Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. J. ir S. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys R. M. ir O. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyti laikino tėvų valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą. Atsakovai nesirūpina vaiku, tėvų valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina.

Surinkus apie atsakovę Ž. J. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad ji nėra teista, per 5 metų laikotarpį yra 2 kartus bausta administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į tėvų išsakytą nuomonę, kad tėvai nenori susigrąžinti savo vaiko į šeimą, atsakovai nesiėmė kokių nors realių veiksmų, siekdami pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami pakeisti susiklosčiusią situaciją ir pradėti visapusiškai rūpinti dukra, dukra atsisako bendrauti ir gyventi su tėvais, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl vadovaujantis LR CK 3.180 straipsniu, atsakovams Ž. J. ir S. J. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės S. J. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės (Tarnybos) atstovė palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad tėvai pasyviai elgiasi. Tėvai perkėlė savo pareigas seneliams. Mergaitei reikia daug dėmesio, turi daug sveikatos problemų.

Atsakovė Ž. J. su ieškiniu sutiko, atsiliepime į ieškinį nurodant, kad ji (atsakovė) su dukra bendrauja, aplanko dukrą, o dukra taip pat atvažiuoja pasisvečiuoti pas motiną. Ji prisideda prie dukros išlaikymo, perka daiktus, duoda pinigų globėjai. Jai žinoma, kad dukra nori likti gyventi pas globėjus, kurie yra jos seneliai, atsakovės tėvai.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Aurelija Vingrienė patvirtino, kad atsakovai sutinka su ieškinio reikalavimais. Prieš rašant atsiliepimus į ieškinį, ji (advokatė) susisiekė su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis. Atsakovė Ž. J. nurodė, kad su dukra bendrauja, aplanko, dukra pas ją svečiuojasi, prisideda prie išlaikymo. Žinoma, kad dukra nori gyventi pas senelius. Atsakovas S. J. nurodė, kad dukra atsisako su juo bendrauti, neatsiliepia į skambučius, išlaikymą dukrai moka į globėjos sąskaitą. Žino, kad dukra nori gyventi pas senelius ir tam neprieštarauja. Išreiškė poziciją, kad nieko keisti nenori. Tėvai pasyviai žiūri į situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų Ž. J. ir S. J. dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. 1738).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2165-1044/2018 laikinai apribojo tėvų valdžią Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatė vaikui nuolatinę globą, priteisė išlaikymą. Vaiko globėjais paskyrė R. M. ir O. M..

Atsakovams teismo sprendimu buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros atžvilgiu įvertinus tai, kad atsakovai nesurūpino ir nesidomėjo savo vaiku tiek, kad galėtų su juo gyventi, užtikrinti tinkamas sąlygas. Atsakovė Ž. J. dėl motinos įgūdžių trūkumo ir turimos priklausomybės alkoholiui dukros neaugino, neauklėjo, neužmezgė pasitikėjimu grįsto emocinio ryšio. Atsakovas S. J. nesugebėjo atkurti prarasto ryšio su vaiku, nedėjo pakankamai pastangų pagerinant tarpusavio santykius. Abu atsakovai yra išreiškę sutikimus, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu.

Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovų elgesys vaiko S. J. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaiką ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko auginimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnametės tėvai dėl savo elgesio (neveikimo) yra praradę ryšį su dukra, į tai, kad mergaitės priežiūrą ir kasdienių nematerialiųjų poreikių (rūpinimosi, emocinės paramos, sveikatos užtikrinimo, ugdymo ir kt.) užtikrinimo pareigą palieka vaiko seneliams, išreiškia sutikimą dėl tėvų valdžios apribojimo savo atsakomybę perkeldami tretiesiems asmenims, taip rodydami abejingą požiūrį į tėvystę/motinystę ir ši situacija iš esmės nesikeičia jau 6 metus ir, manytina, artimiausiu metu nepasikeis, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovams yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų dukros S. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas (CK 3.1814 straipsnio 2 dalis) arba pakeičiamas į laikiną apribojimą (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti tėvų valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Teismas patyrė 75,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Šioje byloje atsakovams S. J. ir Ž. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovai S. J. ir Ž. J. turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šios bylos dalyką (dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo), tai, kad atsakovai, kaip turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovų S. J. ir Ž. J. procesinį elgesį, tai, jog atsakovai turi išlaikytinių asmenų (vaikų), todėl teismas nusprendžia su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (procesinių dokumentų siuntimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidas) atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros S. J., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros S. J., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.