Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui kilusios neturtinės žalos, padarytos kratos metu paėmus ir jam negrąžinus medikų jam paskirtų ir jo vartojamų vaistų, reikalingų kasdieniniam vartojimui.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus nutarimo nustatyta, jog 2022-12-16 apie 15:05 val. į Resocializacijos skyriaus specialistės S. Š. tarnybinį kabinetą užėjo nuteistasis E. V., kuris nurodė, kad kartu su juo gyvenantis nuteistasis V. K. tabletėmis (duomenys neskelbtini) svaigina kitus nuteistuosius. Šio pranešimu pagrindu 2022-12-16 buvo atlikta neplaninė krata, kurios protokole Nr. 43-20253 nurodyta, kad 7-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje tarp nuteistojo V. K. daiktų buvo rasta: (duomenys neskelbtini) tepalas 1 vnt; (duomenys neskelbtini) 11 vnt.; (duomenys neskelbtini) tepalas 4 vnt.; (duomenys neskelbtini) tepalas 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) gelis 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) tabletės 6 lapeliai; (duomenys neskelbtini) 3 pakeliai; (duomenys neskelbtini)5 vnt.; (duomenys neskelbtini) 20 tablečių; (duomenys neskelbtini) 1 tabletė; (duomenys neskelbtini) tabletės 2 tabletės; (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tabletės 8 lapeliai (76 tabletės); (duomenys neskelbtini) tabletės 1 mg 6 dėžutės (165 tabletės); (duomenys neskelbtini) 25 mg 4 tabletės 50 tablečių; (duomenys neskelbtini) 22 tabletės; Maišelis su (duomenys neskelbtini) 4 vnt. tablečių, (duomenys neskelbtini) 4 vnt. tablečių, ir 9 vnt. baltos spalvos tablečių su užrašu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 2 tabletės; (duomenys neskelbtini) 4 tabletės; (duomenys neskelbtini) 1 tabletė; (duomenys neskelbtini) tabletės 19 tablečių; Dvi tabletės originalioje pakuotėje; (duomenys neskelbtini) 6 tabletės; (duomenys neskelbtini) 9 tabletės; (duomenys neskelbtini) 24 tabletės; (duomenys neskelbtini) nosies lašai 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) ausų lašai 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) nosies purškalas 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) akių lašai 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) burnos gleivinės purškalas 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) ausų purškalas 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) tepalas 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) grybelio sukeltų odos pažeidimų gydymui 1 vnt.; (duomenys neskelbtini) 11 tablečių; baltos spalvos tabletės maišelyje 8 vnt.; žalios ir rudos spalvos kapsulės maišelyje 10 vnt.; (duomenys neskelbtini) tabletės 3 lapeliai (23 tabletės); Maišelis su (duomenys neskelbtini) tabletėmis 8 vnt.; (duomenys neskelbtini) tabletės 3 vnt.; (duomenys neskelbtini) 40 mg 4 tabletės. Taip pat pateiktos dvi (duomenys neskelbtini) tabletės originalioje pakuotėje, kurias būrio auklėtojai S. Š. pateikė nuteistasis E. V.. Taip pat, tarp nuteistojo V. K. vaistų rasti du elektroniniai receptai, kurie galiojo nuo 2022-11-21 iki 2022-12-19, ir jų pagrindu buvo pareiškėjui skirti vaistai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tabletės (60 tablečių) ir (duomenys neskelbtini)(120 tablečių.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja, nenustačiusi pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2023-01-03 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialistės S. Š. 2022-12-16 tarnybinį pranešimą Nr. 63-3479 dėl baudžiamojo proceso pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu.

Renkant duomenis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo nustatyta, jog V. K. asmens sveikatos istorijoje yra duomenys apie medikamentinio gydymo paskyrimą vaistais tab. (duomenys neskelbtini) vartoti 1tab. 2k/d ryte ir vakare ((duomenys neskelbtini)) išduoti 2022-11-11 pagal kompensuojamą receptą pakanka iki 2023-01-05; tab. (duomenys neskelbtini) vartoti 1tab. 2k/d ryte ir vakare ((duomenys neskelbtini)) išduoti 2022-12-01 pagal kompensuojamą receptą pakanka iki 2023-01-29; tab. (duomenys neskelbtini) vartoti 1tab. 1k/d ryte ((duomenys neskelbtini)) išduoti 2022-12-01 pagal kompensuojamą receptą pakanka iki 2023-01-29, kompensuojami medikamentai išduodami su receptu asmeniui tab. (duomenys neskelbtini) vartoti 1 tab. 2k/d per pietus ir vakare ((duomenys neskelbtini)); tab. (duomenys neskelbtini) vartoti po 3 tab. 2k/d ryte ir per pietus ((duomenys neskelbtini)); tab. (duomenys neskelbtini) vartoti po 2tab 1k/d šie medikamentai išduodami du kartus dienoje rytinio ir vakarinio apėjimo metu. Gydymas (duomenys neskelbtini)vaistais nutrauktas nuo 2022-02-17 ir nuo šios dienos medikamentai neišduodami. Gydytojo paskirtas medikamentinis gydymas vaistais išduodamas su Medicinine pažyma, kurioje nurodoma išduotų medikamentų kiekis.

Ikiteisminio tyrimo vyriausioji tyrėja nurodė, jog apibendrinant ir teisiškai vertinant medžiagos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus duomenis konstatuotina, kad nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Rekomenduotina laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje bausmę atlieka V. K., administracijai atsižvelgti į surinktus duomenis ir nuteistajam V. K. neišduoti įvairių medikamentų, kuriuos jis galėtų laikyti gyvenamojoje patalpoje. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjui gydymas (duomenys neskelbtini) tabletėmis nutrauktas 2022-02-17 ir nuo šios dienos medikamentai neišduodami, tačiau 2022-12-16 neplaninės kratos metu 7-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje tarp nuteistojo daiktų rastas šių vaistų maišelis su 8 vnt. tabletėmis, kurių jis negalėjo turėti, todėl tikslinga spręsti ar nuteistojo V. K. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl teisinio reglamentavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Dėl vaistų paėmimo ir grąžinimo pareiškėjui

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas neturtinės žalos kilimą sieja su tuo, kad kratos metu pareigūnai paėmė jam pagal receptą išrašytus vaistus, dėl ko jis ginčo laikotarpiu negalėjo jų vartoti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 11.7 punkte numatyta, jog asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama asmenų, laikomų įstaigose, įstaigų patalpų bei teritorijos apžiūromis ir kratomis.

Instrukcijos 139 punktas nustato, kad siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.

Instrukcijos 10 punkte nustatyta, kad įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi.

Pagal Instrukcijos 142 punktą, suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose.

Pagal Instrukcijos 148 punktą, paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.

Instrukcijos 156.3 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos kratos bei apžiūros atliekamos siekiant aptikti daiktus, kurie nenumatyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, jų laikymo slėptuves.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas konstatuoja, kad resocializacijos specialistė, gavusi kito nuteistojo pranešimą dėl pareiškėjo elgesio platinant psichotropinio poveikio vaistus kitiems nuteistiesiems, pagrįstai inicijavo kratos atlikimą, nes pareigūnai privalo surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Pareiškėjas ginčo dėl pačios kratos eigos ar jos atlikimo priežasties nekelia, jo iš esmės netenkino tai, kad iš jo buvo paimti jam pagal receptus gydytojo paskirti vaistai ir tokiu būdu jam buvo neužtikrintas gydymasis laikotarpiu nuo 2022-12-16 iki 2023-01-03. Pareiškėjas 2022-12-22 kreipėsi į administraciją su užklausa, kodėl jam nėra grąžinami vaistai. Tačiau remiantis minėtomis Instrukcijos nuostatomis kratos metu paimti galima ne bet kokius daiktus, o tik tuos, kurie nenumatyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose.

Teismui 2023-06-07 Pateiktame Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-05-31 medicininiame pažymėjime Nr. 16774 nurodyta, kad pareiškėjui buvo paskirti vaistai: (duomenys neskelbtini), plėvele dengtos tabletės, 112 vnt. pakanka iki 2023-01-05; 2022-11-21 - (duomenys neskelbtini). tabletės 60 vien., pakanka iki 2022-12-19; 2022-12-01 - išduotas (duomenys neskelbtini). Tabletės, 60 vien., pakanka iki 2023-01-29; (duomenys neskelbtini)Tabletės, 120 vien., pakanka iki 2023-01-29; 2022-12-15 ((duomenys neskelbtini)) išduota su pažyma vartojimui (duomenys neskelbtini). tabletės 10 vien. (duomenys neskelbtini), tabletės 10 vien. (duomenys neskelbtini). tabletės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)purškalas į nosį 1 vien.

Nurodytos pažymos duomenys atitinka teismui 2023-06-07 pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, kurie patvirtina, kad pagal pareiškėjui išduotus receptus kasdieniniam vartojimui jis iki 2023-01-05 turėjo vartoti vaistus (duomenys neskelbtini), o iki 2023-01-29 turėjo vartoti vaistus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, kad kratos metu paimant visus vaistus pareigūnai jau pačios kratos metu rado du receptus ir žinojo, kad pareiškėjui yra išrašyti vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dalis medikamentų iš pareiškėjo buvo paimti ir negrąžinti pagrįstai, nes byloje yra duomenys, jog pareiškėjas turėjo didelį kiekį įvairių medikamentų ir receptinių vaistų, kurie ginčo laikotarpiu jam nebuvo paskirti, taigi buvo neaktualūs ir negalėjo būti laikomi kameroje teisėtai. Tačiau vaistai, kuriems pareiškėjas turėjo galiojančius receptus, pagal kuriuos vaistų vartojimas turėjo būti tęsiamas iki 2023-01-05 ir 2023-01-29, jam turėjo būti palikti, o juos kratos metu paėmus, turėjo būti nedelsiant grąžinti ar sudarytos sąlygos pareiškėjui juos vartoti (pvz., su pareigūno ar mediko priežiūra, įsitikinant, kad vaistus jis vartoja asmeniškai), nes šie vaistai nepriskirtini draudžiamų turėti daiktų sąrašai, o priešingai, būtini gydymuisi.

Teismas, vertindamas atsakovės atstovo veiksmus, taip pat atsižvelgia ir į kratos atlikimo priežastį – kameroje su pareiškėju buvęs nuteistasis teigė, jog pareiškėjas turimais medikamentais kitus asmenis svaigina siekiu vėliau pasinaudoti jų apsvaigimu galimai patenkinti savo lytiniams poreikiams. Atitinkamai, įkalinimo priežiūrą vykdanti įstaiga privalo reaguoti į kitų nuteistųjų pranešimus ir nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimoms grėsmėms. Atsakovės atstovas nors ėmėsi visų tinkamų priemonių galimai grėsmei eliminuoti ir pagrįstai paėmė aplinkybių ištyrimui visus medikamentus, tačiau kartu turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui gydytojo receptu jam paskirtus vaistus vartoti nepertraukiamai. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui turėjo būti sudarytos sąlygos tęsti gydymąsi. Teismas konstatuoja, kad po kratos, įsitikinus, kad dalis vaistų pareiškėjui yra paskirti gydytojų receptais bei turi būti vartojami iki 2023-01-05 ir 2023-01-29, visi pagal galiojančius receptus skirti vaistai turėjo būti nedelsiant grąžinti.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vartoti jam paskirtus vaistus, kurie ginčo laikotarpiu jam buvo paskirti gydytojo receptu, taigi nesant teisinio pagrindo buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti medicinos pagalbą dėl negrąžinamų kartos metui paimtų vaistų, kurie nebuvo draudžiami turėti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 19 dienų negalėjo vartoti jam paskirtų vaistų. Atitinkamai teismui nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimų atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nedelsiant grąžinus vaistus, kurie nebuvo draudžiami turėti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytus pažeidimus, jų mastą ir trukmę (pareiškėjas 19 dienų negalėjo vartoti jam paskirtų vaistų), pareiškėjo patirtą diskomfortą negaunant paskirtų vaistų, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie konkretų itin neigiamą poveikį pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, byloje nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog įstaiga sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą, o tik nesavalaikiai grąžino vaistus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-382-789/2023; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 380 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, vertintinas kaip pakankama ir teisinga suma patirtiems nepatogumams kompensuoti.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023-01-03, o administracinė byla teisme buvo iškelta 2023-01-10 (skundas priimtas teismo nutartimi). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022-01-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. (V. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas pradedant administracinės bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2023-01-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.