Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas D. Z. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinis skundas grąžintas pareiškėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir D. Z. paskirta subendrinta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2. 2020 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo D. Z. gynėjo Daliaus Mecelicos apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Prašyme nuteistojo gynėjas nurodė, kad į Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio paskelbimą nuteistasis neatvyko, nes šalyje paskelbus karantiną jis buvo informuotas į posėdį nevykti. Dėl griežtų karantino sąlygų D. Z. neturėjo galimybių kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ar gauti teisinę pagalbą iš advokatų. Tik 2020 m. gegužės 27 d. nuvykęs į Kauno apygardos teismą nuteistasis sužinojo, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuomet nuteistajam teko ieškoti advokato, kuris sutiktų parašyti apeliacinį skundą. Dėl šių objektyvių priežasčių D. Z. negalėjo laiku paduoti apeliacinio skundo.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi buvo netenkintas nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinis skundas grąžintas pareiškėjui. Nutartyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių D. Z. praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nors šalyje ir buvo paskelbtas karantinas, tačiau teismų, pašto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikla nebuvo nutraukta. Teismo nuosprendžio nuorašas nuteistajam buvo išsiųstas nuteistojo nurodytu adresu laikantis įstatyme nustatytų terminų, tačiau nuteistasis jam adresuotos siuntos iš pašto neatsiėmė. Be to, D. Z. žinojo, kad procesinis sprendimas jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bus priimtas 2020 m. kovo 20 d., tačiau nepaisant to daugiau nei du mėnesius bylos baigtimi nesidomėjo, į paliktus pranešimus apie gautą siuntą nereagavo.

4. Nuteistojo D. Z. gynėjas advokatas Dalius Mecelica skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis nuteistajam buvo išsiųstas 2020 m. kovo 23 d., tačiau nuosprendis nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas į pirmosios instancijos teismą. Nuosprendis D. Z. buvo įteiktas tik 2020 m. gegužės 27 d. jam pačiam atvykus į apygardos teismą, todėl iki tol nuteistasis negalėjo žinoti, koks procesinis sprendimas jo atžvilgiu buvo priimtas. Tik sudarius susitarimą su advokatu nuteistajam buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Kauno apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuteistojo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, bei jo Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisę į gynybą. Teigiama, kad vien tik termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimas dėl Lietuvoje susiklosčiusios išskirtinės situacijos, negali būti pagrindas atlikti asmeniui pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, kai akivaizdžiai matyti, kad dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių yra visiškai neteisingos ir nelogiškos.

4.2. Gynėjas nurodo, kad D. Z. sąžiningai atvykdavo į teismo posėdžius, dėl jo veiksmų baudžiamosios bylos nagrinėjimas nebuvo vilkinamas. Apygardos teismo nuosprendis turėjo būti skelbiamas 2020 m. kovo 20 d., kai Lietuvoje jau buvo paskelbtas karantinas, todėl nuosprendis, jeigu ir buvo paskelbtas, tai buvo paskelbtas uždarame teismo posėdyje, nedalyvaujant nuteistajam D. Z.. Pirmosios instancijos teismas negalėjo, nors ir privalėjo įvykdyti jam nustatytas pareigas, susijusias su nuosprendžio paskelbimu. BPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip, o 4 dalyje nurodyta, kad teisėjas paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Tokiu atveju, kai nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti paskelbiant teismo nuosprendį, neišaiškinant jam sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, apygardos teismas negalėjo užkirsti kelio nuteistajam apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4.3. Gynėjo teigimu, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų griežtų karantino sąlygų buvo apribotas asmenų judėjimas, lankymasis viešose vietose, valstybinėse įstaigose, įskaitant teismus, taip pat uždraustas paslaugų teikimas. Esant tokiai situacijai nuteistasis neturėjo galimybės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, jis negalėjo susisiekti ir su advokatais, kadangi jie šiuo laikotarpiu klientų savo darbo vietose nepriėmė ir paslaugų neteikė. Todėl teigia, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra formali, joje nebuvo tinkamai įvertinta šalyje susiklosčiusi situacija.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

6. Nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, gynėjo skundo argumentais ir skundžiamos nutarties motyvais konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Pagal BPK 313 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę procesinį sprendimą priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatytas pakankamai ilgas – dvidešimties dienų – terminas apeliaciniam skundui paduoti, kuris ne tik asmeniui suteikia pakankamai laiko pasinaudoti šia procesine teise, tačiau ir įpareigoja jį šia teise naudotis atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

9. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo skelbiamas 2020 m. kovo 20 d. (t. 5, b. l. 15). D. Z. teismo posėdyje skelbiant nuosprendį nedalyvavo, kadangi 2020 m. kovo 16 d. šalyje paskelbus karantiną buvo informuotas į šį teismo posėdį nevykti. Nuosprendžio nuorašas nuteistajam D. Z. buvo išsiųstas 2020 m. kovo 23 d. (t. 5, b. l. 38) jo gyvenamosios vietos adresu. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 5 dalies nuostatomis dvidešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio išsiuntimo jam dienos, todėl apeliacinio skundo padavimo terminas pasibaigė 2020 m. balandžio 14 d. Nors įstatymas to ir nenumato, tačiau apygardos teismas, grįžus neįteiktam nuosprendžio nuorašui, procesinius dokumentus nuteistajam siuntė dar du kartus: 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. (t. 5, b. l. 39, 42). Tačiau įstatymo nustatytu terminu nuteistasis D. Z. apeliacinio skundo dėl paminėto apygardos teismo nuosprendžio neparengė ir pirmosios instancijos teismui nepadavė. Kauno apygardos teisme nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti gautas 2020 m. birželio 10 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (2020 m. balandžio 14 d.).

11. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad nuteistasis nespėjo apeliacinio skundo paduoti laiku, nes 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kurio griežtos sąlygos ir apribojimai ne tik neleido jam dalyvauti 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio paskelbime, bet ir sutrukdė laiku kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bei advokatus siekiant gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, tik pačiam nuteistajam 2020 m. gegužės 27 d. nuvykus į apygardos teismą jis gavo nuosprendžio nuorašą ir taip sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą. Tačiau, kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo apygardos teismas, vien tik karantino paskelbimo faktas, pats savaime, nėra pagrindas visais be išimties atvejais pripažinti, kad terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir tokį terminą atnaujinti. Iš tiesų, Lietuvos Respublikoje susiklosčiusi išskirtinė situacija dėl paskelbto karantino, apribojo asmenų galimybes pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, privertė viešąsias įstaigas organizuoti savo veiklą kitokiomis nei įprastai sąlygomis, tačiau jų veikla nebuvo nutraukta. Savo veiklą toliau vykdė ir teismai, paštas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisines paslaugas, nors ir su apribojimais, nenustojo teikę ir advokatai. Gynėjas nurodė, kad apie bylos baigtį ir jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą D. Z. sužinojo tik 2020 m. gegužės 27 d. nuvykęs į teismą ir gavęs nuosprendžio nuorašą. Gynėjas neneigia, kad teisėja 2020 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir nuteistasis, nurodė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje bus skelbiamas 2020 m. kovo 20 d. (t. 5, b. l. 2–10). Apie tai jis buvo informuotas ir telefoninio pokalbio metu, kuomet apygardos teismo darbuotojas pranešė, kad į nuosprendžio paskelbimą D. Z. nevyktų. Taigi, nors nuteistasis ir nedalyvavo nuosprendžio paskelbime, tačiau žinojo, kad 2020 m. kovo 20 d. jo atžvilgiu buvo paskelbtas procesinis sprendimas, bet nepaisant to, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad po nuosprendžio paskelbimo D. Z. būtų bandęs sužinoti apie bylos baigtį ir gauti nuosprendžio nuorašą. Be to, kaip jau pirmiau paminėta, teismo nuosprendžio paskelbimo metu nedalyvavusiam nuteistajam nuosprendžio nuorašas buvo siųstas tris kartus byloje žinomos nuteistojo faktinės gyvenamosios vietos adresu, kurį pats nuteistasis 2019 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė kaip savo gyvenamąją vietą (t. 4, b. l. 104). Tačiau visais atvejais siųsti dokumentai nebuvo įteikti, nes nuteistasis į pašto darbuotojų paliktus pranešimus nereagavo ir siuntos iš pašto neatsiėmė. Nei prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nei skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėjas jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių D. Z. tai padaryti, nenurodė. Teismo vertinimu tai, kad nuteistasis, žinodamas, kad jo atžvilgiu nuosprendis buvo paskelbtas 2020 m. kovo 20 d., daugiau nei du mėnesius į teismą dėl baudžiamosios bylos baigties nesikreipė, į pašto darbuotojų tris kartus paliktus pranešimus nereagavo, rodo nepakankamą nuteistojo rūpestingumą ir domėjimąsi procesu.

12. Niekuo nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad nuteistasis, karantino laikotarpiu neturėjo galimybių kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar advokatus dėl teisinės pagalbos suteikimo. Visų pirmiausia, kaip jau buvo minėta ankščiau, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo veiklos nenutraukė ir savo funkcijas, nors ir ribodama fizinį asmenų aptarnavimą, vykdė. Kita vertus, gynėjas duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis domėjosi ar kreipėsi dėl galimybės gauti teisinę pagalbą, tačiau ji jam laiku nebuvo suteikta, nepateikė.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. D. Z. nors ir neturi teisinio išsilavinimo, tačiau ilgą laiką buvo įmonės direktorius, todėl turima gyvenimiška patirtis turėjo jam leisti aiškiai suvokti, kad jo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas turės teisines pasekmes. Šiuo atveju pripažintina, jog nuteistasis D. Z., net ir įvertinus šalyje susiklosčiusią situaciją paskelbus karantiną, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, o priežastys, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, priklausė nuo jo valios, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino jo gynėjo advokato prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

14. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos skunde nurodytos aplinkybės dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo negali būti laikomos svarbiomis, todėl atmestinos. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.