Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos B. L. įstatyminei atstovei globėjai A. L., suinteresuotam asmeniui V. L., išvadą teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. L., atstovaujamos įstatyminės atstovės globėjos A. L., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L., išvadą teikianti institucija Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą rašytinę išvadą, nurodydama, kad A. L. tinkamai globoja B. L..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) B. L. ir V. L. sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). B. L. ir V. L. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. L. (b. l.10). V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po V. L. mirties paveldėjimo byla Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure neužvesta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 5). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), B. L. buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), jai nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta A. L. (b. l. 6–7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos įstatyminės atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėja B. L. po sutuoktinio V. L. mirties toliau liko gyventi sutuoktiniui priklausančiame name, B. L. vardu buvo mokami mokesčiai už tiekiamą elektrą, turtu rūpinamasi. Tokiais aktyviais veiksmais, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, buvo aiškiai išreikšta pareiškėjos B. L. valia įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jis priimtas. Suinteresuotas asmuo V. L., būdamas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė. Aplinkybių, dėl kurių palikimo priėmimas, pripažintos neveiksnia B. L. vardu, pažeistų neveiksnaus asmens interesus, nenustatyta, kadangi bylos duomenimis V. L. kreditorių neturėjo. Priešingai priėmus palikimą bus pagausintas neveiksnaus asmens turtas, kuris gali būti naudojamas jo interesų naudai. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismui pateiktame pareiškime taip pat buvo suformuluotas prašymas išduoti teismo leidimą A. L. priimti neveiksnia pripažintos B. L. vardu palikimą po jos sutuoktinio V. L. mirties (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl neveiksnaus asmens vardu palikimo priėmimo, turto faktinio valdymo būdu, atlieka tokią pačią kontrolės funkciją kaip ir bylose dėl teismo leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą, paduodant pareiškimą notarui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, turto faktinio valdymo būdu bei įvertinus palikimo priėmimo atitikimą neveiksnaus asmens interesams, prašymas dėl teismo leidimo išdavimo laikytinas pertekliniu reikalavimu, todėl nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.