Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ankstesniame teismo posėdyje ieškovas V. V. paaiškino, kad su atsakovu V. P. buvo pažįstami daug metų, abu medžiojo tame pačiame būrelyje, jų santykiai buvo artimi ir draugiški. 2012m. pavasarį V. P. jam sakė, kad šeimoje susidarė sunki materialinė padėtis – trūksta pinigų namo remontui ir pragyvenimui, todėl prašė jų paskolinti, jis sutiko. 2012-04-11 jis savo namuose paskolino V. P. 35.000 lt. Sudarant sutartį dalyvavo tik jie abu, surašė jo teismui pateiktą paskolos raštelį, o jis atsakovui perdavė nurodytą sumą grynų pinigų. Skolindamas pinigus žinojo, kad atsakovas yra vedęs ir buvo įsitikinęs, kad atsakovas skolinasi šeimos pragyvenimui. Nei tariantis dėl paskolos, nei sudarant šį sandorį N. P. nedalyvavo ir jis šia tema su ja nebuvo bendravęs. Vėliau V. P. dar keletą kartų analogiškomis sąlygomis skolino pinigų. Kiek kartų ir kokią bendrą sumą, tiksliai neprisimena, tai galėtų patikslinti pagal paskolų raštelius.

Buvo susitarę dėl 5 proc. mėnesinių, o ne metinių palūkanų mokėjimo. Palūkanas atsakovas yra mokėjęs tik pagal šią, o ne pagal kitas paskolos sutartis. Iš viso jam yra per 4 kartus sumokėjęs maždaug po 1.700 lt., t.y. iki 2.000 EUR. Šios sumokėtos sumos išskaičiuoti iš prašomų 8.000 EUR nesutinka, nes per šį laikotarpį mokėtina bendra palūkanų suma būtų daug didesnė, o jis prašo tik 8.000 EUR.

Nors atsakovas palūkanas mokėjo neilgai, o paskolos iki šiol visiškai nepradėjo grąžinti, į teismą ilgą laiką nesikreipė, nes su atsakovu gerai sutarė, juo pasitikėjo, o šis vis žadėjo pinigus grąžinti. Vėliau yra lankęsis atsakovų namuose ir matė, kad ten daromas remontas. Su N. P. apie paskolą iki šiol nėra kalbėjęs. Apie atsakovų povedybinę sutartį sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Apie V. P. įmones, jų veiklą ir kt., nieko nežino. Prašo ieškinį tenkinti abiejų atsakovų atžvilgiu.

Visus iš ieškovo kaip paskolas gautus pinigus įnešė į bendrovės „Jaujupis“ kasą ir panaudojo atsikaitymui su kreditoriais. Tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, nes bendrovei bankrutuojant jų neišsaugojo bankroto administratorius. Jis pats šių dokumentų kopijų taip pat neturi. Ieškinyje nurodytame name jis su žmona gyvena apie 20 metų. Šis namas maždaug nuo 2003-2004 metų priklauso jo pusbroliui, o jis namą tik nuomojasi ir prižiūri. Paskutinį kartą namo remontas buvo darytas maždaug 2000 metais, vėliau jo neremontavo ir tam iš ieškovo gautų paskolų nenaudojo. Nei tariantis dėl paskolos, nei perduodant pinigus jo žmona nedalyvavo ir nieko apie tai nežinojo, gautais pinigais ji nepasinaudojo, todėl ieškovui skolingas yra tik jis vienas. Žmonai sužinojus apie paskolą jos reikalavimu pasirašė povedybinę sutartį. Vėliau UAB „Jaujupis“ bankrutavo, jis užsiėmė individualia veikla, susijusia su prekyba, o pastaruosius 5 mėn. nedirba ir neturi pajamų. Todėl per bylos nagrinėjimo laikotarpį paskolos nei dalies negrąžino.

Atsakovė N. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Visi surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė N. P. niekaip nebuvo susijusi su paskola – valios gauti paskolą nepareiškė, dėl jos su ieškovu nesitarė, pinigų negavo ir jais nepasinaudojo. Todėl ieškovo teiginys, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, juo ieškovas tik siekia palengvinti būsimą skolos išieškojimą. Kad paskola buvo naudojama ne šeimos poreikiams, patvirtina visų paskolų sudarymo aplinkybės – ieškovas V. P. per neilgą laiką daug kartų skolino dideles sumas, todėl manytina, kad jos turėjo būti panaudotos verslui ar kažkokiai kitai panašiai veiklai. Prašo ieškinį atsakovo V. P. atžvilgiu tenkinti dalinai, o atsakovės N. P. atžvilgiu atmesti.

Byloje surinktais įrodymais – šalių paaiškinimais, bylos medžiaga - nustatyta, kad 2012-04-11 atsakovas V. P. surašė skolos raštelį / originalas - 89 l. / kuriame nurodė iš ieškovo V. V. pasiskolinantis 35.000 lt. sumą, kurią ieškovas jam tą pačią dieną perdavė grynais pinigais. Paskolintą sumą V. P. įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip 2014-08-11, o iki skolos grąžinimo mokėti 5 % ... / šalių ginčijamas žodis / palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos.

Sandorio šalys ginčija susitarimo dėl palūkanų sąlygą - ar buvo susitarta dėl metinių, ar mėnesinių palūkanų dydžio. Nors skolos raštelio originale / 89 l. / V. P. ranka rašytas žodis nėra visiškai aiškus, jo tekstas yra aiškiai įskaitomas, be jokių taisymų, t.y. nereikalaujantis šio pobūdžio specialaus tyrimo. Todėl šalims neprašant teismo iniciatyva klausimas dėl tokio tyrimo nesprendžiamas / Lietuvos CPK 212str. 1d. /. Įvertinęs šio žodžio ženklų skaičių, V. P. rašybos ypatumus / pvz., tame pačiame raštelyje raidžių ir jų junginių parašymas aptariamame žodyje įvertinant jį kaip „mėnesines“ ir žodyje „mokėti“; „mėnesines“ ir „negrąžinamos“; „mėnesines“ ir „pasiskolinau“, „įsipareigoju“, kt. /, šį žodį lyginant su 2012-10-11 skolos raštelyje / originale – 89 l. /, 2012-08-11 / 95 l. /, 2013-01-11 / 96 l. / ir 2013-03-11 / 97 l. / skolos rašteliuose įrašytu analogiško turinio / ką V. P. pripažįsta / žodžiu, teismas daro išvadą, kad ginčijamas žodis reiškia mėnesines, o ne metines palūkanas. Tai netiesiogiai patvirtina ir V. P. pripažinimas, jog jis palūkanas ieškovui, tame tarpe ir pagal šią sutartį, mokėjo kas mėnesį / kaip pats teigia – jos liko nesumokėtos maždaug už 1m. 2-3mėn. laikotarpį /.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu / Lietuvos CK 6.872str. 1d. /. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita / Lietuvos CK 6.874str. 1d. /. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio / Lietuvos CK 6.210str. 1d. /. Kaip aukščiau minėta, teismas konstatuoja šalių 2012-04-11 sutartyje esant susitarimą dėl 5 proc. mėnesinių palūkanų mokėjimo.

V. P. teiginys dėl palūkanų įsiskolinimo laikotarpio / maždaug 1m. 2-3mėn. iki 2017m. 06mėn. vykusio teismo posėdžio / yra niekuo nepagrįstas ir todėl vertinamas kaip neįrodytas / Lietuvos CPK 178str. /. Be to, jo pozicija yra visiškai prieštaringa ir nelogiška. Jis faktiškai sutiko sumokėti 1.326,12 EUR metinių palūkanų / apskaičiavimas pateiktas 2017-04-14 atsiliepimo 6p. /, nors pats ieškovas pripažino jų gavęs iki 2.000 EUR. Tokiu atveju išeitų, kad V. P. yra sumokėjęs palūkanų žymiai daugiau, nei priklausytų pagal sutartį, tačiau kažkodėl sutinka dar mokėti papildomai. Remiantis ieškovo fakto pripažinimu / Lietuvos CPK 187str. / konstatuojamas įrodytu tik 2.000 EUR palūkanų sumokėjimo faktas. 5 proc. mėnesinių / t.y. 60 proc. metinių / palūkanų suma nuo paskolos grąžinimo termino 2014-08-11 iki ieškinio pareiškimo 2017-03-23, t.y. daugiau kaip už 31 mėn., sudarytų virš 15.700 EUR. Ieškovas prašo priteisti 8.000 EUR palūkanų, neišskaičiuojant atsakovo jau sumokėtų 2.000 EUR. Įvertinęs paskolos sutarties šalių asmenybes / V. V. eilę kartų skolino dideles sumas pinigų, numatydamas aukštas palūkanas, t.y. veikė versliškai, o V. P. pats buvo verslininkas ir tokiems asmenims keliami padidinti elgesio rūpestingumo reikalavimai / ir elgesį / ieškovas itin ilgą laiką nesiėmė veiksmų skolai susigrąžinti, tuo didindamas nuostolius, o atsakovas iki šiol nėra net pradėjęs grąžinti paskolą /, į paskolos sutarties sąlygas / paskolos dydį, trukmę, sutartų palūkanų dydį, būdingą labiau ne verslo praktikai, o greitiesiems kreditams; kartu pažymint, kad šios palūkanos, skaičiuojamos ne nuo paskolos suteikimo, o nuo jos negrąžinimo datos, vertintinos labiau kaip atliekančios apsauginę, o ne pajamų gavimo funkciją /, į bendrą palūkanų sumą / tenkinant šį reikalavimą bendra priteisiamų ir sumokėtų palūkanų suma būtų 10.000 EUR, t.y. vis tiek mažesnė už pagrindinę skolą, kuri ieškovui net nepradėta grąžinti per penkis su puse metų nuo paskolos suteikimo ir daugiau kaip tris metus nuo sutarto jos grąžinimo termino / teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti palūkanų suma nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą / Lietuvos CK 1.5str. /, ją mažinti atsakovo ir jo atstovės nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkinamas / Lietuvos CK 6.210str. 1d. ir 6.874str. 1d. /.

Ieškovas prašo reikalavimus tenkinti abiejų atsakovų atžvilgiu, nes V. P. gauta paskola buvo panaudota šeimos reikmėms. Abu atsakovai su tokiu reikalavimu nesutinka, nes paskola buvo panaudota V. P. vadovaujamos UAB „Jaujupis“ reikmėms / V. P. pozicija /, o N. P. su šia paskola nėra niekaip susijusi / N. P. pozicija /. Taigi, byloje kyla ginčas dėl prievolės grąžinti vieno sutuoktinio pagal rašytinę paskolos sutartį pasiskolintas lėšas teisinio kvalifikavimo.

Iš Lietuvos CK 3.109str. nuostatų kylanti procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai vieno sutuoktinio prisiimtos prievolės pripažinimo bendra abiejų sutuoktinių prievole / Lietuvos CPK 178str., LAT 2012-07-04 nutartis Nr. 3K-3-365/2012 / ir ši pareiga atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus / LAT 2012-02-27 nutartis Nr. 3K-3-78/2012 /. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių - šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes, kt., todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali / LAT 2009-07-10 nutartis Nr. 3K-3-325/2009 /.

Ieškovas nurodė, kad paskolą V. P. suteikė namo remontui ir atsakovų šeimos pragyvenimui, nes jų turtinė padėtis tuo metu buvo sunki; vėliau lankydamasis pas atsakovus net matė, jog namo remontas buvo daromas. Šis teiginys yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovas yra suinteresuotas ieškinio patenkinimu abiejų atsakovų atžvilgiu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į N. P. priklausantį turtą / NTR 2017-02-02 išrašai / ir jos darbo užmokestį, todėl jo paaiškinimas negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas / Lietuvos CPK 185str. ir 186str. /.

Nors ieškinys pareikštas tik dėl 2012-04-11 paskolos priteisimo, rašytiniai ieškovo ir atsakovo V. P. paaiškinimai bei skolos rašteliai patvirtina, kad visiškai analogiškomis sutartimis V. V. V. P. skolino pinigus dar keturis kartus : 2012-08-11 – 35.000lt., 2012-10-11 – 35.000 lt., 2013-01-11 – 34.700 lt. ir 2013-03-11 – 10.000 EUR, t.y. nuo 2012-04-11 iki 2013-03-11 paskolino daugiau kaip 50.000 EUR.

2017-02-24 NTR duomenų banko išrašas patvirtina, kad 1.158 EUR rinkos vertės 0,1382 ha. ploto žemės sklypas su 1994m. statybos 30.898 EUR rinkos vertės gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atsakovui V. P. priklausė tik iki 2000-07-28, kai pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleisti kitam asmeniui, o šis juos 2009m. pardavė dabartiniams savininkams. Be to, šiam turtui nuo 2011-01-19 įregistruota hipoteka. Neanalizuodamas kitų su šio namo naudojimu susijusių aplinkybių / nurodoma, kad dabartiniai savininkai yra atsakovų giminaičiai, leidžiantys šiems namu naudotis neatlygintinai už priežiūrą, dėl ko ieškovo atstovas netiesiogiai kelia klausimą dėl sandorių fiktyvumo, kt. / teismas laiko mažai tikėtinu, kad atsakovai galėtų itin didelio dydžio / bendra paskolų suma žymiai didesnė, nei viso sklypo su pastatais rinkos vertė / paskolą panaudoti ne tik kitam asmeniui priklausančio, bet ir tuo metu naujojo savininko jau bankui įkeisto turto pagerinimui - remontui. Kaip minėta, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra.

Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. P. nuo 2011m. iki 2013m. ir 2017m. gauna maždaug to paties dydžio darbo užmokestį / VšĮ Kelmės ligoninės 2017-04-10 pažyma Nr. 14 ir 2017-05-15 pažyma Nr. 20 /. Ji nuo 2008-03-27 iki 2012-07-26 buvo UAB „Tomeva“ akcininkė / savininkė /, nuo 2004m. iki 2008m. – šios bendrovės direktorė, 2012-07-26 akcijas perleido T. P. / kaip teigiama – dukrai /; 2014-03-31 bendrovei iškelta bankroto byla. Kad su šia bendrove būtų kaip nors susijęs V. P., duomenų nėra / šios bendrovės JAR 2017-09-21 išrašas /. V. P. nuo 2006m. iki 2015m. buvo UAB „Jaujupis“ vienintelis akcininkas, nuo 2006-01-12 iki 2012-07-16 – jos direktorius; 2012-07-16 bendrovei iškelta bankroto byla. Kad su šia bendrove būtų kaip nors susijusi N. P., duomenų nėra / bendrovės JAR 2017-09-21 išrašas /. Be to, UAB „Tomeva“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad prieš pat paskolos sutarties sudarymą iš bendrovės sąskaitos banke buvo paimtos didelės sumos : 2012-04-04d. V. P. išmokėta 120.000 lt., 04-05d. į kitą bendrovės sąskaitą pervesta 25.100 lt., 04-04d. NMVRVI išmokėta 10.000 lt. / 59 l. /, t.y. prieš pat ginčo paskolos suteikimą ši bendrovė banko sąskaitoje turėjo dideles pinigų sumas.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčo paskolos suteikimo metu atsakovės N. P. turtinė padėtis nebuvo bloga - ji ilgą laiką gavo maždaug to paties dydžio atlyginimą darbovietėje, bendrovė, kurios savininkė ji buvo, turėjo banko sąskaitoje dideles pinigų sumas, jokių kitų jos tuometinę sunkią materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų nėra. Tokiais įrodymais / priešingai, nei teigia ieškovo atstovas / teismas nepripažįsta žymiai vėlesnių UAB „Tomeva“ bankrutavimo 2014 metais ir N. P. vartojimo kredito sutarties sudarymo 2016-05-16 faktų.

Dėl atsakovų vaidmens UAB „Tomeva“ ir „Jaujupis“ veikloje teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. LAT yra išaiškinęs, kad įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys didelius įmonių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirbę bendrovėse ir pan. / LAT 2009-07-10 nutartis Nr. 3K-3-325/2009 /. Šioje byloje nėra duomenų, kad N. P. dalyvautų UAB „Jaujupis“ veikloje kaip šeimos versle, aktyviais veiksmais / fiziniu ar intelektiniu darbu / prisidėtų prie jos veiklos plėtojimo. Priešingai, ji nebuvo bendrovės akcininkė, joje jokių pareigų nevykdė ir dėl savo profesijos / medikė / bei gebėjimų vargu ar būtų galėjusi prisidėti prie sutuoktinio verslo. Tokioje situacijoje net ir remiantis V. P. nurodoma aplinkybe, jog paskola buvo panaudota UAB „Jaujupis“ reikmėms - atsiskaitymui su kreditoriais, reikėtų daryti išvadą, kad jo pagal sutartį gauti pinigai panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui, jos įstatinio kapitalo didinimui ir pan., kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, bet panaudoti bendrovės įsipareigojimams vykdyti, o tokie veiksmai vertintini kaip įmonės valdymo organo - direktoriaus - įprastinių funkcijų vykdymas ir nesietini su veikimu šeimos interesais / LAT 2013-12-23 nutartis Nr. 3K-3-682/2013, 2016-11-25 nutartis Nr. 3K-3-477-686/2016 /. Kita vertus, šios aplinkybės / paskolos panaudojimo UAB „Jaujupis“ reikmėms / atsakovas V. P. nepagrindė jokiais įrodymais / Lietuvos CPK 178str. / ir todėl ji pripažįstama neįrodyta.