Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-01-11 · Byla Nr. A2.2.-30-857/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
A2.2.-30-857/2016
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00016-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.2.-30-857/2016(Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00016-2016-9)Procesinio sprendimo kategorija 2.14.3; 3.20 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 11 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, nedalyvaujant protokolą surašiusios institucijos Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ruošdamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas dėl to, kad 2015-12-22 d., apie 16 val. A. K. iš D. J. nerakinto buto pavogė „LG“ televizorių ir du DVD grotuvus. Tuo padarydamas 26 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiskmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str.

K. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2015-12-22 d. apie 16.00 val. nuėjo pas D. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo durys buvo atrakintos, o namie nieko nebuvo. Pas D. J. ėjo, kadangi pastarasis jam skolingas 8 Eur ir, kad atiduotų skolą, kurios neatiduoda jau keletą mėnesių. Jis D. J. yra minėjęs, kad jei jis jam neatiduos skolos, jis iš pastarojo paims kokį nors daiktą ir jį atiduos tik tada, kai bus grąžinta skola. Todėl, kai nuėjo ir nerado D. J., paėmė televizorių ir 2 DVD grotuvus. Jis daiktus ruošėsi D. J. atiduoti tada, kai pastarasis grąžins skolą. 2015-12-26 d. D. J. atidavus skolą, daiktus jis grąžino.

Ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas išsiaiškina, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga (ATPK 280 str. 3 p.). ATPK 260 str. imperatyviai nustatyta, kas turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis proceso dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (LVAT administracinė byla Nr. N-16-566/2007). ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N3- 1135/2005 ir N62-301/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo; iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Panevėžio apygardos teismo nutartis ATP byloje Nr. ATP-257-366/2012).

Teismo manymu, protokolą surašiusi institucija tinkamai nesuformulavo asmens kaltinimo, kadangi iš bylos medžiagos darytina prielaida, kad A. K. veiksmuose galima įžvelgti savavaldžiavimo požymių.

LR ATPK 188 str. numatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis Nr. N17- 101/2007). Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad „veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu“ (žr. J. N., Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. 2 knyga, 96 psl., Vilnius, Eugrimas, 2001 m.).

D. J. ilgą laiką negrąžino A. K. skolos. Pastarasis buvo jį perspėjęs, kad jeigu negrąžins skolos, tai paims iš jo kokį nors daiktą ir sugrąžins tik tada, kai skola bus atiduota. Į D. J. butą, A. K. ėjo ne vogti, o reikalauti grąžinti skolą ir tik nieko neradęs namuose, D. J. nerūpestingai neužrakinus durų, paėmė protokole minėtus daiktus. D. J. pranešdamas apie vagystę, nurodė kas galėjo paimti daiktus ir priežastį, kad buvo skolingas. A. K. neplanavo savo reikmėms naudoti ar realizuoti paimtus daiktus, tik laikyti kol bus grąžinta skola ir paskui atiduoti savininkui, taip siekdamas kuo greičiau atgauti skolą. Skolą atgavęs, paimtus daiktus grąžino.

Dėl virš išdėstytų motyvų, ir atsižvelgiant į tai, kad LR ATPK 188 str. numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja administracinės komisijos, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str., teismas

nutarė:

Administracinę bylą A. K. atžvilgiu grąžinti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK tirti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Dainius Strautininkas