Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-464-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2A-464-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10840-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
UAB „Spanda“
Ieškovas
AB „Lietuvos dujos“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-464-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10840-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 42.5.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Spanda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB „Spanda“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ prašė priteisti 7 662,68Lt netesybų, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 230 Lt žyminio mokesčio. Paaiškino, kad 2007 m. gegužės 11 d. ieškovas su UAB „Torlina“ sudarė naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-43 dėl dujotiekio iki sandėliavimo - gamybinių pastatų Pramonės g. 4, Kaišiadorys, nutiesimo. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Pagal sutartį UAB „Torlina“ įsipareigojo kiekvienais metais laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. suvartoti tam tikrą gamtinių dujų kiekį, perkant gamtines dujas iš AB „Lietuvos dujos“. 2008 m. vasario 22 d. UAB „Torlina“ su UAB „Spanda“ pasirašė sutartį, kurioje numatė, kad visos teisės ir pareigos pagal 2007 m. gegužės 11 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-43 perduodamos UAB „Spanda“. 2009 metais, pagal sutarties priedą Nr. 1, naujai dujofikuotame objekte adresu Pramonės g. 4, Kaišiadorys turėjo būti suvartota 30 000 m³ gamtinių dujų. Tačiau 2009 m. nepradėjus vartoti naujojo vartotojo sutarties priede Nr. 1 numatyto dujų kiekio, atsakovui atsirado pareiga mokėti netesybas, kurios sudaro 7 662,68 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 7 662,68 Lt sutartinių netesybų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad šalys sutartinius įsipareigojimus pagal Prisijungimo sutartį prisiėmė laisvai suderinta abiejų šalių valia, sutartis nėra pakeista ar panaikinta, sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl Prisijungimo sutartis yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Atsakovas, neįvykdęs prievolės suvartoti nustatytą dujų kiekį, t. y. sutartyje nustatytais terminais net nepradėjęs vartoti dujų, pažeidė sutarties sąlygas. Netesybų dydis, jų taikymo aplinkybės šalių aptartos Prisijungimo sutarties 14 punkte, kas atitinka Civilinio kodekso 6.72 str. nuostatą dėl privalomos rašytinės susitarimo dėl netesybų formos. Ieškovas priskaičiavo 7 662,68 Lt netesybų, kurios priteistinos iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Spanda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 230 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Paaiškina, kad sistemiškai aiškinant prisijungimo sutarties sąlygas, darytina išvada, kad prisijungimo sutarties 14 punktas, numatantis netesybas nuo nesuvartoto iki 90 proc. dujų kiekio sumos, gali būti taikomas tik esant tiekimo sutarčiai, kadangi neesant tiekimo sutarties atsakovas neturi galimybės vartoti dujų, o ieškovas neturi galimybės jų pateikti. Esant abejonėms dėl galimumo taikyti prisijungimo sutarties 14 punktą neesant tiekimo sutarties, jos turėtų būti aiškinamos ieškovo nenaudai, kadangi būtent ieškovas pasiūlė prisijungimo sutartį, kurioje nėra aiškiai numatyta, kad netesybos skaičiuojamos net ir tuo atveju, jei nėra sudaroma tiekimo sutartis. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas neapskaičiavo netesybų už 2008 metus, t.y. savo elgesiu patvirtino tą aplinkybę, kad netesybų apskaičiavimui reikalinga tiekimo sutartis, tačiau vėliau ieškovas nusprendė apskaičiuoti netesybas už 2009 metus. Atsakovui tokie ieškovo veiksmai buvo netikėti. Jei atsakovas būtų žinojęs, kad ieškovas reikalaus netesybų pagal sutartį, jis galimai neperimtų teisių ir pareigų pagal tokią prisijungimo sutartį, arba sudarytų tiekimo sutartį, arba nutrauktų prisijungimo sutartį (ar galimai sudarytą tiekimo sutartį), kadangi atsakovo reikalaujami nuostoliai už prisijungimo sutarties (galimai sudarytos tiekimo sutarties) nutraukimą yra mažesni nei reikalaujamos priteisti netesybos. Remiantis Gamtinių dujų įstatymu, Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43, Energetikos ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-34, teismas nustatęs, jog prisijungimo sutarties 14 punktas įpareigoja atsakovą mokėti netesybas neesant tiekimo sutarties, turėjo savo iniciatyva pripažinti minėtą punktą negaliojančiu. Atsakovas pagal sutartį ieškovui sumokėjo 57 214,66 Lt už tai, kad ieškovas išplėstų jam pačiam priklausančių dujų sistemą, t.y. atliktų savo nuosavybės pagerinimą atsakovo sąskaita, ir prie viso atsakovas dar privalo suvartoti tam tikrą dujų kiekį. Ieškovas pasinaudodamas savo monopoline padėtimi rinkoje, įrašė į prisijungimo sutartį tokias sąlygas, kurios prieštarauja šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principams, bei suteikia ieškovui perdėtą pranašumą. Teismas turėjo savo iniciatyva pripažinti prašomas priteisti netesybas neprotingai didelėmis ir jas sumažinti iki protingo lygio.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad pagal Civilinio kodekso 6.383 str. 2 d. tiekimo sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, kai vartotojas turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie prijungti prie energijos tiekimo tinklų (t.y. AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos) ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Ieškovas negalėjo prijungti nutiestos dujų sistemos prie atsakovo sistemos, kadangi jos atsakovas neįsirengė. Pagal prisijungimo sutarties 7.3 punktą atsakovas turėjo užtikrinti, kad minėta sutartis būtų pasirašyta ir yra pats kaltas, kad sutartis iki šiol negali būti pasirašyta. Atsakovui nevartojant gamtinių dujų, dujų įmonės investuotos lėšos į dujų sistemos statyba neatsiperka, todėl ieškovas patiria nuostolius, kurių kompensavimui prisijungimo sutarties 14 punkte ir numatytos netesybos. Prisijungimo sutartis yra privaloma jos šalims, įskaitant ir atsakovo įsipareigojimą kasmet suvartoti joje numatytą gamtinių dujų kiekį, nepriklausomai nuo tiekimo sutarties sudarymo termino. Netesybos pagal prisijungimo sutarties 14 punktą, atsakovui buvo apskaičiuotos teisėtai ir teismas tinkamai įvertino tai pagal reglamentuojančias prisijungimo sutarties bei teisės aktų nuostatas ir patenkino dujų įmonės ieškinį, nepažeisdamas jokių procesinių ar materialinių teisės normų. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad šalių prisijungimo sutartyje numatytos netesybos yra per didelės. Atsakovas, kaip ir ieškovas, yra pelno siekiantis ūkio subjektas, o ne fizinis asmuo, kurį būtų galima laikyti silpnesne sutarties šalimi. Pasirašant prisijungimo sutartį, nurodžius priede Nr. 1 atitinkamus gamtinių dujų kiekius, buvo akivaizdu, kad pagal prisijungimo sutartį dujų įmonės patirtos investicijos į dujotiekį gali atsipirkti tik naujajam vartotojui vartojant prisijungimo sutarties priede Nr. 1 numatytą gamtinių dujų kiekį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl sutarties nuostatų, numatančių netesybas, aiškinimo

Nustatyta, kad tarp šalių sudarytos Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties, sudarytos 2007-05-11 d., 7.2 punktu UAB „Torlina“, kurios teisių ir pareigų perėmėju yra atsakovas, įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, įskaitant dujų slėgio reguliatorių, o sutarties 7.3 punktu vartotojas įsipareigojo pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo –pardavimo ) sutartį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų po dujotiekio įvado nutiesimo nei valstybinės energetikos inspekcijos akto - pažymos, kad nutiestas dujotiekis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas byloje nenurodė argumentų, dėl kokios priežasties nevykdė šių įsipareigojimų. Ieškovui paaiškinus, kad atsakovas neįsirengė vartotojo sistemos pastato viduje, ši aplinkybė pripažintina nustatyta byloje, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo per 14 darbo dienų po dujotiekio įvado nutiesimo pasirašyti dujų tiekimo sutartį dėl savo kaltės, t.y. dėl to, kad neįsirengė dujų vartotojo sistemos pastato viduje negalėjo kreiptis dėl dujų tiekimo sutarties pasirašymo. Tai, kad dėl aplinkybių pasikeitimo atsakovas negalėjo nustatytu terminu įsirengti vartotojo sistemos pastato viduje, jis turėjo galimybę kreiptis į ieškovą su prašymu pakeisti sutartyje numatytus terminus įsipareigojimams vykdyti, tačiau tokių savo teisių gynimo veiksmų neatliko, todėl yra atsakingas už sutarties įsipareigojimų nevykdymą. Tai, kad sutarties 4 punkte numatyta, jog vartotojo įsipareigojimas šioje sutartyje numatytu terminu pradėti vartoti dujas ir suvartoti gamtinių dujų kiekį atsiranda nuo šios sutarties pasirašymo momento, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip verslo subjektas, galėjo suprasti šiuo punktu prisiimtą įsipareigojimą nuo tam tikro termino pradėti vartoti dujas. Atsakovo argumentai, jog sutarties 14 punkte numatytos netesybos galėjo būti taikomos tik esant tiekimo sutarčiai, atmestini, nes toks sutarties aiškinimas suteiktų pranašumą kitų sutarties įsipareigojimų ( įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti tiekimo sutartį) nevykdančiam vartotojui, skatintų jį toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl dujų vartojimo.

Tai, kad ieškovas už 2008 m. nepriskaičiavo atsakovui mokėtinų netesybų, nėra aplinkybe, trukdančia jam reikalauti netesybų iš atsakovo už vėlesnius laikotarpius. Atsakovas iš sutarties nuostatų turėjo suvokti, jog pažeidžia ieškovo teisę gauti pelno iš įvykdytų sutartinių įsipareigojimų ir dėl to ieškovas įgyja teisę reikalauti iš jo netesybų, todėl atsakovas turėjo galimybę, nevartodamas pagal prisiimtą įsipareigojimą dujų, siekti prisijungimo sutarties nutraukimo, ar kitaip pasirūpinti mažesnių nuostolių atsiradimu dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Netesybų dydį ieškovas apskaičiavo pagal sutartyje numatytą formulę. Atsakovas, teigdamas, kad tokios netesybos, kokias numato sutartis, yra neprotingai didelės, nepateikė argumentų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad netesybos yra aiškiai per didelės ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis), kad jos neatitinka suformuotai teismų praktikai, nustatant netesybų dydį tarp verslo subjektų.

Dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis

Nors atsakovas ieškovo atžvilgiu yra vartotojas, tačiau turi galimybę ginčyti sutarties nuostatas, kurios, jo nuomone, įtvirtina esminę šalių nelygybę, ieškovo nepagrįstą, perdėtą pranašumą prieš atsakovą, prieštarauja lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadų, ar sutarties punktai nepripažintini negaliojančiais pagrindais, kurie numatyti CK IV skyriuje „ Negaliojantys sandoriai“, kai atsakovas neteikė byloje priešieškinio dėl sutarties punktų nuginčijimo. Pripažinti sandorio punktus niekiniais nebuvo pagrindo, nes atsakovas nenurodė argumentų, jog sutarties punktai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ( CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas byloje turėjo pašto išlaidų, kurios mažesnės, nei 10 Lt, todėl jų priteisimo klausimas nesvarstomas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius