- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-194-876/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00132-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R., jo atstovui advokatui G. K., išnagrinėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. buvo traukiamas atsakomybėn dėl to, kad 2015 m. kovo 1 d., 10 val. 30 min., Šakių r., sav., Plokščių k., vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtariama būdamas neblaivus – policijos pareigūnui pareikalavus patikrinti neblaivumą, asmuo tai daryti atsisakė, taip pat policijos pareigūno patikrinimo metu atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą ir techninės apžiūros kortelę kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, tokiu būdu pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu R. R. nurodė, kad vasario 28 d. buvo mamos gimtadienis. Nuvažiavo pas mamą, ją pasveikino. Mama vakare paprašė nuvažiuoti į parduotuvę, ten nuvyko, bet parduotuvė buvo uždaryta. Norėjo parvažiuoti atgal, bet jam nepavyko užkurti mašinos, nusėdo mašinos akumuliatorius. Susirinko dokumentus ir parėjo atgal pas mamą, o mašina liko prie parduotuvės. Ryte atsikėlė gal apie 10 val. ir susiruošė į parduotuvę. Nuėjęs pasižiūrėjo mašiną ir jau ėjo link parduotuvės. Pradėjo lipti laipteliais į parduotuvę ir pareigūnai jį pasikvietė. Liepė parodyti dokumentus, jie teigė, kad vairavo mašiną. Jis sakė, kad jokios mašinos nevairavo. Aiškino, kad atėjo pro mašiną. Jam liepė pūsti, bet jis atsisakė. Toje vietoje stovi aukšta tvora, todėl pareigūnai nematė net kaip jis atėjo pro tą mašiną. Siūlė eiti patikrinti kapotą, įsitikinti, kad mašina šalta. Pareigūnai prašė duoti dokumentus. Neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei raktelių. Turėjo tik asmens kortelę, ją pateikė ir jam surašė protokolą už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus. Tačiau jis dar abejoja, ar būtų nustatytas neblaivumas. Labai išsigando, kai pasakė, kad vairavo neblaivus. Prašė, kad paskolintų telefoną, kad paskambintų mamai, kad atvežtų dokumentus, bet pareigūnai neskolino. Buvo išsigandęs, nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis. Nuėjo į parduotuvę, ten pardavėja jam paskolino telefoną. Atvažiavo mama, pasirašė ant policijos pareigūnų dokumentų, net nežino, už ką pasirašė. Sėdo į mašiną važiuoti, bet jos neužkūrė. Po to sėdo į mamos mašiną, nuvažiavo į jos namus, pasiėmė jos sugyventinį Romą, virvę ir atvažiavo atgal parsivilkt mašinos. Automobilio dokumentai ir raktai buvo likę pas L. R. namuose. Kai lipo laipteliais į parduotuvę, policijos pareigūnai išlipo iš mašinos ir kvietė prieiti. Kai ėjo nuo automobilio pusės link parduotuvės, prie tvoros sustojo, policijos pareigūnai važiuodami apsisuko. Jie važiavo atbuli. Pareigūnai galėjo sumaišyti, kad jis atvyko su automobiliu, ten buvo daug automobilių, nes buvo rinkimų diena. Toje vietoje buvo aukšta tvora. Policijos pareigūnai nematė iš kur jis atėjo. Jis policijos pareigūnams aiškino, kad automobilio nevairavo. Kitas automobilis pravažiavo. Siūlė eiti pažiūrėti, ar kapotas šiltas. Nurodė, kad foto nuotraukoje Nr. 5 (b. l. 15), kur užfiksuotas automobilis, toje pačioje vietoje buvo jo automobilis. Pareigūnų automobilį pastebėjo, kai stovėjo prie tvoros kampo, pareigūnai leidinėjosi. Jis juos praleido ir lipo toliau į parduotuvę. Pareigūnai nusileido atbuli, išlipo iš mašinos ir pasikvietė jį. Pareigūnai iš pradžių neklausė kieno čia automobilis, tik paklausė vėliau eigoje. Pasakė, kad tai jo automobilis. Policijos automobilį pamatė prie tvoros, kai leidosi atbula. Leidinėjosi nuo kalniuko link pagrindinio kelio. Automobilis buvo palei vidurį. Iš už tvoros pradėjo eiti ir pareigūnų automobilis važiavo, kurį praleido. Iš tos pusės, kur yra tvora, jis atėjo. Jis nepažįsta tų pareigūnų, jie negalėjo turėti prieš jį išankstinio nusistatymo. Gal ir galėjo pasirodyti policijos pareigūnams, kad pravažiavo viena mašina. Mano, kad jie sumaišė. Jei būtų atvažiavęs, sustotų prie parduotuvės.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad buvo kovo 1 d., vyko rinkimai. Su A. K. patruliavo. Prie parduotuvės "Aibė" užkilo į viršų pasižiūrėti, ar ten niekas nevyksta ir jiems besisukant aikštelėje, pravažiavo automobilis VW Golf. Automobilis pro jų šoną pravažiavo ir staiga kairėje pusėje sustojo. Iš automobilio išlipo R. R. ir matėsi, kad jo veidas labai raudonas. Įtarė, kad jis gali būti neblaivus. Pasikvietė jį, pasiūlė pasitikrinti girtumą, tačiau šis nesutiko. Paaiškino jo teises, pasekmes ir surašė protokolą. Visiškai yra įsitikinęs, kad tas asmuo vairavo automobilį. Jie jau buvo pasisukę važiuoti į Plokščių k. kalną ir asmuo jiems iš galo atvažiavo, kairėje sustojo ir išlipo. Automobilį pastebėjo, kai šis aplenkė juos ir sustojo. Jie nuo nuokalnės nusileido galu ir pasisuko. Kai pamatė išlipusį asmenį jie stovėjo. Asmuo ganėtinai dideliu greičiu atvažiavo, sustojo kairėje. Neatsimena, ką asmuo paaiškino. Automobilio neapžiūrėjo. Asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo, teigė, kad kitas asmuo vairavo. Asmuo prašė telefono, kad galėtų paskambinti. Nuėjo į parduotuvę paskambinti, atvažiavo mama L. R.. Mama paklausė, kur rakteliai automobilio, tada asmuo paėmė iš dešinės kelnių kišenės. Asmenį, kai šis išlipo iš automobilio, tada pusiaukelėje pasikvietė. Asmens apžiūros neatlikinėjo, nes automobilio raktelių jiems nedavė. Prie automobilio nebuvo priėjęs. Tokio pažeidimo, dėl kurio reiktų daryti daiktų apžiūrą neįtarė. Jie į įkalnę pakilo pažiūrėti, kas aikštelėje parduotuvėje, paskui galu leidosi žemyn, toje aikštelėje sukosi ir ruošėsi važiuoti į Plokščius. Iš jų vaizdo lauko tas automobilis ir pats R. R. niekur dingę nebuvo, kiti asmenys niekur neišbėgo. Kai perdavė automobilį L. R. nematė, kaip ji nuvažiavo. Šio automobilio nestabdė, automobilis pravažiavo, aplenkė ir sustojo kairėje. Aiškiai matė, kad automobilyje buvo vienas asmuo. Asmuo atvažiavo jiems iš nugaros, sustojo kairėje ir išlipęs ėjo link parduotuvės. Jie aikštelėje nestovėjo, atvažiavo, užsuko į tą aikštelę, pakilo į viršų, leidosi. Tik tiek laiko aikštelėje ir užtruko. Iki tol kai atvažiavo R. R., jie judėjo. Negali atsakyti, kiek buvo pravažiuojančių automobilių.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad kovo 1 d. kartu su G. V. patruliavo Plokščių kaime ir prie parduotuvės pastebėjo automobilį iš kurio išlipo asmuo. Asmens paprašė pasitikrinti girtumą, šis atsisakė, motyvavo tuo, kad jis jo nevairavo. Tas asmuo vairavo automobilį. Kai asmuo išlipo iš automobilio ir ėjo į parduotuvės G. V. jį pasikvietė. Tuo metu jų automobilis buvo prie parduotuvės. Jie išvažiavo iš parduotuvės kiemo ir sustojo, o priekyje jų sustojo piliečio vairuojamas automobilis. Išvažiuojant iš kiemo atbulom praleido VW Golf, asmuo pravažiavo į priekį ir sustojo, o jie apsisuko ir sustojo už automobilio. Jie buvo prie gatvės, kai pamatė atvažiuojantį automobilį. Jis stabtelėjo praleisti tą automobilį, jis suko į gatvę ir sustojo. Kitų asmenų nebuvo, jis vienas išlipo iš automobilio, užrakino duris ir ėjo į parduotuvę. Prie pažeidėjo automobilio priėję nebuvo. Jis stovėjo gal 5-10 metrų nuo jų. Jie neatliko daiktų apžiūros. Atvykus asmeniui, kuris perėmė automobilį, negali pasakyti, ar matė, kai automobilis išvažiavo. Asmuo pravažiavo, gal tarp automobilių buvo 1 metras. Asmuo pravažiavo ir jis iškart įsuko į gatvę, jie praktiškai sustojo vienu metu. Tuo momentu, kai asmuo sustojo ir išlipo iš automobilio, jie jį jau matė pilnai. Tuo momentu tvora jiems neribojo matymo.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. nurodė, kad vaikai atvažiavo švęsti pas R. mamą gimtadienio. Jie naktį parėjo pas juos miegoti. Ryte atsikėlė, jie ruošėsi eiti balsuoti, o R. išėjo į parduotuvę. Dar girdėjo, kaip jis su vyru ir R. kalbėjo apie sugedusį automobilį. Kur buvo automobilis nežino. R. ir aš iš namų išėjo pėsčiomis. Jie iš kiemo išėjo kartu. Atstumas iki parduotuvės yra 5 min. kelias. Matė, kaip R. nuėjo. Girdėjau, kaip R. su jos vyru kalbėjo, kad automobilis genda. Iki R. R. tėvų namų gal keli šimtai metrų. Iš balsavimo grįžo po 12 val. Iš dukros viską sužinojo apie įvykį. Iš ryto kieme automobilio nematė. Su mašina jie pas juos nebuvo grįžę. Iki parduotuvės nuo jos namų gal 5 min. ėjimas. Iki jo tėvų namų panašus atstumas, kaip ir iki parduotuvės. Girdėjo, kad sugedęs automobilis, bet nežino, kur automobilis buvo.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. nurodė, kad kovo 1 d. į darbą atvyko apie 7 val. Privažiavus prie parduotuvės dešinėje pusėje stovėjo juodas VW Golf automobilis, kuris matėsi, kad stovėjo po nakties, nes buvo rasa aptrauktas. Automobilis ten ilgai stovėjo. Nežino po kiek laiko matė, kad policija prie parduotuvės stovėjo ir jaunuolis (R. R.) vaikščiojo. Vaikinas užėjęs į parduotuvė paparašė telefoną paskambinti. Ji davė ir girdėjo, kad prašė atvežti raktelius ir dokumentus. Po kiek laiko pamatė, kad kažkokia moteris buvo prie policijos mašinos, kuri kartu su R. atėjo. Vėliau R. R. jai pasakė, kad policija nori jį apkaltint, kad šis atvažiavo girtas. Ji pasiūlė, kad gali ją pakviesti, būtų pasakiusi, kad mašina ten ilgai stovėjo. Po kiek laiko atvažiavo žalias VW Passat, vaikštinėjo moteris šviesiais plaukais. Vėliau matė, kad vėl atvažiavo VW Passat žalias ir rišo virvę mašiną traukti. Ji nežino, kam priklausė tas VW Golf, tik po to sakė R. kad nori jį nubausti. Ten stovėjo tas patas VW Golf, visą laiką užmesdavo akį į jį. Kitų automobilių būdavo. Policijos pareigūnai į parduotuvę nebuvo užėję, matė, kad jie stovėjo ir turėjo kažką rankose. R. R. kaip atsirado prie parduotuvės nematė. Tą dieną buvo rinkimai, daug mašinų važinėjo, bet ji tą automobilį įsiminė. Automobilis ten nuo ryto stovėjo. Į parduotuvę atvažiuojant yra cementinė tvora. Automobilis stovėjo prie sienos. Į parduotuvės verandą įėjus matėsi mašina. Į parduotuvės verandą išeidavo, nes reikėjo apsitvarkyti. Tą dieną daug žmonių buvo.
L. R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad vasario 28 d. buvo jos gimtadienis ir atvažiavo pasveikinti dukra, žentas. Sūnus su šeima apie 20 val. atvažiavo, jų paprašė, kad nuvažiuotų į parduotuvę. R. R. išvažiavo ir maždaug po 15 min. parėjo, pasakė, kad mašina sugedo prie parduotuvės. Jie toliau šventė. Vidurnaktį sūnus su šeima išėjo į uošviją nakvoti. Kitą dieną maždaug po 11 val. sūnus paskambino ir paprašė, kad ji atvažiuotų prie parduotuvės ir atvežtų rankinę jo. Nuvykus pamatė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnas paprašė jos vairuotojo pažymėjimo, kurį ji padavė. Jai pranešė, kad perduos sūnaus mašiną. Pasirašė dokumentus. Sūnus paaiškino, kad sūnų apkaltino, kad jis važiavo su ta mašina. Nuėjo mašiną užvesti, bet jos užvesti nepavyko. Parvažiavo su sūnum namo ir tada paprašiau vyro, kad automobilį parvilktų. Tuomet ir parvilko. Žino, kad jos sūnus nevairavo, nes parėjo pėstute, mašina buvo likusi prie parduotuvės. Ryte atėjusi marti pasakė, kad sūnus išėjo pažiūrėti mašinos. Jai paskambino iš nežinomo numerio sūnus ir paprašė, kad atvežtų jo rankinę, kurioje buvo visi jo dokumentai. Raktai ir visi dokumentai buvo sūnaus rankinėje. Sūnui padavė rankinę ir jis išsiėmė iš rankinės raktus. Automobilį partempė vyras. Ji pati buvo atvažiavusi su tamsiai žaliu VW Passat ir su tuo pačiu automobiliu nutempė automobilį. Kai ji atvažiavo, policijos pareigūnams pasirašė ir policija iškart nuvažiavo. Jai policija nieko neaiškino. Tuo metu kai ji atvažiavo ir nuvežė sūnui rankinę, tuo metu dar buvo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai neprašė sūnaus dokumentų, jie prašė tik jos dokumentų. Kai ji buvo, jos sūnus nepateikė policijos pareigūnams dokumentų. Policijos pareigūnai iškart išvažiavo, kai tik ji pasirašė. Jie nebuvo priėję prie sūnaus automobilio. Kai ji išlipo ir pamatė, kad sūnus stovėjo prie policijos mašinos, sūnus labai nervinosi. Sūnus tą rytą jai nieko neaiškino. Ji tik žino, kad sūnus ėjo į pakalnę ir jai po to paskambino. Kalba buvo apie tai, kad jį apkaltino, jog neblaivus vairavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. nurodė, kad Laima iš ryto nuvažiavo į pakalnę prie parduotuvės. Sugrįžus su R. papasakojo, koks ten įvykis buvo ir paprašė, kad partemptų mašiną. Automobilį partempė, nes neužsikūrė. Partempė WV Golf, kuris priklauso R.. Automobilis stovėjo kur prie parduotuvės yra paminklai. Automobilis stovėjo ten iš vakaro, nes R. buvo nuvykęs į parduotuvę ir iš ten parėjo pėstute. Automobilis ten stovėjo iš vakar vakaro nuo 20 val. iki pietų kitos dienos. Iš ryto nematė, ar R. vairavo. Iš pasakojimų, kiek žino nuėjo pasižiūrėti, ar užsiveda automobilis. Iš vakaro R. parėjęs, pasakė, kad automobilį paliko ten. Jie kepė šašlykus, buvo išgėrę alaus, todėl iš vakaro nevažiavo pasiimt automobilio. Ryte, kai ėjo prie automobilio, tikriausiai ėjo jo užkurti. Iš ryto atėjo marti ir pasakė, kad R. išėjo prie parduotuvės pažiūrėti automobilio. Nežino, kur buvo automobilio rakteliai.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).
Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir R. R. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė patį įvykį.
Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. R. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismo posėdžio metu buvo apklausti policijos pareigūnai G. V. ir A. K. kurie nuosekliai teigė, jog jie matė, kaip asmuo atvažiavo automobiliu VW Golf, pats jį vairavo ir sustojęs išlipo iš automobilio. Tačiau atitinkamai byloje yra kitų liudytojų parodymai, kurie taip pat kategoriškai teigia, kad R. R. automobilis buvo per naktį paliktas prie parduotuvės bei jo transporto priemonė buvo sugedusi ir nevažiavo.
Abu pareigūnai nurodė, kad jie padarytą pažeidimą grindžia tik savo matymu. Teismas mano, kad pareigūnai neturi suinteresuotumo asmeniui inkriminuoti nepadaryto pažeidimo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad tiek policijos pareigūnai, tiek kiti liudytojai galėjo žmogiškai klysti. Tiek policijos pareigūnų, tiek kitų liudytojų parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, todėl jų teisingumas turi būti tikrinamas remiantis kita bylos medžiaga. Institucijos, surašiusios protokolą medžiagoje, perduotoje teismui yra pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės perdavimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kitų duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūnų parodymus arba paneigtų kitų liudytojų parodymų byloje nėra. Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Iš bylos medžiagos ir apklaustų asmenų parodymų matyti, kad R. R. nuo pat jo sulaikymo momento neigė vairavęs automobilį, tačiau neatsižvelgiant į tai, galimai padarytą pažeidimą fiksuojantys pareigūnai nesiėmė priemonių surinkti duomenis, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilis stovėjo prie parduotuvės, kur buvo kitų asmenų, taip pat parduotuvėje dirbo pardavėja, vėliau į įvykio vietą atvyko atsakomybėn traukiamo asmens motina R. R.. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kad asmuo neigė pažeidimo padarymo aplinkybes, pareigūnai nei iš karto po įvykio, nei vėliau atlikdami tyrimą nesiėmė priemonių nustatyti ir apklausti galimai įvykį mačiusius asmenis, taip pat neapklausė į įvykio vietą atvykusios R. R.. Akivaizdu, kad įvykio metu ar iš karto po įvykio apklausti asmenys galėjo nurodyti tiksliausias ir išsamiausias aplinkybes, kurios leistų nustatyti teisingas įvykio aplinkybes. Liudytojai į posėdį buvo pakviesti tik prašant pačiam R. R., kuris pateikė teismui šių asmenų duomenis. Taip pat pareigūnai nesiėmė kitų priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybė, pvz. asmens ar automobilio apžiūra. Tuo tarpu patys pareigūnai apsiribojo tik protokolo surašymu. Tai parodo, kad pareigūnai nesiimdami priemonių nustatyti neginčijamų įvykio aplinkybių, nutarė, kad jų parodymai yra pakankami, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, tokiu būdu neišnaudojo visų įmanomų būdų pažeidimo aplinkybėms nustatyti. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad dar esant įvykio vietoje policijos pareigūnams atvyko R. R., tačiau pareigūnai taip pat neišnaudojo galimybės nedelsiant apklausti liudytoją bei užfiksuoti jos parodymus. Teismas negali nustatyti, jog policijos pareigūnų duoti parodymai yra neteisingi, tačiau turėdami pareigą įrodyti padarytą pažeidimą, pareigūnai nustatę galimą pažeidimą turi galimybes ir pareigą apžiūrėti automobilį, asmenį, nustatant įvykio aplinkybes. Tuo tarpu šiuo atveju pareigūnai inkriminuodami pažeidimą pasirėmė tik savo matymu, bei nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo. Teismas laiko, jog policijos pareigūnai duoti parodymai nėra patvirtinti kita bylos medžiaga, jie yra subjektyvūs ir paremti tik policijos matymu, todėl teismas negali jais vadovaudamasis patraukti R. R. atsakomybėn. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareigūnų parodymus, tuo tarpu byloje apklausti liudytojai nurodė visiškai kitas įvykio aplinkybes, kurių taip pat nenuginčija byloje surinkti duomenys. Teismo posėdžio metu apklausta dalis liudytojų yra R. R. giminaičiai, kas galėtų sudaryti nuomonę, jog jie duoda parodymus nenorėdami pakenkti R. R., tačiau šių liudytojų parodymus patvirtino ir posėdyje apklausta pardavėja E. M., kuri nėra susijusi su R. R. giminystės ryšiais, ji buvo pašalinis asmuo matęs įvykio dienos aplinkybes. Tad teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į tai, kad pareigūnai nestabdė automobilio, o asmenį susistabdė einantį link parduotuvės. Byloje apklausta pardavėja E. M. nurodė, kad matė, jog tas automobilis stovėjo per naktį, vėliau matė, kaip jį žmonės tempė. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojai R. Š., R. R., R. Š., taip pat nurodė, kad automobilis buvo nevažiuojantis. Tuo tarpu policijos pareigūnai neapžiūrėjo automobilio, todėl nėra paneigta aplinkybė, jog automobilis buvo sugedęs.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu pareigūnas A. K. nurodė, kad abu pareigūnai tarnybinius pranešimus rašė atskiruose kabinetuose, kas kelia abejonių dėl pareigūnų nurodytų aplinkybių teisingumo. Byloje pateikti abiejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, parašyti tuo pačiu rašymo stiliumi, tokiais pačiais žodžiais ir sakiniais, tad akivaizdu, jog to paties asmens, tik pasirašyti kitų asmenų. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių dėl byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo.
Nesant byloje kitų duomenų, kurie paneigtų byloje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad pareigūnų parodymai bei nesant byloje kitos medžiagos, nepaneigė R. R. pateiktos įvykio aplinkybių versijos, todėl teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų arba išsklaidytų abejones dėl R. R. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. , 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. bylos teiseną dėl R. R. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.