- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 1-69-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01628-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. K. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. K. sveikatą, t. y. 2012 m. lapkričio 1 d., apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties du kartus smogė peiliu D. K. į pilvą ir krūtinę ir padarė dvi durtines-pjautines žaizdas: kiaurinę durtinę-pjautinę pilvo dešinės pusės žaizdą su kylančiosios storžarnės dalies pažeidimu bei durtinę - pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą mentės linijoje 5-ame tarpšonkaulyje. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio pilvo sienos sužalojimo su storžarnės pakenkimu nukentėjusiajam D. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas).
L. K. kaltu neprisipažino ir apklaustas 2013-12-10 teisiamajame posėdyje parodė, kad pernai, lapkričio mėnesį, buvo atėjęs į kiemą (duomenys neskelbtini), matė muštynes. Nurodo, kad nukentėjusysis užpuolė T. J., tada jis atitraukė pastarąjį. Matė, kaip T. J. trenkė nukentėjusiajam ir šis nukrito. Teigia, jog nukentėjusiajam peiliu nedūręs. Aiškina, kad T. J. prašė pripažinti kaltę, kadangi buvo paieškomas bei paaiškino, jog nesant nukentėjusiojo pareiškimo ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Parodo, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltę pripažino todėl, kad nepripažinus kaltės pareigūnai žadėjo uždarytį jį į areštinę. Be to, parodymų patikrinimo vietoje nurodė įrankį ir padaryto sužalojo aplinkybes todėl, kad tą dieną po narkotikų vartojimo buvo prastos būklės ir norėjo būti greičiau paleistas. Nurodo, kad T. J. prašymu moteriai, prisistačiusiai D. K. seserimi, perdavęs 200 Lt už gydymą, be to, nenorėjo būti apkaltintas nusikaltimo padarymu grupe. Parodo, jog įvykio metu buvęs blaivus.
Nuoširdžiame prisipažinime kaltinamasis L. K. nurodė, jog peiliuku dūrė vaikinui, kad atsitrauktų nuo Tomo, vaikinas nukrito, po to bandė taikytis ir kitą dieną į ligoninę nuvežė 200 Lt (t. 1, b. l. 89).
2013-02-12 apklaustas kaip įtariamasis L. K. visiškai prisipažino sunkiai peiliu sužalojęs D. K. ir parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje, apie 16–17 val., jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), bežiūrint televizorių, buvo blaivus, jam paskambino nepažįstamas asmuo, pasisveikino ir pasakė, kad skambina Rytis, ir paprašė pagalbos, nes, anot jo, juos su broliu užpuolė ir muša šalia jo namo, prie (duomenys neskelbtini) namo. Iš karto mobiliuoju telefonu pasikvietė T. J. ir pasakė, kad Ryčiui su broliu reikia pagalbos. Iš karto su juo susitiko kieme, iš tolo išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) namo aptvertame kieme, visas konfliktas vyko kieme, jiems su T. tik įėjus į kiemą, vienas iš kieme buvusių vaikinų, tamsusis, iš karto priėjo prie jų, klausė arčiau stovinčio Tomo, kas jūs, ką čia veikiate, ko jums čia reikia. T. tada jam sudavė kumščiu vieną smūgį, į kurią vietą, nematė, tuomet pribėgo kitas vaikinas, iš už nugaros užšoko ir rankomis už kaklo užsikabino Tomui, bandė jį griauti. Pamatęs, kad puola T., priėjo prie T. užpuolusio vaikino, šviesiojo, ir du kartus peiliu, kuris buvo padėtas ant palangės ar ant suoliuko, dūrė tam vaikinui į dešinį šoną, kiaurai per striukę, tuo metu tas vaikinas vis tiek toliau ardėsi. Jie su T. pradėjo visus skirti ir tas vaikinas su draugu išėjo iš to kiemo, tuomet jis visiems, buvusiems kieme, pradėjo sakyti, kad kviestų greitąją pagalbą, nes tam vaikinui įdūrė peiliu, bet tas vaikinas sakė, kad jam nieko nėra. Aiškina, kad kieme buvo jis, T., broliai R. ir E., jų pavardžių nežino, du nepažįstami, ir matė, kad namuose yra L. ir V., visi jį vadina S. Tuos du vaikinus, kurių vieną jis sužalojo, matė pirmą kartą. Konfliktą išprovokavo tamsusis vaikinas, kuris pasirodžius jiems su Tomu, gąsdino visus, kad sumuš, išsikvies draugus. Jis sužalojo šviesųjį vaikiną, peilį išmetė toliau paėjus kažkokiame kieme. Dar T. pažiūrėjo tam vaikinui pakėlęs striukę, kas sužalota, ir pasakė, kad jam nieko nėra, tą patį sakė ir tas vaikinas, bet V. jau buvo iškvietęs greitąją pagalbą. Teigia, jog vėliau sužinojo, kad sužalotasis vaikinas buvo ligoninėje, be to, jam paskambino moteris, prisistatė nukentėjusiojo seserimi, reikalavo iš jo pinigų apie 400 ar 600 Lt, bet jai pasakė, kad galėtų pasiskolinti 200 Lt, todėl nuvažiavo pas žvejus, pasiskolino 200 Lt ir nuvežė į Jūrininkų ligoninę, ten kieme jos laukė nukentėjusysis ir jam atidavė 200 Lt. Nukentėjusysis jam pasakė, kad jį išrašo, laukia sesers, kad vežtų namo. Po to jam dar skambino jo sesuo, reikalavo pinigų, kitu atveju grasino susidoroti. Parodo, kad peiliu dūrė tik šviesiajam vaikinui, kitam vaikinui nedūrė, prie jo net priėjęs nebuvo. Po to broliai pasakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jie gerdami laužė rankas ir tie du vaikinai pralošė 1000 Lt bei atsisakė mokėti pinigus, dėl to įvyko muštynės (t. 1, b. l. 89–95).
Vėliau L. K. savo parodymus pakeitė ir parodė, kad nukentėjusiajam peiliu nedūręs bei nebuvęs girtas. Ankstesnėje apklausoje save apkalbėjo norėdamas padėti draugui T. J., nors ir nematė, kad jis būtų dūręs peiliu, bei jis jam nepasisakė, kad jis dūrė peiliu D. K.. Parodo, jog tiksliai datos neprisimena, prieš šv. Kalėdas jam paskambino T. J. ir pasakė: „yra dėl to įvykio komisariate pradėta byla“. Telefonu apie tai kalbėti su T. J. nenorėjo, todėl jam pasakė, kad kai grįš, pasikalbės. Jam grįžus iš Vilniaus, pokalbio su T. J. metu pažadėjo apsiimti kaltę, nes jis pažadėjo viską sutvarkyti, suprato tai, kad byla bus nutraukta, nes, anot T. J., nėra nukentėjusiojo, jis nieko nenori. Pinigus nukentėjusiajam vežė, nes prašė jo sesuo ir nenorėjo turėti problemų dėl grupinio nusikaltimo (t. 1, b. l. 165–166).
Iš 2013-02-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. K. patvirtino 2013-12-10 apklausos metu duotus parodymus. Parodė, kaip jis pačiupo ant virtuvės palangės buvusį peilį ir du kartus dešine ranka dūrė D. K. iš už nugaros į dešinį pilvo šoną (t. 1, b. l. 96–98).
Specialisto išvadoje Nr. G 2363/12(03) konstatuota, kad D. K. buvo padaryti šie sužalojimai: kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo dešinės pusės žaizda su kylančiosios storžarnės dalies pažeidimu, durtinė-pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda mentės linijoje 5-ame tarpšonkaulyje. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio pilvo sienos sužalojimo su storžarnės pakenkimu D. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas). Šį sužalojimą galėjo patirti paveikus nurodytas vietas aštriu duriančiomis– pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. D. K. kūne išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos – pilvo dešinė pusė ir krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus dešinė pusė (t. 1, b. l. 28–29).
2013-02-07 apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kur yra pokalbiai, kvietusių policiją bei greitąją pagalbą peiliu sužalotam nukentėjusiajam D. K. (t.1 b. l. 48–52).
Iš nukentėjusiojo D. K. parodymų matyti, kad 2012-11-01 jis buvo Melnragėje pas pažįstamą Laurą, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Aiškina, kad daugiau jokių aplinkybių nepamena. Atsimena nuo tada, kai atsipeikėjo Jūrininkų ligoninėje, ten pastebėjo, kad sužalotas pilvas, atlikta operacija. Kas jį atvežė į ligoninę bei kaip buvo sužalotas, nepamena dėl girtumo (t. 1, b. l. 10–15).
Iš nukentėjusiojo D. K. 2013-07-12 apklausos protokolo matyti, kad 2012-11-02 prabudo Klaipėdos m. Jūrininkų ligoninėje, kur daktaras jam paaiškino, kad jis yra subadytas, dėl to pateko į ligoninę. Tą pačią dieną jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė susitikti prie ligoninės pagrindinio įėjimo. Sutiko su juo susitikti ir kai jis atvyko vėl jam paskambino, tuomet nusileido iš palatos į pirmą aukštą, kur priėjus prie pagrindinių durų lauke jį pasitiko kažkoks jam nepažįstamas vaikinas. Jis su juo pasisveikino ir pasakė, kad jį subadė. Jam atsakė, jog nežino, ar tikrai jis subadė. Tuomet vaikinas jo atsiprašė, pasakė, jog nenorėjo to daryti, tai įvyko dėl per didelio kiekio suvartoto alkoholio. Taip pat vaikinas paprašė, jog nepraneštų apie sužalojimus policijai, jam atsakė, kad nepraneš. Dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo, vaikinas nepaaiškino, atsisveikino su juo ir jis išvyko. Iš jo jokių pinigų neprašė ir neėmė, jam neskambino. Aiškina, kad jį sužalojusiam vaikinui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, nepamena (t. 1, b. l. 180).
Iš 2013-07-12 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, jog nukentėjusysis D. K. atpažino L. K. iš veido bruožų ir jo akių kaip asmenį, buvusį pas jį ligoninėje (t. 1, b. l. 181–184).
Liudytojas R. T. parodė, kad 2012 m. lapkričio 1 d. po pietų paskambino brolis E. N. ir pakvietė ateiti pas jo kaimyną V. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), išgerti alkoholio. Po to vienas iš vyriškių pasiūlė rankomis laužti ir jis tam vyriškiui nulenkė ranką. Mano, jog D. K. galėjo būti sužalotas. Tada dar kartą tas vyriškis pasiūlė lenkti, sakydamas duosiąs 1000 litų, jei jis nulenks. Kadangi jis jam ranką nulenkė, šis supyko ir susinervino, siūlė eiti muštis vienas prieš vieną, bet brolis neleido. Vėliau atbėgo kitas vyriškis – sūnėnas ir jie dviese puolė jo brolį. Tada jis nuo brolio nustūmė užpuolusį vyriškį ir atsisukęs pamatė, kad D. K. guli ant žemės su žaizda dešiniame šone. Po to išbėgo V. P. ir iškvietė greitąją med. pagalbą, o jie išsiskirstė po namus. Teigia, kad iš aplinkinių sužinojęs, jog nukentėjusiajam peiliu dūrė kaltinamasis. Taip pat tvirtina, jog po savaitės sutiko L. K. ir šis jam prisipažino padūręs nukentėjusįjį.
Liudytojas V. P. parodė, kad 2012 m. lapkričio 1 d pakvietė į svečius kaimyną E. N.. Pradžioje dviese gėrė alų kambaryje, po to persikėlėme į virtuvę, namuose buvo D. su vaikais. Po to E. N. paskambino ir pakvietė ateiti brolį Rytį bei jam atėjus toliau visi gėrė. Parodo, kad R. T. pradėjo lenkti rankas su nukentėjusiuoju, susilažino iš 1000 litų. Nukentėjusysis pasakė, kad sumokės, prasidėjo ginčas. Jie baigė lenkti rankas ir išėjo į lauką parūkyti, prasidėjo muštynes, bet jų nematęs. Aiškina, kad jis liko virtuvėje su L. D. Po to išėjo į lauką, tačiau ten konfliktuojančių asmenų nebebuvo. Vėliau pamatė gulintį nukentėjusįjį, pakėlęs marškinėlius pastebėjo durtinę žaizdą. Tada paskambino ir iškvietė greitąją med. pagalbą.
Liudytoja R. L. parodė, jog D. K. yra jos brolis. Aiškina, kad brolis gulėjo ligoninėje, jį lankė 2012 m. lapkričio 1 d., sakė, kad buvo prigėręs, nelabai ką prisimena. Nurodo, kad brolis faktiškai neturėjo jokių pretenzijų. Teigia, kad pareikalavo už draudimą ir jai atnešė 150 litų bei juos įnešė Medicinos banke. Tvirtina, kad brolis jai pasakojo, jog į ligoninę buvo atvažiavęs vyriškis, kuris atsiprašė, jis vyriškiui atleido.
Liudytojas E. N. parodė, kad 2012 m. lapkričio 1 d. namuose išgėrinėjo ir jo brolis R. T. pradėjo lenkti rankas su nukentėjusiuoju. Nurodo, jog buvo sutarta, jei brolis nulenks ranką, tai D. K. turės sumokėti 1000 litų. Vėliau išėjus į lauką, O. S. jį užpuolė iš nugaros, jie apsistumdė ir jis buvo pargriautas, po to pastebėjo, jog nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Teigia nematęs, kas sužalojo D. K., tačiau girdėjęs kalbas, kad kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam.
Iš liudytojo T. J. (miręs 2013-03-10) parodymų matyti, kad 2012 m. lapkričio mėn. pas kaimyną V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), girtavo kompanija, girdėjosi triukšmas. Apie 16.00 val. atėjo pas kaimyną į kiemą ir tik įžengus, iš paskos atėjo L. K., jis buvo atsilikęs kokiais 5–6 metrais. Nurodo, kad kažkas iš ten buvusių nepažįstamų žmonių sugriebė jį už striukės apykaklės, bet jis tą vaikiną nustūmė, tuomet kažkas jam kabinosi iš už nugaros, bet išsisuko ir išgirdo, kaip V. L. šaukia, ką tu čia darai, kam kvieti policiją. Tuomet jis pasakė L., ką čia darai, kam tu kvieti tą policiją. Po to išgirdo, kaip kaimynas V. kviečia greitąją pagalbą ir šaukia, kad greičiau atvažiuotų, nes papjautas žmogus. Po to išėjo į kiemą ir pamatė, kad prie namo prie virtuvės lango palangės stovi vaikinas, o V. jam parodė į tą vaikiną ir pasakė, kad jis papjautas. Kraujo nematė, tas vaikinas paprašė jo, kad duotų skudurą. Iš virtuvės paėmė kažkokį skudurą ir padavė tam vaikinui. Supratęs, kad čia atvyks policija, o jis buvo nubaustas ir paieškomas atlikti bausmės, todėl išėjo iš kiemo, iš paskos atėjo ir Liutauras, abu buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, matė, kaip atvyko policija ir greitoji pagalba. Jiems bebūnant su Liutauru į tą patį barą atėjo ir R. T.. L. visiems ten gyrėsi, kad jis dūrė peiliu. Kai jis atėjo į kiemą pas V., ten buvo R. su broliu E., ir dar du: vienas aukštesnis, kitas žemesnis vaikinai. Tuo momentu, kai jis atėjo, vaikinai tarpusavyje nesimušė, bet iki to laiko girdėjo, kad jie triukšmavo dėl 1000 Lt, bet kad ten jie mušasi, nesuprato. Jis nematė, kas ir kokiomis aplinkybėmis įdūrė vaikinui. L. jam sakė, kad vyko pas nukentėjusįjį į ligoninę, vežė šiek tiek pinigų (t. 1, b. l. 72–75).
Liudytoja J. L. parodė, kad ji yra Klaipėdos AVPK smurtinių nusikaltimų skyriaus vyresnioji tyrėja. Nurodo, kad ji apklausė kaip liudytoją T. J. iki mirties, laikantis visų BPK normų, įspėdama dėl melagingų parodymų. Aiškina, jog parodymus jis davė savanoriškai, niekas jam nedarė įtakos duodant parodymus. Parodo, kad liudytojas T. J. sakė, kad L. K. po padaryto sužalojimo gyrėsi, jog jis nukentėjusiajam dūrė peiliu.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 38–43), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 2216,63 Lt dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis L. K. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltę patvirtina šioje byloje surinkti bei nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys. Teismas netiki kaltinamojo ikiteisminio tyrimo pabaigoje bei teisme pakeistais parodymais ir vertina juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad kaltinamojo duoti pirminiai parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad savo pirminius parodymus L. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, parodydamas, kaip ir kokiu įrankiu sužalojo nukentėjusįjį. Peržiūrėtame vaizdo įrašė aiškiai matosi padaryto kūno sužalojimo mechanizmas. Tai, kad buvo durta du kartus bei padarytos žaizdos pilve ir krūtinėje, patvirtina specialisto išvada. Be to, nukentėjusysis atpažino L. K. kaip asmenį, buvusį pas jį ligoninėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis L. K. minėtiems liudytojams gyrėsi dūręs nukentėjusiajam peiliu. Kartu pažymėtina dar ir tai, jog nuoširdų prisipažinimą parašė savo noru niekieno neverčiamas.
Taigi teismas, vertindamas aptartus bylos duomenis, daro išvadą, jog būtent L. K. durdamas du kartus peiliu į pilvą bei krūtinę sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. K..
Kaltinamojo L. K. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes pastarasis smogdamas nukentėjusiajam peiliu du kartus į gyvybei pavojingą vietą – pilvą ir krūtinę – padarė šiuos sužalojimus: dvi durtines-pjautines žaizdas, t. y. kiaurinę pilvo dešinės pusės žaizdą su kylančiosios storžarnės dalies pažeidimu bei krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą mentės linijoje 5-ame tarpšonkaulyje. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio pilvo sienos sužalojimo ir storžarnės pakenkimo nukentėjusiajam D. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis 2K–166/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. K. nepažinojo, jokio konflikto tarp jų įvykio metu nebuvo, dūrė pastarajam peiliu be jokios dingsties, todėl laikytina, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nepripažintina L. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, nes kaltinamasis tai neigia, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pastarojo girtumą, nėra.
Kaltinamasis L. K. teisiamas 4 kartą, 3 kartus teistas už plėšimus, teistumai neišnykę, yra nusikaltimų recidyvistas, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, praėjus 9 mėn. nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jam skiriama nežymiai didesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 ,303, 304, 306, 307, 308 str., teismas
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu ir nuteisti BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinai sulaikius bei suėmime nuo 2013-06-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo L. K. 2216,63 Lt Valstybinei ligonių kasai.
L. K. palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – į banko sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias AB bankas „Swedbank“ iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.