Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-445/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
1-13-445/2014
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00552-12-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Civilinis ieškovas
A. G.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Gintaras Ščesnulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-445/2014Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00552-12-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1.;1.2.14.1.2.2.;2.1.3.1.;2.3.6.4.4.; (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 20 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. G., gynėjams advokatams Gintarui Ščesnulevičiui, Nijolei Raulušaitienei, Sigitai Černienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 2005-07-12 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str., 182 str. 3 d., 63 str. , laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams ir 750 Lt bauda;

2) 2006-04-06 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str., 178 str. 2 d., 63 str., bauda 6 MGL dydžio ir laisvės apribojimu vieniems (1) metams;

3) 2010-02-19 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, 2010-11-24 paleistas iš Pravieniškių 1PN, vad. LR BVK 157 str. 3 d. 3 p. , lygtinai neatlikus 3 mėn. 2 d. bausmės;

4) 2013-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 209 str.1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

5) 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str.1 d. 178 str.2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

6) 2013-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės pagal 2013-05-20 ir 2013-05-29 nuosprendžius subendrintos, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 mėnesių, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį,

kaltinamas pagal LR BK 178 str.2 d.

Š. V., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-06-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., 2008-06-25 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto, bausmę atlikęs;

2) 2012-05-28 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p., 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams;

3) 2013-11-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d., subendrinta bausmė su nusikalstama veika numatyta LR BK 178 str. 1 d., subendrinta su 2012-05-28 nuosprendžiu ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį,

kaltinamas pagal LR BK 178 str.2 d.

T. L., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nebaigto pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-06-04 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 4 d., galutinė bausmė- pataisos darbai be laisvės atėmimo 1 m. su turto konfiskavimu;

2) 1998-02-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. , 16 str. 2 d. 272 str. 3 d., galutinė bausmė subendrinus su 1997-06-04 nuosprendžiu skirta bausme, 6 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; Vilniaus apygardos teismo 2000-08-24 nutartimi perkvalifikuota iš LR BK 16 str. 2 d. 272 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 3 p., bausmė sumažinta 1 m.;

3) 2005-08-31 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2010-02-19 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2010-09-28 paleistas iš Kybartų pataisos namų, vad. LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. lygtinai nuo 10 mėn. 29 d. bausmės;

5) 2012-06-28 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. subendrinus su neatlikta 2010-02-19 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė- 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose;

6) 2013-11-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d., subendrinta bausmė ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį,

kaltinamas pagal LR BK 178 str.2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., Š. V., T. L. buvo pareikšti kaltinimai, kad padarė svetimo turto vagystę, įsibrovę į negyvenamą patalpą, o būtent : 2012 m. laikotarpiu nuo lapkričio mėnesio pradžios ( tiksli data nenustatyta) iki lapkričio 23 d. dienos metu Varėnos m. (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovė į A. G. negyvenamąjį namą ir per kelis kartus pagrobė svetimą turtą: keturiolika radiatorių- bendros 2500 Lt vertės, plieninę kamino detalę- 50 Lt vertės, obliavimo staklių metalinių ruošinių komplektą- 300 Lt vertės, 2,5 m kampuočio- 20 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. bendrą 2870 litų turtinę žalą, t.y. dėl nusikaltimos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.

Kaltinamasis Š. V. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad pripažįsta, kad paėmė du radiatorious. Tai galėjo būti 2012 m. lapkričio mėnesį. Radiatoriai gulėjo kieme, prie namo, matėsi, kad radiatoriai sudaužyti, galvojo, kad nereikalingi. Nuėjo pas L. paprašyti mašinos, norėjo radiatorius paimti ir parduoti. Atvažiavo, norėjo paimti tuos radiatorius, iš gretimo namo išėjo žmogus ir paklausė, ką čia daro. Į namo vidų nebuvo patekę. Buvo atvykę lengvuoju „Kia“ automobiliu, priklausančiu L.. Bandė įsidėti du radiatorius, bet juos išėmė, kai atėjo tas kaimynas. Automobilis buvo prie namo, kieme. Kitų daiktų nebuvo. Radiatoriai buvo 20 m atstumu nuo namo, padėti vienas ant kito, ant žolės. Radiatoriai- 7- 8 sekcijų. Nėra nei tvoros, nei vartų nebuvo, atvažiavo keliuku. Kieme buvo tik dveji radiatoriai.Kiemas neaptvertas, šalia- kaimynų kiemas. Radiatorius būtų pardavę į metalo supirktuvę ir už metalo laužą būtų gavę 30- 40 Lt už vieną radiatorių.

Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad eidamas su Š. V. pamatė sudaužytus radiatorius. Paskambino T. L., nes jis turėjo mašiną, norėjo radiatorius paiimti ir parduoti. Namo viduje nebuvo, radiatoriai gulėjo namo kieme. Kitų daiktų nebuvo. Radiatoriai buvo 4- 5 sekcijų, sudaužyti. Galvojo, kad radiatoriai nereikalingi- statybinės atliekos.Radiatorius būtų pridavę į metalo supirktuvę. Tikslaus sekcijų skaičiaus negali pasakyti, tik žino, kad jie buvo sudaužyti. Kiemo teritorija neaptverta. Automobilis vienatūris, į jį negalima sutalpinti tokio kiekio daiktų, kurie išvardinti kaltinime. Už radiatorius būtumę gavę 30- 40 Lt, pardavę kaip metalo laužą. Radiatoriai iš juodojo metalo- ketaus.

Kaltinamasis T. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012- 11- 23 Š. V. su A. K. paprašė mašinos, teigdami, draugas atiduoda sudaužytus radiatorius, juos reikia priduoti į metalo laužą. Mašiną vairavo Š. V., atvažiavę kieme pasikrovė radiatorius. Radiatorių į mašinos galą įkėlė Š. su A.. Radiatoriai- iš ketaus. Automobilis- motinos, ji leidžia juo naudotis.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad iš jam priklausančio namo buvo pagrobtos šildymo baterijos (radiatoriai), kurie susideda iš 6-7 sekcijų. Radiatoriai buvo pritvirtinti prie namo sienų, bet neprijungti. Radiatoriaus sekcijos vertė nuo 10 iki 30 litų. Radiatoriais ketaus („špižiniai“), tokie šiuo metu jau nėra gaminami. Lauke rado du radiatorius, šalimais kaltinamųjų automobilio. Vienas radiatorius buvo sveikas, o kitas – sugadintas, nes sudaužyta viena radiatoriaus sekcija. Lauke radiatorių jis nebuvo palikęs. Viso buvo pagrobta keturiolika radiatorių. Namas nesaugomas, durys nėra užrakintos ir neišlaužtos, o atidarytas langas iš kiemo pusės. Prie namo matėsi, kad nesenai išmintas takas ir išnešta į miško pusę. Aplink namą teritorija neaptverta.Iki šio atvejo, kai pranešė kaimynas Š. dėl atvykusių kaltinamųjų su automobiliu, name nebuvo 1-2 mėnesius. Atvykęs kalbėjosi su kaltinamuoju K. ir V., kurie aiškino, kad kieme pamatė radiatorius ir norėjo paimti, kaip nereikalingus.

Liudytojas V. N. parodė, kad iš matymo pažįsta L., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Jo įmonė UAB „V.“ superka juodąjį metalo laužą. A. Ž.- vadybininkas- užsiima metalo priėmimu. Metalas pasveriamas, po to surašomas pirkimo aktas ir kasoje išmokami pinigai. T. L. buvo pristatęs metalą. Metalą priėmė A. Ž.. Klausiau pas L., iš kur gauna metalo, tai atsakė, kad važinėja po kaimus, ten jam atiduoda arba nuperka.Vieną kartą iš jo priėmė buities rakandus, radiatorių neteko priimti. Supirkimo akte metalas detalizuojamas.

Liudytojas A. S. parodė, kad iš matymo kaltinamuosius pažįstu. 2012 m., kai dirbo, teko iš jų priimti metalą. Lankėsi ne kartą. Atveždavo priduoti smulkų metalo laužą. Neprisimenu, ką buvo atvežę 2012 m. lapkričio mėnesį. Neatsimena, kad būtų atvežę priduoti radiatorius. Priduodant metalą išrašoma pirkimo- pardavimo sutartis, įrašoma, koks metalo laužas priduodamas.Neprisimena, ar kas iš kaltinamųjų buvo atvežę priduoti radiatorius. Anksčiau dirbau UAB „T.“, kur Varėnoje supirkdavo metalo laužą. Pirkimo- pardavimo sutartys ten buvo saugomos.

Liudytoja N. L. parodė, kad T. L.- jos sūnus, santykiai su juo geri.Automobilis „Kia“. Sūnui duodavo naudotis automobiliu.Žinojo, kad Š. V. važinėja jos automobiliu, ne kartą buvo ją vežęs pas gydytojus į Vilnių.

Liudytojas P. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta. Grįžęs pietauti išgirdo kažkokį triukšmą prie G. namo ir nuėjo pažiūrėti. Dviese nešė radiatorių. Kitas radiatorius buvo ant žemės. Namo langas buvo atidarytas, bet viduje nieko nematė. Kaltinamasis A. K. sakė, kad šeimininkas leido paimti radiatorius. Paskambino G., kuris pasakė, kad niekam neleido paimti. Ar kas buvo patekęs į namą nematė, radiatoriai buvo lauke.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, nes atveždavo metalo laužo. Kad būtų atvežę radiatorių, neprisimena. Priimdamas metalą išrašo priėmimo aktą, nurodo metalo rūšį.

2012-11-23 protokolu pareiškimu policijai A. G. nurodė, kad pagrobta iš jo negyvenamojo namo apie 14-ka radiatorių. Radiatoriai buvo nesumontuoti. Buvo išdaužtas pirmo aukšto langas (t.1, b.l. 7).

2012-11-23 apžiūros protokole nurodyta, kad prie namo pietinėje pusėje ant žolės guli du radiatoriai, septynių sekcijų. Išdaužtas namo lango stiklas pietinėje pusėje ( t.1, b.l. 8-17).

Pagal UAB „V. m.“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį, T. L. 2012-11-02 pardavė juodo metalo 1420 kg svorio ( t.1, b.l. 18).

Už svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą, numatyta atsakomybė BK 178 str. 2 d. Atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojamųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011 ir kt.).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Byloje nėra surinkta įrodymų, kad į nukentėjusiojo patalpą buvo įsibrovę kaltinamieji ir iš patalpos vidaus pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kaltinamieji kategoriškai neigia įsibrovimo į namą faktą. Nukentėjusysis A. G., liudytojas P. Š. nematė ir nepatvirtino savo parodymais, kad būtent vienas ar visi nukentėjusieji buvo patekę į namo vidų ir iš ten pagrobė nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusysis nurodė, kad kurį laiką nesilankė name, todėl nežino kuriuo laiku, kokiu būdu ir kieno veiksmais šildymo sistemos radiatoriai atsidūrė lauke. Liudytojas P. Š. tik daro prielaidą, kad kaltinamieji pagrobė radiatorius iš namo vidaus, nes girdėjo panašius garsus, kaip radiatorius būtų išmestas iš namo vidaus į lauką. Pats P. Š. kaltinamųjų nematė namo viduje.

Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., kaip ir nustatyta, kad išdaužtas langas) ir patenkant be kliūčių (pvz., atviros durys ir pan.). Pagal įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis matyti, kad pėdsakai namo išorėje ir viduje nefiksuoti, nerasta ir nepaimta jokių indentifikavimui tinkamų pėdsakų.

Įsibrovimu į patalpą laikoma ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamieji panaudojant kokius nors daiktus ( pvz., kopėčias, kablius ir pan.) pateko į namo vidų ir pagrobė nukentėjusiojo turtą.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neįrodyta, kad kaltinamieji buvo patekę į nukentėjusiojo namo vidų ir iš ten pagrobę šildymo sistemos radiatorius.

Kaltinamieji nurodė aplinkybes, kad du radiatorius surado kieme, todėl nusprendė, kad jie nereikalingi ir yra kaip metalo laužas, nes vienas jų sugadintas ( sudaužyta viena baterijos sekcija). Liudytojas P. Š. parodė, kad tiesiogiai matė, kaip du kaltinamieji kieme nešė vieną radiatorių.

Kaltinamasis Š. V. rašytiniu atviru prisipažinimu policijai nurodė aplinkybes, kad radiatorius, eidamas kartu su A. K., pamatė namo kieme. Vienas buvo sudaužytas. Pagalvojo, kad niekam nereikalingi ( T.1. b.l. 61). Tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis neturi ką slėpti, nurodo aplinkybes tokias, kokios jam yra žinomos. Prisipažinimas surašytas 2012-11-26, t.y. sulaikymo metu ir Š. V. neturėjo galimybės susitarti su kitais kaltinamaisiais dėl tokių parodymų davimo.

Vagystė pagal BK 178 str. 1 d. arba BK 178 str. 4 d. inkriminuojama pagal BK 190 str.1 d. nuostatas (nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, o turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą).

Turto vertės nustatymas yra svarbus veiką apibūdinantis požymis. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Daikto vertė nustatoma ir pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.

Nukentėjusysis A. G. nurodė, kad ketaus radiatoriaus vienos sekcijos kaina nuo 10 iki 30 litų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad vienas radiatorius 7 sekcijų nėra sugadintas, išorinių defektų nematyti, o kitas radiatorius – sudaužyta viena jo sekcija, t.y. pagal paskirtį negali būti naudojamas ir jo vertė gali būti tik pagal šios rūšies metalo kainą.

Kadangi kaltinamieji kaltės nepripažįsta, pagrobtas turtas nebuvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, daroma išvada, kad daikto vertė yra pagal nukentėjusiojo A. G. nurodytą mažiausią vertę ( 10 Lt už vieną sekciją, viso 70 litų). Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, radiatoriai aprašyti paviršutiniškai – du radiatoriai, septynios sekcijos, nors žiūrint pagal fotolentelėje - vienas sugadintas. Nukentėjusysis nurodo, kad tokie radiatoriai šiuo metu jau nėra gaminami, todėl lyginti ar nustatyti jų kainą galima tik pagal nukentėjusiojo parodymus. Pagal nukentėjusiojo parodymus pagrįstą išvadą dėl radiatoriaus vertės galima daryti – tik dėl 70 litų vieno radiatoriaus vertės. Kitas sugadintas radiatorius nebuvo pasvertas, nebuvo nustatytas jo svoris, todėl galimybės nustatyti tokio metalo laužo vertę. Kaltinimas negali būti grindžiamas samprotavimais ar prielaidomis, o turi būti pagrįstas įrodymais.

Įrodinėjant turto vertės dydį nebuvo pateikti įrodymai, už kokią kainą daiktus įgijo nukentėjusysis, išskyrus jo paties aiškinimus. Ar daiktai galėjo būti naudojami pagal paskirtį, objektyviai nustatyti šiuo metu neįmanoma, kadangi įvykio vietos apžiūros metu daiktai detaliai nebuvo apžiūrimi ir aprašomi, nebuvo atskirai apžiūrimi ir aprašomi, nurodant individualius požymius. Visos abejonės yra traktuojamos ir vertinamos kaltinamojo naudai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, kuriuos BPK numatytais proceso veiksmais galima patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Taigi byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga ( BPK 20 str.2 d.).

Įrodymus teismas tiria ir patikrina laikydamasis BPK 20 str. 3, 4 d. įtvirtintų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Šioje byloje yra tokia situacija, kad turtas, dėl kurio pagrobimo pareikštas kaltinimas, šiuo metu, kaip naujas daiktas nėra kuriamas ir gaminamas. Taigi pirminio naujo daikto vertės ar kainos atskaitos taško neįmanoma nustatyti. Įsigyto ir nusidėvėjusio (morališkai ar fiziškai) daikto vertė yra santykinis vertinimas. Įrodymų vertinimas siejamas su jų pakankamumu ir patikimumu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 301 str.1 d.).

Pagal byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamųjų pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL (130 Lt), t.y. byloje neginčijamai nustatyta pagrobto turto vertė 70 litų ir ne mažiau. Galėjo būti pagrobta ir daugiau, tačiau neįrodyta, kad pagrobto turto vertė viršijo 70 litų (7 radiatoriaus (šildymo baterijos) sekcijos po 10 Lt – tai 70 litų). Sudaužyto radiatoriaus svoris nenustatytas, taigi negalima nustatyti kainos už metalo laužą, nežinant daikto ( metalo) svorio. Už smulkų svetimo turto pagrobimą numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 50 straipsnį.

BPK 115 str.3 d.2 p. numato, kad teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis Š. V. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2012-11-23 ( t.1, b.l. 55), paleistas iš sulaikymo 2012-11-25 ( t.1, b.l.77). Š. V. neįrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas, ( t.1., b. l. 96), administracine tvarka baustas, ( t.1., b. l. 133-135).

Kaltinamasis A. K. buvo sulaikytas 2012-11-25 ( t.1, b.l. 37), o paleistas – 2012-11-25 ( t.1, b.l. 51). A. K. neįrašytas į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas ( t.1., b. l. 96 ), administracine tvarka baustas ( t.1., b. l. 99-106).

T. L. neįrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą, yra priklausomybių ligų kabineto įskaitoje ( t.1., b. l. 96), administracine tvarka baustas, ( t.1., b. l. 150-159).

A. K. paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ( t.1. b. l. 52).

Š. V. paskirta kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ( t.1. b. l. 78-80).

T. L. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (t. 1., b. l. 92-93).

Kaltinamųjų nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.,115 str. 3 d. 2 p., 297-298 str., 301 str.1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

Išteisinti A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į A. G. negyvenamąjį namą), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikytą kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Išteisinti Š. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ( dėl vagystės, įsibraunant į A. G. negyvenamąjį namą), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikytas kardomąsias priemones – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išteisinti T. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ( dėl vagystės, įsibraunant į A. G. negyvenamąjį namą), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Palikti nenagrinėtu civilinio ieškovo A. G. ieškinį.

Pradėti administracinę teiseną A. K., Š. V., T. L. pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnį (smulkusis A. G. turto pagrobimas) vagystės būdu, nesant LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatytų sunkinančių aplinkybių.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis