Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. V., V. R., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. R. sesuo. Mirusioji A. R. 2003 m. kovo 2 d. buvo pateikusi pareiškimą dėl jos mamos O. R. palikimo dalies priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pagal nustatytas aplinkybes laikytina, kad A. R. turėjo teisę į 1/7 dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notarė pateikė informaciją, kad po A. R. mirties įpėdinai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Byloje nustatyta, kad mirusiosios tėvas P. R. mirė (duomenys neskelbtini), brolis P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitus galimus įpėdinius negauta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. J. po savo sesers A. R. mirties rūpinosi jai priklausančia 1/7 dalimi nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. sav. Pagal byloje pateiktus duomenis nuo 2009 m. pareiškėja buvo pavedusi K. P. prižiūrėti sodybą leisdama jam joje gyventi neatlygintinai. Atsižvelgiant į pareiškime ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja J. J. po savo sesers A. R. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sesers A. R. mirties J. J. faktiniu valdymu priėmė palikimą ir jį valdo iki šiol, t. y. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sesers A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.