- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- e2YT-202-1008/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02551-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono šeimos ir gerovės centro, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
- Kategorijos
institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) įgaliotai atstovei Neimantei Nicienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl tėvo atskyrimo nuo dukros panaikinimo, suinteresuotas asmuo: Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, taikytą R. S. atskyrimą nuo jo dukros V. S.; panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, priteistą iš R. S. išlaikymą dukrai V. S. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės ar atskyrimo nuo vaiko panaikinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti V. S. gyvenamąją vietą su tėvu R. S., jo gyvenamojoje vietoje; panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Pareiškėjas nurodo, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, nuspręsta atskirti pareiškėją R. S. nuo jo dukros V. S.. Tuo pačiu sprendimu neterminuotai apribota motinos R. A. valdžia jos dukros V. S. atžvilgiu. 2018 metų vasarą nepilnametė pareiškėjo dukra V. S. buvo likusi be motinos ir tėvo globos priežiūros. Iki 2017 metų vasario mėnesio pareiškėjo dukra V. S. gyveno pareiškėjo priežiūroje. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje jo rūpinimasis dukra V. S. institucijų buvo vertinamas teigiamai, nes pareiškėjas būdavo suinteresuotas dukters aplinka, siekė, kad dukra nuolat gyventų su juo, jį ir dukrą siejo glaudus ryšys. Pareiškėjui išvykus į Norvegiją, jis pateko į įkalinimo įstaigą, todėl rūpintis dukra neturėjo galimybės. Pareiškėjas šiuo metu gyvena Švedijoje su drauge, nuo 2021 m. vasario 19 d. yra išsinuomojęs 3 miegamųjų kambarių butą su virtuve. Pareiškėjo turimos gyvenimo sąlygos užtikrina nepilnametės dukros interesus, nes jai atvykus gyventi pas pareiškėją būtų suteiktas atskiras kambarys, kuriame yra visi nepilnametei dukrai reikalingi baldai, o bute yra visi būtini gyvenimui namų apyvokos daiktai. Pareiškėjas turi nuolatinį darbą, per mėnesį uždirba apie 2446 Eur. Pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio suma yra pakankama, kad galėtų finansiškai vienas išlaikyti dukrą V. S.. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kuri sutinka nepilnametę V. S. priimti mokytis, kai tik ji atvyks gyventi pas pareiškėją. Taigi, dukra V. S., gyvendama pas pareiškėją, ne tik bus materialiai aprūpinta, prižiūrima ir auklėjama, tačiau turės galimybę mokytis ir lavintis. Pareiškėjas nevengia tėvo pareigų dukros atžvilgiu, palaiko ryšį su dukra V. S. telefoninių pokalbių pagalba, nėra nusišalinęs nuo jos auklėjimo ir siekia gyventi kartu su dukra, ją prižiūrėti ir auginti. Nepilnametė V. S. ne kartą išsakė pareiškėjui, jog labai nori su juo kartu gyventi, tad yra pasiruošusi vykti pas jį į Švediją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo R. S. reikalavimais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. S. palaikė pareiškimo reikalavimus ir paaiškino, kad dukra turėtų augti su juo, nes iki šiol galimybių neturėjo, nors kai grįžo iš įkalinimo įstaigos bandė susisiekti su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, bet įvyko nesusikalbėjimas ir gavosi taip, jog jis išvyko, o dukra liko pas globėjus. Po to su juo susisiekė, kad yra problemų su globėjais, todėl jis nusprendė dukrą pasiimti pas save, nes mano, kad jai su juo bus geriau. Jis anksčiau buvo nuteistas Norvegijoje, todėl taip gavosi, kad dukra atsidūrė pas globėjus, nes mama nesugebėjo rūpintis dukra. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis iškart nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir parašė prašymą, kad nori dukrą pasiimti, bet su Vaiko teisių apsaugos skyriumi neišėjo susikalbėti, nes niekas jam nepranešė apie posėdžius ir taip dukra liko pas globėjus. Tuomet praėjus mėnesiui jis išvyko gyventi į Švediją. Su dukra jis bendravo ir iš įkalinimo įstaigos telefonu, o išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis dukrą pasiimdavo ir savaitgaliais, bendraudavo interneto pagalba. Šiuo metu jis gyvena Švedijoje, šioje šalyje dirba, nuomojasi butą, gyvena su drauge, su kuria turi bendrą vienerių metų trijų mėnesių vaiką. Jo draugė neprieštarauja, kad jo dukra gyventų su jais, ji pati dirba mokykloje ir dukros jau laukia. Jis yra pasirūpinęs, kad jo dukra toliau lankytų mokyklą Švedijoje. Jam dukra pasipasakodavo, kad ji nesutaria su globėjais, jie kalbėjo, kad dukra vyks pas jį, kai baigs mokyklą, tačiau iškilus problemoms su globėjais, nutarė pasiimti ją anksčiau.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. S. atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir papildė, kad pareiškėjo dukra iš tiesų ketino pasilikti Lietuvoje, kol baigs mokyklą, bet iškilus problemoms su globėjais, poreikis išvykti pas tėtį kilo anksčiau.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė R. J. palaikė pareiškimą ir nurodė, kad jų manymų nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiktų pareiškimo patenkinimas. Paaiškino, kad pareiškėjas turi visas sąlygas dukrai auginti, jis su dukra bendrauja, nepilnamečiui vaikui bus užtikrinta mokykla, todėl mano, kad pareiškimas tenkintinas. Mergaitė sutinka ir nori gyventi su tėčiu.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliota atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu pagarsino byloje pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, be kita ko, nuspręsta atskirti tėvą R. S. nuo jo dukros V. S.; nuspręsta priteisti iš R. S. išlaikymą dukrai V. S. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės ar atskyrimo nuo vaiko panaikinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1513,09 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. liepos 1 d.; nustatyta V. S. gyvenamoji vieta laikinųjų globėjų L. A. ir D. A. gyvenamojoje vietoje, kur nustatyta vaiko laikinos globos vieta, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui paskyrimo; inicijuota civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo mažametei V. S..
Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6306-832/2018, nustatyta nepilnamečiui vaikui V. S. nuolatinė globa; V. S. globėjais paskirti L. A. ir D. A.; nustatyta V. S. globos vieta globėjų gyvenamojoje vietoje.
Telšių apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5883-1079/2022 taikyta laikinoji apsaugos priemonė iki teisme bus išnagrinėta byla dėl nuolatinio rūpintojo pakeitimo nepilnametei V. S.. Paskirtas nepilnametės V. S. laikinu rūpintoju Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centras; nustatyta laikina V. S. gyvenamoji vieta Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centre; paskirtas Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centras V. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko V. S. tėvas pareiškėjas R. S. šiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje. Pateikta Gyvenamojo būsto nuomos sutartis patvirtina, kad R. S. su drauge A. S. nuomoja trijų kambarių butą su virtuve, kurio plotas 84,90 m², Švedijos mieste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Švedijoje dirba.
Byloje pateikta nepilnametės V. S. raštiška nuomonė, jog ji visada bendravo ir bendrauja su tėčiu, jų ryšys nebuvo nutrūkęs, palaiko šiltus ryšius. Nurodo norinti ir yra pasiryžusi išvykti iš Lietuvos į kitą šalį ir gyventi su tėčiu bei jo šeima.
Vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. gruodžio 16 d. parengtoje išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena užsienyje, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi galimybės ištirti pareiškėjo aplinkos gyvenimo sąlygų bei įvertinti jas vaiko poreikių tenkinimo ir saugios aplinkos užtikrinimo aspektu, dėl ko negali nei paneigti, nei patvirtinti pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su jo šeimos aplinkos sąlygomis. Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 13 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo išklausyta nepilnametės V. S. nuomonė, dėl pareiškėjo pareiškime keliamų reikalavimų. V. S. paaiškino, kad jai yra žinoma, jog jos tėtis kreipėsi į teismą dėl jos grąžinimo jam. Pasak V. S. ji nuolatos palaikė ir toliau palaiko ryšį su tėčiu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, bendrauja vaizdo skambučiais. Pokalbio metu V. S. teigė, kad šiuo metu neturinti iš ko rinktis, kaip tik vykti gyventi į užsienį pas tėtį, nes ji čia Lietuvoje neturi šeimos ir nemananti, kad atsiras globėjai, kurie jai atstos šeimą. Mergaitė dalijosi skaudžia patirtimi su prieš tai buvusiais ilgamečiais nuolatiniais jos globėjais (rūpintojais), iš kurių patyrė psichologinį smurtą. V. S. teigimu, ją neramina, gąsdina, kad iš esmės teks pakeisti pačią šalį, kurioje jau bus kitokia žmonių kultūra, kalbos barjeras, pasikeis jos socialinė aplinka. Su tėčiu jau aptarė jos ugdymosi procesą Švedijoje, jei ji būtų grąžinta jam, ji žinanti, kad dauguma pamokų vyks anglų kalba, o ji anglų kalbą supranta puikiai, kitos pamokos vyks švedų kalba, tačiau ji turės vertėją, kuris jai išvers viską į jai suprantamą kalbą. Teigė, kad jau dabar pradėjo savarankiškai domėtis ir mokytis švedų kalbos. Taip pat vaizdo skambučių pokalbių su tėčiu metu yra mačiusi tėčio gyvenamąją aplinką, tėtis jai rodė jos būsimą kambarį, susitarė, kad kambarį galės įsirengti pati. Prieš tai, teisme inicijuota civilinė byla Nr. e2YT-6343-1008/2022 dėl nuolatinių nepilnametės V. S. rūpintojų (L. A. ir D. A.) nušalinimo nuo pareigų bei kito rūpintojo skyrimo. 2022 m. lapkričio 10 d. Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centre įvyko posėdis dėl nepilnametės V. S. nuolatinio rūpintojo paieškos rezultatų aptarimo, kurio metu paaiškėjo, jog Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras intensyviai ieškojo nuolatinio rūpintojo V. S., tačiau neatsirado norinčių ir galinčių asmenų nuolatos rūpintis V. S., taip pat neatsirado artimųjų giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų norinčių nuolatos rūpintis mergaite. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad visiškai suprantama V. S. būsena, išgyvenamas baimės ir nesaugumo jausmas dėl jos ateities, gyvenamosios vietos bei šalies, socialinės aplinkos pakeitimo, tačiau šiuo atveju šios mergaitės interesas augti šeimoje, jaustis mylima ir reikalinga. Mano, kad vis dėl to išnyko priežastys dėl ko nepilnametė V. S. buvo atskirta nuo savo biologinio tėvo, kuris ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti dukrą ir tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią dukros atžvilgiu, todėl nepilnametės V. S. grąžinimas jos biologiniam tėvui atitiks jos poreikius ir teises bei nebus pažeisti teisėti interesai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma tada, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Pagal CK 3.181 straipsnio 1 dalį, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.
Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė V. S. nuo savo tėvo R. S. buvo atskirta dėl to, jog R. S. buvo sulaikytas ir laikomas Norvegijos įkalinimo įstaigoje, todėl neturėjo objektyvių galimybių pasirūpinti dukra. Šiuo metu R. S. yra paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę Norvegijoje, jokie apribojimai jam nebetaikomi, todėl teismas sprendžia, kad aplinkybės, dėl kurių nepilnametis vaikas buvo atskirtas nuo savo tėvo, yra išnykusios.
Telšių apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, pažymėjo, jog kuomet R. S. gyveno Lietuvoje, jo rūpinimasis dukra buvo vertinamas teigiamai, jis buvo suinteresuotas dukters aplinka, siekė, jog dukra nuolatos gyventų su juo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino ir posėdžio metu pateikti dalyvavusių asmenų paaiškinimai, jog R. S. net ir atskirtas nuo dukros V. S., su ja nuolatos bendravo nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Nepilnametė V. S. taip pat yra išreiškusi norą gyventi su savo tėvu.
Pastebėtina, jog nors nepilnametės V. S. tėvas R. S. šiuo metu gyvena Švedijoje, tėvą ir dukra ir toliau sieja glaudus ryšys, tėvas siekia užtikrinti dukros tolimesnį mokymąsi, todėl yra rezervavęs dukrai vietą Švedijoje esančioje ugdymo įstaigoje, kurioje bus pasirūpinta vertėjo ir psichologo paslaugomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra dirbantis, gyvenantis erdviame bute kartu drauge, kuri pareiškėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, laukia jo dukros atvykstančios ir nori, kad ji atvyktų gyventi pas juos, todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo R. S. pareiškimą patenkinti ir nepilnametės V. S. atskyrimą nuo tėvo R. S. panaikinti.
CK 3.258 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. Remiantis CK 3.246 straipsnio 1 dalimi, jei nepilnametis grąžinamas tėvams, nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Šiuo sprendimu panaikinus nepilnametės V. S. atskyrimą nuo tėvo R. S., panaikintina V. S. Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6306-832/2018 nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), L. A. ir D. A. atleistini nuo globėjų (rūpintojų) pareigų, taip pat, panaikintinos Telšių apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5883-1079/2022 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nepilnametės V. S. laikinu rūpintoju paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras; nustatyta laikinoji V. S. gyvenamoji vieta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro buveinės adresu; paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras V. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju.
Be kita ko, panaikintinas Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, nepilnametei V. S. iš tėvo R. S. priteistas išlaikymas. Nepilnametės V. S. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. S., jo gyvenamojoje vietoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 408, 409, 443 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. S. pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4617-832/2018, dalis, kuriomis taikytas tėvo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskyrimas nuo jo dukros V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteistas iš R. S. išlaikymas dukrai V. S., po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės ar atskyrimo nuo vaiko panaikinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-6306-832/2018, nustatytą nuolatinę globą (rūpybą) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo globėjų (rūpintojų) pareigų.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-6306-832/2018, nustatytą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globos vietą globėjų gyvenamojoje vietoje ir nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vietą kartu su tėvu R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5883-1079/2022, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą. Apeliacinio skundo pateikimas sprendimo vykdymo nesustabdo.