- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-835-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23716-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- BUAB „East-West Investment“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „East-West Investment“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui L. P. dėl administravimo lėšų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „East-West Investment“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. P. 3050 Eur administravimo išlaidų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad 2016 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „East-West Investment“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Kadangi UAB „East-West Investment“ iškėlus bankroto bylą jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas sumokėtas nebuvo, administravimo išlaidos padengtos nebuvo. Dėl bankroto bylos UAB „East-West Investment“ iškėlimo į teismą nesikreipė nei UAB „East-West Investment“ vadovas, nei bendrovės akcininkas, iškelti įmonei bankroto bylą paprašė jos kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija. UAB „East-West Investment“ vadovu ir akcininku iki UAB „East-West Investment“ bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas, todėl jam kyla pareiga padengti žalą, kuri buvo patirta laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.Atsakovui L. P. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2016 m. spalio 10 d. nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „East-West Investment“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei BUAB „East-West Investment“ iš atsakovo L. P. 3050 Eur administravimo išlaidų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 050 Eur) nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Valstybei iš atsakovo L. P. priteisė 92 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas L. P. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, todėl neturėjo galimybės nustatytu terminu pateikti atsiliepimo. Ieškovė, reikšdama atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą priteisti administravimo išlaidas, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, atliko kokius nors nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus, sudarė įmonei žalingus ir nenaudingus sandorius, sunaikino ar iššvaistė įmonės turtą. Teismo nėra nustatyta, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar kad tokie veiksmai buvo tyčiniai bei sąmoningi- atsakovo kaltė negali būti preziumuojama ir ieškovė turėtų ją įrodyti. Ieškovės bankroto administratoriaus išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Įmonė niekada neturėjo turto, todėl net jei būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tiek įmonė neturėjo turto administravimo išlaidoms padengti. Ieškovė BUAB „East-West Investment“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Iš UAB „East-West Investment“ juridinių faktų išrašo matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai teikti tik 2008 m. spalio 30 d., taip pat įmonės dokumentai ir įmonės turtas administratoriui nebuvo perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar įmonė iš tikrųjų niekada neturėjo turto. VĮ Regitra duomenimis UAB „East-West Investment“ vardu 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruota transporto priemonė „Scania R 114LA“, taigi, įmonė turėjo turto. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. 2016 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutarė visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinti 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš kurių 1 050 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Administratoriaus atlyginimo dydis - 1 050 Eur nėra įrodinėjimas, ši suma skiriama už administratoriaus vykdomą bankroto procesą. Kitoms administravimo išlaidoms Vilniaus apygardos teismas skyrė 2 000 Eur: kuro išlaidos - 400 Eur, buhalterinės apskaitos tvarkymas - 162,13 Eur, ryšio paslaugos- 200 Eur, antstolio paslaugos - 107 Eur ir kt. Teismų praktika formuojama, kad atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra, o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą. Atsakovas, žinodamas realią įmonės finansinę padėtį, kad įmonė nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovo L. P. prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismo vertinimu, atsakovo nurodomi argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino aplinkybių: aplinkybės, jog nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir jos dydis, bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. jam nustatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai UAB „East-West Investment“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Teismas atsakovo argumentą, jog UAB „East-West Investment“ niekada neturėjo turto, laikė nepagrįstu, nes pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d., uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų, todėl UAB „East-West Investment“ negalėjo vykdyti veiklos be turto. Atsakovas, būdamas įmonės savininku ir žinodamas realią įmonės finansinę padėtį, kai įmonė tapo nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, todėl pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. jam kyla pareiga atlyginti žalą, kurią įmonė patyrė dėl to, kad įmonės vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Žalos dydis yra nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuria visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jų 1 050 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitos administravimo išlaidos. Atsakovas nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nustatė, kad atsakovui siųsti procesiniai dokumentai gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo neįteikti. Patikrinus VSDFV duomenis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba. Ieškovė neprašė skirti kuratoriaus, kuriam būtų galima įteikti atsakovui adresuotus procesinius dokumentus, todėl teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu . Specialiame interneto puslapyje 2016 m. spalio 10 d. paskelbtame pranešime buvo nurodyta, jog atsakovas privalo per 14 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, o taip pat nurodomos tokio atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą bei supažindintas su atsiliepimo nepateikimo teisinėmis pasekmėmis, tačiau atsiliepimo nepateikė. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, todėl teismas konstatavo, jog buvo CPK 142 str. 4 d. ir 285 str. 1 d. numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti.Kadangi nėra nė vieno iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų panaikinti 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių, teismas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, sprendimo nenaikino, bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L. P. prašo panaikinti 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – priimti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir surengti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nesiėmė priemonių procesiniams dokumentams įteikti ir antrą kartą atsakovo gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų nesiuntė. Tokiu būdu, buvo pažeistas teisės būti išklausytam, taip pat lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas.
Ieškovė BUAB „East-West Investment“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Apie gautą ieškinį atsakovui buvo pranešta išsiunčiant pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas nustatęs, kad atsakovas niekur nedirba ir deklaruotos vietos adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti, sprendė dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo. Teismas įteikė dokumentus viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo, todėl toks jo procesinis pasyvumas sąlygojo sprendimo už akių priėmimą. Atsakovas pats savo aplaidžiais veiksmais visiškai nesidomėjo įmonės padėtimi ir veikla, nors būdamas įmonės direktoriumi ir savininku privalėjo būti aktyvus įmonės veikioje, to pasėkoje, dėl savo pasyvaus ir neatsakingo elgesio jam atsirado pareiga atlyginti žalą bankroto administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 str. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas panaikinti priimtą sprendimą už akių ir bylos nagrinėjamą atnaujinti, remiasi antrąja sąlyga – byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Šiuo atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantas tvirtina, kad teismas nesiėmė priemonių procesiniams dokumentams įteikti ir antrą kartą atsakovo gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų nesiuntė. CPK 130 str. 1 d. nustatyta galimybė procesinius dokumentus adresatui įteikti viešo paskelbimo būdu. Minėtas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Teismų praktikoje konstatuota, jog procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kasacinis teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.), todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129-130 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pasinaudojo visomis proceso įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą, todėl pagrįstai konstatavo, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma ir atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu bei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat buvo pasinaudota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų baze, iš kurios išrašo matyti, kad duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Praktikoje ne kartą pažymėta, jog esant CPK 39 straipsnio ir 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Prašymo skirti kuratorių ir apmokėjimo nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010; kt.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo sąskaita būtų prašęs pirmosios instancijos teismo skirti byloje kuratorių, pateiktame ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.