Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynėjams advokatmas Nerijui Strazdui, Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam J. M. ir jo atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, specialistei Sofijai Makšimaitei, kaltinamajam E. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Z., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi Kauno Aleksoto suaugusiųjų mokymo centre, vedęs, dirbantis VšĮ „Neįgalieji – neįgaliesiems“ - konsultantu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z., 2006-12-22 apie 20 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra dėl menkavertės dingsties, kad parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune J. M. atsikirto žodžiu prie jo žodžiais besikabinėjusiems jaunuoliams, tarp kurių buvo ir E. Z., J. M. apsipirkus ir išėjus į lauką, jam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpų sritį, padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dėl ko nukentėjusysis J. M. griuvo ir trenkdamasis galva į kietą dangą patyrė pakauškaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais E. Z. dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis E. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir nurodė, jog jis 2006 m. gruodžio 22 d. vakare, apie 20 val. su žmona užėjo į parduotuvę. Ten jau buvo būrelis jaunuolių, apie 5 ar 7, išgėrusių tarp jaunuolių jis nepastebėjo, juos galėjo pažinoti tik iš matymo, ir du išgėrę vyrai. J.M. – nukentėjęs - prašė pardavėjos duoti jam alkoholio skolon, bet pardavėja jam nenorėjo duoti, tai kaltinamasis jam pasakė, kad nukentėjęs neprašytų, nes negaus. Tada jis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, nukentėjęs pasiūlė jam išeiti į lauką pasišnekėti, o kai jie išėjo, nukentėjusysis trenkė jam į veidą ranka, nukentėjusysis elgėsi agresyviai, o po to E. Z. sudavė nukentėjusiajam į veidą ranka vieną nestiprų smūgį. Nukentėjusysis J. M. parklupo, bet nenukrito, tuomet vienas iš tų jaunuolių, kuris jau buvo išėjęs į lauką paskui juos, smūgiavo jam į galvą iš kojos. Vėliau jis nurodė, jog nukentėjusysis krito atbulas, o J. draugui smūgį sudavė vienas iš tų jaunuolių buvusių parduotuvėje, tada jis ėmė juos visus skirti. Nukentėjusiojo draugas išėjo iš parduotuvės, kai jau nukentėjusysis buvo nukritęs. Po to išėjo pardavėja ir jis jai pasakė, kad ji kviestų greitąją medicinos pagalbą, o jis kartu su žmona išėjo namo, pasilikti nenorėjo dėl žmonos, nes ji laukėsi. Jo smūgis negalėjo būti stiprus, nes jo ranka buvo neseniai po lūžio, tai jis nesmarkiai sudavė su tokia ranka. Ranką dešinę jis susižalojo per autoįvykį, gal prieš metus, įvykis buvo fiksuotas, jam sutrupėjo žastikaulis, buvo nukirstas nervas, tris mėnesius vaikščiojo su įtvaru. Nurodo, jog įvykio dieną jis buvo blaivus. Nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, nes jie yra iš vieno rajono. Jis negali pasakyti, ar bėgo nukentėjusiajam kraujas ar ne, viskas labai greitai įvyko. Kaltinamasis nurodė, jog jam yra pareikštas kaltinimas kitoje byloje dėl nužudymo, dar jam yra įtarimas ir dėl lengvo kūno sužalojimo, bet tai neturi nieko bendro su šia byla.

Nors kaltinamasis E. Z. savo kaltę pripažįsta dalinai, tačiau jo kaltę pilnai patvirtina kiti surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad jis kartu su G. S. 2006-12-22, vakare, apie 20 val. nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Abu buvo išgėrę 250 gr., šiaip jis išgeria tik per šventes, ne kasdieną. Parduotuvėje buvo pardavėja R. J., jie kalbėjosi, jis norėjo paimti išgerti skolon buteliuką ir jiems besikalbant į parduotuvę įėjo gal 5-7 jaunuoliai, tarp jų viduryje buvo ir E. Z.. Tarp tų jaunuolių moters ar merginos nebuvo. Jaunuoliai pradėjo priekabiauti, - „perki ar neperki, jei perki, tai pirk greičiau“. Tada jis jaunuoliams pasakė, kad išeis tada, kada apsipirks, gavęs butelį skolon jis išėjo iš parduotuvės, lauke moters taip pat nematė, ir tada prieš jį iššoko E. Z., kažką pasakė ir trenkė. Kvietimo į lauką iš jo pusės nebuvo. Kaltinamąjį jis žino iš matymo, nes jie gyvena viename rajone. Jis nurodė, jog buvo praradęs sąmonę ir atsigavo tik ligoninėje, ten pragulėjo iki 2007-01-09. Be to, jis nurodė, jog jam yra padaryta 7686.88 Lt. turtinė žala, o neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 75000 Lt. Taip pat, nukentėjusysis nurodo, jog jo sumušimo pasekmės – sužalota klausa, uoslė, balso stygos, kaire ausimi visai negirdi, visai dingo uoslė, neužuodžia, balso styga paralyžuota - visa tai traumos pasekmės. Sveikimo perspektyvų nėra. Galbūt ateityje galima ausies operacija. Jis nurodo, jog patyrė daug nemalonumų dėl traumos, jam sunkiau kalbėtis, bendrauti, po traumos valgyti negalėjo, lūpa buvo susiūta, kramtyti negalėjo.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis 2006-12-22 vakare su svainiu J. M. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrę ne daugiau kaip po šimtą gramų, nes gėrė 250 gr. buteliuką. Parduotuvėje jis stovėjo už J. M., o kai J.M. kalbėjosi su pardavėja jis buvo atsitraukęs. Į parduotuvę atėjo jaunuolių būrelis, gal 5-6, tai jie atsistojo už jo. Tie jaunuoliai išėjo iš karto paskui J.M. iš parduotuvės, o jis paskui juos. Jis išeidamas pro parduotuvės duris matė, kaip J.M. E. Z. trenkė kumščiu į veidą ir J.M. krito. Kojos į viršų ir nesikėlė. Kai jis priėjo, pasilenkęs pamatė, kad J.M. kūnas konvulsijose, iš burnos bėga kraujas ir putos. Kai jis bandė pasikelti nuo J. M. gavo smūgį iš rankos ir iš kojos. Jam buvo lūžusi nosis. Kaltinamąjį E. Z. jis žino, nes jis yra jo dukters klasiokas. Liudytojas tvirtina, jog E. Z. žmonos ten tikrai nebuvo. E. Z. dar jam pasakė, kad jis prižiūrėtų draugą, kad jis daug nekalbėtų. Po smūgių sudavimo į lauką išėjo pardavėja, ji nusivedė jį į parduotuvę, o kai jie išėjo, tai J. M. buvo atremtas į parduotuvės sieną. Kažką jis šnibždėjo, bet su savimi, ar jis ką suprato nežino. Buvo nesąmoningas. J. M. kai išėjo iš parduotuvės vienoje rankoje laikė butelį, kitoje sulčių pakelį. Su kaltinamuoju E. Z. kalbos apie greitosios med. pagalbos šaukimą nebuvo. Apie tai jis kalbėjosi tik su pardavėja, kai E. Z. jau nebuvo.

Liudytoja R. J. parodė, kad ji pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, jie nėra giminės, juos pažįsta ne iš piktos pusės. Ji dirba parduotuvėje – pardavėja. 2006-12-22 ji dirbo parduotuvėje, apie 20 val. į parduotuvę atėjo J. M. su dar vienu iš matymo pažįstamu vyru. M. pirko cigarečių ir prašė butelio į skolą. Jis buvo truputį išgėręs, bet girtas nebuvo. Tuo metu į parduotuvę užėjo būrys jaunuolių, tarp jų buvo ir E. Z., jie visi buvo pažįstami, juos ji pažįsta kaip pirkėjus. Z. pasakė, kad J.M. greičiau pirktų, jo žodžiuose jautėsi susierzinimas. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, J.M. pasakė - kai apsipirks, tada ir išeis, atsakė normaliai. Tuomet J. su draugu išėjo. Ji atleido dar vieną žmogų ir per langą pamatė, kad Juozo draugas užsiėmęs už veido. J. M. ji per langą nematė. Tik išėjusi į lauką pamatė, kad J. M. guli ant žemės be sąmonės, jis gulėjo ant šaligatvio, galva buvo ant cemento prie stulpo. Tada ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai ji išėjo į lauką jaunuoliai jau nueidinėjo, juos matė tik nueinančius, E.Z. lauke nebematė. Merginos nei tarp jų, nei lauke ji nematė.

Liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje paliudijo, kad 2006-12-22 buvo pas draugę D. G. svečiuose, ji gyvena Kranto 15-oje gatvėje. Einant namo, užėjo į parduotuvę, esančią Vokiečių gatvėje. Buvo apie 20 val. Einant parduotuvės link, sutiko E. Z., jis buvo su panele. Jis pasisveikino ir nuėjo. Liudytoja ėjo parduotuvės link, o E. Z. – nuo parduotuvės. Priėjusi prie parduotuvės liudytoja pamatė, kad vyksta susistumdymas. Į parduotuvę ji neužėjo. Buvo būtent tas įvykio vakaras, nes po 2-3 dienų ji kalbėjosi su Edgaro mama apie vykusias muštynes. E. Z. mama sakė kaltinanti sūnų dėl tų muštynių, sakė, kad nori važiuoti atsiprašyti nukentėjusiojo, jei jos vaikas kaltas. Liudytoja buvo su mašina, vežė E. Z. mamą pas nukentėjusįjį. Girdėjo pokalbį tarp kaltinamojo mamos ir nukentėjusiojo.

Liudytojas J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis įvykį prie parduotuvės matė pravažiuojant. Tai buvo 2006 m. gruodžio pabaigoje, prieš Kalėdas. Buvo jau vėloka. Liudytojas vežė buhalterę namo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Grįždamas pamatė prie parduotuvės susistumdymą. Pamatė einant jaunuolį su mergina. Sustojo ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Jaunuolis numojo ranka ir pasakė, kad įvykis nevertas dėmesio. Jie ėjo link „Šilo“ parduotuvės. Liudytojas nuvažiavo namo.

Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Panemunės PK tyrėja ir ji tyrė šią bylą. Liudytojai J. R., D. D., J. B. buvo apklausti įtariamojo gynėjo prašymu, praėjus daug laiko po įvykio. Įvykis buvo 2006 m. gruodį, o gynėjo nurodyti liudytojai buvo apklausti 2007 m. gegužės mėn. Jie visi buvo apklausti tą pačią dieną, gerai atsiminė įvykio aplinkybes. Kaltinamasis neneigė savo kaltės, kad jis sudavė nukentėjusiajam. Taip pat buvo apklausti ir įvykio liudytojai, kurie buvo nustatyti operatyvinių darbuotojų pagalba.

Liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006-12-22 grįždama namo po darbo, apie 20 val., eidama Vokiečių gatve matė, kad prie parduotuvės vyksta muštynės. Liudytoja buvo 50 metrų atstumu nuo parduotuvės. Matė besistumdančių jaunuolių grupę. Daugiau praeinančių žmonių ji nematė. Sustojusios mašinos prie vaikino ir merginos gatvėje ji nematė. Liudytoja parodė, kad tikrai nebuvo 22 val., nes ji darbą baigia 19 val., ir kol ji grįžo namo, buvo apie 20 val. E. Z. ji žino iš matymo, pažįsta ir jo motiną. Gyveno toje pačioje gatvėje. Po kurio laiko girdėjo kalbant apie tai, kad prie parduotuvės vyko muštynės. E. Z. su mergina ten nematė. Jos niekas neprašė liudyti, į teismą atvyko, gavusi šaukimą.

Specialistė Sofija Makšimaitė patvirtino duotą išvadą. J. M. konstatuotas galvos sumušimas su pakauškaulio lūžimu, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, paveikus lūpų sritį, pakaušio sritį kietu buku daiktu. Galvos smegenų sužalojimas galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į veido sritį, nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, tačiau galėjo būti ir tiesioginio trauminio poveikio pasekmė. Specialistė nurodė, jog kiekvieno sužalojimo metu žmogus patiria skausmą, po tokio sužalojimo (galvos smegenų sumušimo) išlieka liekamieji reiškiniai, gali būti pažeista klausa, kalba, kiti įvairūs sutrikimai, nukentėjusysis po traumos buvo be sąmonės. Pasekmės galėjo atsirasti nuo galvos sumušimo po trauminio poveikio į galvos sritį .

2007-01-26 specialisto išvada Nr. G 926/07(02) nustatyta, jog J. M. nustatytas galvos sumušimas su pakauškaulio lūžimu, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, galvos smegenų sumušimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, pakaušio sritį, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kieto buko daikto pobūdžiui nustatyti medicininių dokumentų nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu stacionarizavimo į gydymo įstaigą laiku. Galvos sumušimas su pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos sumušimu galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į veido sritį nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus (t.1., b.1. 42-43).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas, jos metu nustatyta, kad priešais pastatą yra šaligatvis, ant jo grumtynių pėdsakų nėra (t.1., b.1. 5-6).

Akistatos metu tarp kaltinamojo E. Z. ir nukentėjusiojo J. M. nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, jog E. Z. jam trenkė pirmas smūgį, po kurio jis parkritęs ir praradęs sąmonę (t.1., b.l. 62-63).

2007-03-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog R. J. parodė, kur parkrito J. M., šiuo metu ši vieta išasfaltuota (t.1., b. 1. 92-93).

2007-03-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog G. S. parodė įvykio vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini)namo, Kaune, kur įsikūrusi maisto prekių parduotuvė UAB (duomenys neskelbtini) . Jis parodė konkrečią vietą dešinėje pusėje nuo durų į parduotuvę ir pasakė, kad išeidamas iš parduotuvės šioje vietoje matęs, kaip E. Z. šioje vietoje smogė smūgį J. M. į veidą ir šioje vietoje pargriuvęs J. M. gulėjo apie 1,5 m. atstumu nuo šaligatvio bordiūro ir 1 m. atstumu nuo gatvės apšvietimo stulpo. Jis parodė, kad šioje vietoje įvykio metu buvo žvyras – smėlis, o dabar ši vieta išasfaltuota (b.l. t.1., 100-103).

Teismas, vertindamas aukščiau išdėstytus įrodymus, daro tokias išvadas:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2006-12-22 dieną apie 20.00 valandą Kaune, prie (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl menkavertės dingsties, kad parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), J. M. atsikirto žodžiu prie jo žodžiais besikabinėjusiems jaunuoliams, tarp kurių buvo ir E. Z., J. M. apsipirkus ir išėjus į lauką, jam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpų sritį, padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dėl ko nukentėjusysis J. M. griuvo ir trenkdamasis galva į kietą dangą patyrė pakauškaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės pilnai nepripažino, nurodė, kad jis buvo įvykio vietoje, bet buvo ne vienas, o su besilaukiančia žmona, parduotuvėje bandančiam be pinigų gauti alkoholio J. M. pasakė, kad veltui degtinės negaus, dėl ko J. M. supyko ir pakvietė jį į lauką pasiaiškinti. Lauke nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį jam į veidą, tada jis atgal jam sudavė vieną kartą į veidą, po ko J. M. ne nukrito, o tik suklupo. E. Z. parodė, kad po to jis su žmona iš karto nuėjo nuo parduotuvės, bet matė, kaip kažkas iš lauke buvusių jaunuolių spyrė J. M. į galvą, dėl ko šis nukrito ant šaligatvio. Tokia yra kaltinamojo pateikta įvykio versija. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, šie kaltinamojo parodymai yra vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys objektyviai nustatytų įvykio aplinkybių, prieštaraujantys kitiems bylos duomenims, ir laikytini gynybine kaltinamojo versija, kuria kaltinamasis siekia sušvelninti savo atsakomybę.

Kaltinamojo versija yra paneigiama nuosekliais nukentėjusiojo J. M. parodymais, kad 2006-12-22 apie 20.00 val. jis kartu su savo svainiu G.S. užėjo į parduotuvę, buvo šiek tiek išgėrę, bet nesijautė apsvaigę. Kadangi, pardavėja buvo iš matymo pažįstama, jis paprašė jos duoti alkoholio į skolą. Kol jis kalbėjosi, į parduotuvę užėjo grupė jaunuolių. Jų buvo 5-6, tarp jų buvo ir E. Z., kurį jis pažinojo. Parduotuvėje buvo tik viena moteris – pardavėja. Kaltinamajam nepatiko, kad jis bando gauti į skolą alkoholio, todėl pradėjo jį raginti greičiau apsipirkinėti, į tai jis atsakė, kad kaip apsipirks tada ir išeis. Tada vėl pasipylė replikos iš kaltinamojo pusės ir jis pasakė, kad pasikalbės lauke. Jam išėjus į lauką, E. Z. iš karto nieko nesakęs sudavė jam į veidą vieną smūgį, po ko jis prarado sąmonę ir nieko neprisimena. Atsigavo jau ligoninėje. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu.

Taip pat kaltinamojo versiją paneigia liudytojas G. S., kuris patvirtino, kad su svainiu J. M. buvo šiek tiek išgėrę, bet tikrai negirti. Nurodė, kad į parduotuvę, kur jis su J. M. į skolą prašė alkoholio, užėjo 5-6 vaikinai, jokios merginos su jais nebuvo. Jaunuoliai, tarp kurių buvo ir kaltinamasis patys pradėjo provokuoti konfliktą, skubino ir kabinėjosi prie kalbančio su pardavėja J. M.. J. M. išėjus į lauką, iš paskos išėjo ir E. Z., kuris netikėtai, be jokio perspėjimo iš karto sudavė vieną smūgį J. M. į veidą, po ko šis iš karto nukrito ant šaligatvio. Visą tai jis matė pats. Dalis vaikinų jau buvo išėję iš parduotuvės ir buvo lauke, kiti išėjo po to, kai J. M. jau gulėjo ant žemės. Liudytojas parodė, kad kai jis priėjo prie gulinčio svainio, kažkas iš vaikinų jam taip pat spyrė į veidą, bet tada E. Z. pasakė, kad jo nereikia mušti, nes jis „ne prie ko“ ir pasakė jam „kad prižiūrėtų Juozą, nes šis daug kalba“. Be to pasakė, kad Juozui nieko nenutiks blogo, pagulės ir praeis. Po to visi vaikinai nuėjo nuo parduotuvės, jokių kitų žmonių nebuvo.

Tas pačias aplinkybes patvirtina ir apklausta liudytoja R. J., ji taip pat nurodė, kad jokios merginos su E. Z., ji nematė, jaunuoliai pirmi pradėjo kabinėtis prie J. M., ragino jį greičiau pirkti. J. M. su G.S. buvo šiek tiek išgėrę, bet nebuvo girti, nebuvo agresyvūs. J. M., G. S. ir E. Z. išėjus į lauką, ji baigė aptarnauti likusius parduotuvėje vaikinus ir išgirdusi triukšmą išėjo į lauką. Lauke pamatė gulintį ant šaligatvio bortelio J. M., o G. S. jau ėjo atgal į parduotuvę, nes jo veidas buvo kruvinas. Ji iš karto skambino GMP, lauke nieko nebuvo. Į parduotuvę neatėjo joks pirkėjas, nėjo praeiviai. Šie liudytojai kategoriškai patvirtino, kad su kaltinamuoju nebuvo jokios merginos.

Kaltinamasis E. Z. iškėlė versiją, kad jis buvo su mergina su tikslu, kad mergina patvirtins jo pateiktas ir paaiškintas įvykio aplinkybes. Taip pat buvo kaltinamojo gynėjo iniciatyva praėjus pusmečiui po įvykio apklausti liudytojai J. R. ir D. D., kurie tvirtino, kad kaltinamąjį E. Z. įvykio vietoje matė su mergina. Šie liudytojai siekė patvirtinti kaltinamojo teiginį, kad kaltinamasis įvykio vietoje buvo kartu su mergina. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja B. S., kuri teigė, kad įvykio metu ji buvo su kaltinamuoju E. Z. kartu. Tačiau, teisiamajame posėdyje, liudytojai išaiškinus pareigą teisme sakyti tik tiesą, liudytoja atsisakė duoti parodymus, pasinaudojusi procesine teise. Teismas daro išvadą, kad liudytoja supratusi savo pareigą sakyti tik tiesą, o už melagingus parodymus gali atsirasti atsakomybė, liudytoja nedavė parodymų neatitinkančių objektyvios tiesos. Teismas daro išvadą, kad kartu su kaltinamuoju E. Z. įvykio vietoje liudytojos B. S. nebuvo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad J. M. nustatytas galvos sumušimas su pakauškaulio lūžimu, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį ir pakaušio sritį ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Ir galvos sumušimas su pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į veido sritį nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus.

Teismo medicinos ekspertų išvados neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams apie J. M. sužalojimo aplinkybes. Išvada paneigia kaltinamojo parodymus, kad po jo suduoto smūgio J. M., šis tik priklaupė, o smūgį, nuo kurio jis nukrito, spyrė kitas vaikinas pribėgęs prie klūpančio J. M.. Teismo medicinos specialistai kategoriškai nurodo, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, iš kurių vienas – būdingas griuvimui iš savo ūgio aukščio ir atsitrenkimui į kietą dangą ir galėjo atsirasti po to, kai buvo suduotas smūgis į veidą. Apie kokį nors kitą – trečią smūgį – spyrį, ekspertai nekalba. Kaip žinome iš praktikos, sužalojimai atsiradę po tiesioginio smūgio – spyrio ir sužalojimai, būdingi griuvimui, yra skirtingi ir tai ekspertai, kaip taisyklė, aiškiai įvardija. Šiuo atveju, ekspertai taip pat kategoriškai nurodo J. M. konstatuotų sužalojimų padarymo mechanizmą.

Vertinant kaltinamojo parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad E. Z. nieko neminėjo apie tai, kad kažkas iš įvykyje dalyvavusių vaikinų spyrė ir G.S., nors apie tai kalba ir pats G.S. ir liudytoja R.J.. Kaip buvo sužalotas G.S., E. Z. turėjo matyti, nes po to jis dar pasakė liudytojui, kad J.M. nieko rimto nėra. Kaltinamasis nė vienoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, taip pat ir teisme, pasakodamas apie įvykį, neužsiminė apie liudytojus D. D., J. R.. Šie asmenys, remiantis apklaustos tyrėjos R. K. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaltinamojo advokato iniciatyva praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio. Šie asmenys apklausos metu gana gerai prisiminė, kada, kur jie ėjo ir kaip jie matė E. Z., einantį su mergina nuo parduotuvės Vokiečių gatvėje, prie kurios vyko kažkoks konfliktas ar muštynės. Šių liudytojų parodymus reikia vertinti itin kritiškai – visų pirma, liudytoja D. D. apie įvykį sužinojo iš kaltinamojo motinos, su kuria kartu dirba, kuriai padėjo važinėti pas nukentėjusįjį ir su juo tartis dėl žalos atlyginimo. Abejones kelia tai, kad šie asmenys, kaip liudytojai atsiranda praėjus pusei metų po įvykio, kai paaiškėja, jog nukentėjusiajam yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kas pašalina susitaikymo galimybę. Apie šiuos asmenis E. Z. neužsimena savo apklausose, nors su D. D. ir J. R., kaip teigia kaltinamasis, jis kalbasi iš karto po įvykio ir šie asmenys, pasak jų parodymų, mato jį su žmona. Dar viena svarbi aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti vertinant šių asmenų parodymus, yra tai, kad visi šie asmenys, remiantis jų ir kaltinamojo parodymais turi vieni kitus matyti, nes veiksmas vyksta apytiksliai 5 minučių bėgyje, tačiau taip nėra. Šių asmenų nemato nei liudytojas G.S., nei liudytoja R.J.. Be to, liudytoja J. B. patvirtino, kad įvykio vietoje nematė nei sustojusios mašinos, nei vaikino su mergina. Be to, liudytojo J. R. parodymai nenuoseklūs, o pagarsinus, tai liudytojas paaiškino, kad tai ne jo ranka rašyta. Teismas daro išvadą, kad liudytojų J. R., D. D. parodymai neatitinka objektyvios tiesos, kaip siekimas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir jie vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys objektyvios tiesos.

BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Nustatyta, kad E. Z. sudavė vieną smūgį kumščiu J. M. į veidą, tai jis padarė tyčia. Po šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant kietos šaligatvio dangos dėl ko lūžo pakauškaulis, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Todėl priežastinis ryšys tarp E. Z. suduoto smūgio J. M. ir šio griuvimo ant šaligatvio yra aiškus ir nustatytas. Baudžiamasis įstatymas nenumato mišrios kaltės formos, įstatymas numato tik dvi kaltės formas - tyčią ir neatsargumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Pavojingų pasekmių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame BK straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. Z. tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, t.y. į galvą – gyvybiškai svarbiausią organą, suduodamas staiga, netikėtai, suduodamas gatvėje ant šaligatvio, suduodamas kryptingai, tiesiai, o ne mosikuodamas rankomis ar stumdantis, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, galintiems atsirasti, juk nukentėjusysis krito ne šiaip sau, ne dėl girtumo, ne savo valios pastangomis, o dėl to, kad buvo suduotas smūgis į veidą ir suduotas stiprus smūgis. Tai įrodo priežastinio ryšio tarp kaltinamo veikos ir pasekmių buvimą ir todėl kaltinamojo E. Z. baudžiamoji atsakomybė kyla pagal faktiškai atsiradusias pasekmes. Teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi teismine praktika (2007-12-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-854/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007m.spalio 24d. Nutarime konstatavo, kad „... teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8punktas).

Dėl kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų. Remiantis 2004-06-18 Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ yra aiškiai aptartas šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Šiuo atveju kaltinamojo E. Z. veiksmai – netikėtas smūgis į veidą lauke, nors su nukentėjusiuoju buvo eita tik pasikalbėti, toks elgesys buvo pateisintas „apsižodžiavimu“ parduotuvėje, nukentėjusysis, liudytojai nurodė, kad kaltinamasis pirmas pradėjo pokalbį parduotuvėje, priekaištaudamas, kad J. M. per ilgai kalba su pardavėja. Būtent šiuo pokalbiu ir J.M. atsakymu, kad jis išeis iš parduotuvės kada apsipirks, E. Z. pasinaudojo kaip pretekstu suduoti smūgį. Kaltinamojo E. Z. veiksmų ciniškumą, jo nepagarbą žmogui ir elementarių moralės normų niekinimą rodo tai, kad jis sudavęs 15 metų vyresniam žmogui smūgį į veidą ir matydamas, kad jis nukrito, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų suteikta pagalba, o tik „perspėjo“ liudytoją Stasiulionį, kad šis prižiūrėtų nukentėjusįjį Juozą, „nes šis daug kalba“ ir kad jam nieko nenutiko – pagulės ir praeis. Būtent toks požiūris į savo veiksmus, jų vertinimas, ir smurto pateisinimas to, kad kažkas neva tai daug kalba ir rodo kaltinamojo E. Z. padaryto nusikaltimo chuliganiškas paskatas.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas E. Z. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kadangi kaltinamojo E. Z. kaltė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas. Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos mažinamas, kadangi kaltinamasis vieną tūkstantį litų atlygino. Todėl priteistina 6686 litai turtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis pareiškė, kad neturtinė žala jam padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų-išliko pasekmės.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė dvasinius pergyvenimus, išliko pasekmės, kurias jaučia ir dabartiniu metu. Taip pat atsižvelgia ir į teisminę praktiką bei kaltinamojo išreikštą nuomonę, kad jis sutinka atlyginti iki 50 tūkstančių litų. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai ir priteistina 50 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. Z. padarytoje veikoje teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę E. Z., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą. Todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis E. Z. yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, vedęs, turi mažametį vaiką, į kaltės formą, veiką įvykdė netiesiogine tyčia, todėl jam skiriama bausmė mažesnė už jos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš E. Z. nukentėjusiajam J. M. 6686 litų turtinei žalai, ir 50 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš E. Z. nukentėjusiajam J. M. 500 litų už advokato paslaugas.

Priteisti iš E. Z. 1479 litus Valstybinei ligonių kasai.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o šis terminas nuteistajam skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.