ir dujotiekio įvadą iki sandėliavimo-gamybinio pastato, esančio Vytauto Didžiojo g. 4, Kaišiadoryse, o vartotojas, pagal minėtos sutarties sąlygas, įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo sutartį bei nuo 2007 m. iki 2016 m. suvartoti sutartyje numatytą dujų kiekį. Byloje ginčas, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė, nekyla, taip pat nustatyta, kad atsakovė, perėmusi sutarties šalies teises ir pareigas, sutartyje prisiimtų įsipareigojimų dėl dujų kiekio suvartojimo nevykdo.
Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, tinkamai taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškindamas sutarties sąlygas teismas privalo atsižvelgti į sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sutarties atitikimą šalių ūkinę komercinę veiklą reglamentuojančioms viešosios teisės normoms. Be to, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, pagrįstai nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Prijungimo sutartis nustatė ieškovės ir vartotojo tikslus. Bendrosiose sutarties sąlygose vartotojas prisiėmė įsipareigojimą ne tik nustatytu terminu pradėti vartoti dujas, bet ir suvartoti atitinkamą dujų kiekį nuo šios sutarties sudarymo momento (Sutarties 4 punktas), tai reiškia, kad prisijungimo išlaidų padengimo tvarka galėjo būti nustatyta naujajam vartotojui įsipareigojant suvartoti prisijungimo sutartyje nustatytą dujų kiekį ir šis įsipareigojimas privalėjo būti vykdomas per sutartyje nustatytą laikotarpį. Sutarties sudarymo metu galiojusiose LR Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintose „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse, taip pat buvo numatyta, kad dujų įmonės investicijos į konkretų dujotiekį atsiperka per 10 metų (Taisyklių 23.6 punktas), skirstomasis dujotiekis naujojo vartotojo prijungimui yra statomas iš ieškovės lėšų ir ši investicija atsiperka vartotojui prijungimo sutartyje vartojant numatytus dujų kiekius, todėl ieškovė, investavusi į dujotiekio statybą lėšas, atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų (Sutarties 14 p.), kurių pagrįstumas nėra ginčijamas (CK 6.73 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai, jog sutartis buvo aiškinama vien tik ieškovės naudai, ar, kad sutarties sąlygas vienašališkai nustatė ieškovė, yra nepagrįsti, kadangi spręstina, kad sudaryta 2007 m. gegužės 11 d. sutartis, kuria grindžiamas ieškinys yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), yra sudaryta pagal standartines sąlygas, kurios yra vienodos visiems jas pasirašantiems asmenims. Pažymėtina, kad prisijungimo sutarties šalys juridiniai asmenys, todėl vartotoja, sudariusi su ieškove sutartį, negali būti vertinama kaip silpnesnioji sutarties šalis, todėl toks ūkio subjektas sutarties sudarymo metu privalėjo įvertinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus dėl suvartojamo dujų kiekio, dujų vartojimo pradžios bei galimą riziką dėl įsipareigojimų nevykdymo,
Kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kuriuo, pasak apeliantės, buvo išspręstas analogiškas nagrinėjamam ginčas, ir nurodytose bylose buvo spręsta, kad Sutarties 14 punktas dėl netesybų gali būti taikomas tik esant sudarytai gamtinių dujų tiekimo sutarčiai, patvirtina apeliacinio skundo pagrįstumą, nes teismai turi vienodai spręsti vienodas bylas. Pripažintina, kad teismų praktika formuojama įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytais teismų procesiniais sprendimais nesivadovavo, kadangi šiuos teismų sprendimus apskundus, aukštesnės instancijos teismas juos panaikino.
Esant nurodytiems argumentams, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris apeliacinio skundo motyvais nekeistinas ir nenaikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.