Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-23 · Byla Nr. ATP-540-300/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
ATP-540-300/2015
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00611-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-540-300/2015Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00611-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7; 2.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – V. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria V. S. skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalį 8 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 12 d. 15 val. 39 min (duomenys neskelbtini) gatvėje į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo ne pėsčiųjų perėja, kai pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje.

Šalies argumentai

V. S., nesutikdamas su anksčiau nurodytu nutarimu ir prašydamas jį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti organui (pareigūnui), skundu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi V. S. skundo dėl Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo panaikinimo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui V. S. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas priimtas skubotai, nenustačius visų duomenų, neparemtas objektyviais duomenimis, ir, priešingai, paremtas tik subjektyviais policijos pareigūno R. S. parodymais ir netinkamai užpildytu procesiniu dokumentu – administracinio teisės pažeidimo protokolu. Taip pat nurodo, kad pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, pateikiant teismui nuotraukas. Apeliantas, susipažinęs su nuotraukomis, mato, kad jose nesimato pėsčiųjų perėjos, todėl mano, kad nėra objektyvių duomenų, ar jo kelio perėjimo vietos matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Pažeidėjo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą atmesti skundą dėl 2015-08-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, rėmėsi tik subjektyviais policijos pareigūno parodymais, apie neva matomumo zonoje esančią pėsčiųjų perėją, bet nesiekė gauti ir įvertinti įstatymo reikalaujamų objektyvių duomenų, o būtent įvykio vietos schemos. Pažymi, kad pareigūnas, įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat turi pareigą objektyviai, išsamiai bei tinkamai surinkti duomenis dėl padaryto teisės pažeidimo, tačiau šiuo atveju buvo apsiribota formaliu teisės pažeidimo konstatavimu, netinkamai užpildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepridedant būtinų priedų (įvykio vietos schemos), sudarančių pagrindą spręsti ar iš tiesų buvo padarytas administracinis pažeidimas. Esant šioms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms apeliantas mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nepašalino abejonių dėl administracinio teisės pažeidimo pagrįstumo, nesiėmė priemonių gauti objektyvius duomenis, apsiribojo formaliu ir neišsamiu aplinkybių tyrimu, ko pasėkoje, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, pripažįstant jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje (turėtų būti 5 dalyje).

Atsiliepimas

Atsiliepime į V. S. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Taigi, nors V. S. ir yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, vis dėlto, pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Todėl vien dėl to, jog V. S. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.

ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, už kurio nesilaikymą V. S. ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko numatyta, kad pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse – užtraukia asmeniui baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. Taigi ši teisės norma yra blanketinė, t. y. šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto – Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET), dispozicijoje. Iš V. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jam yra inkriminuotas KET 42 punkto pažeidimas. KET 42 punktas numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Byloje esantys duomenys – R. S. parodymai, kai jis apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė, kaip V. S. perėjo gatvę ne pėsčiųjų perėja (iki perėjos 50–60 metrų atstumu) (37 b. l.), V. R. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad jis užfiksavo V. S. einantį per gatvę ne pėsčiųjų perėja (3 b. l.), fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad asmuo eina per gatvę ne pėsčiųjų perėja (4 b. l.) – patvirtina, kad V. S. į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo ne pėsčiųjų perėja, kai pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje.

Remdamasis išdėstytu, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai reiškia, kad ir atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį V. S. patrauktas visiškai pagrįstai.

Būtent todėl nubaustojo asmens – V. S. – apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė