- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- I-556-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02911-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016 m. gruodžio mėn. buvo laikomas Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – Kelmės rajono PK areštinė). Kiekvienu atvykimu tekdavo būti po 2 paras kamerose Nr. 3 ir 4, jose buvo laikoma nuo 2 iki 3 asmenų, toks laikymas prilygsta kankinimui. Kamerose šalta, drėgna, neatsidaro langas, patalpos vidus stebimas vaizdo kameromis, vienam asmeniui teko mažiau kv. m., nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės, buvo tik skylė grindyse, vanduo paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualetinio popieriaus neduodavo, nors kreipėsi raštišku prašymu. Dušu nebuvo leidžiama naudotis, dušas neatitinka higienos reikalavimų, vanduo vos bėga, dvokia, sienos pelyja. Kamerose nėra adekvačios ventiliacijos, patalpoje visada buvo vidutinė drėgmė, išskalbti rūbai nedžiūdavo. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Dėl išvardintų aplinkybių patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (54, 62 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (58, 62 b. l.). Pateikė teismui atsiliepimą (26-29 b. l.), kuriame nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2016-10-04 13.57 val. iki 2016-10-06 15.24 val. ir nuo 2016-10-18 12.55 val. iki 2016-10-20 11.45 val. kameroje Nr. 4 (kameroje Nr. 3 pareiškėjas nebuvo patalpintas), kurioje vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Atsakovas pabrėžia, kad policijos komisariatų areštinių patalpoms netaikomi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 numatyti reikalavimai. Teritorinės policijos komisariatų areštinės savo darbe vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija bei Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Telšių apskrities VPK viršininko 2016-12-12 įsakymu Nr. 86-V-662 patvirtintos Areštinės vidaus tvarkos taisyklės, kurių 55 p. nurodyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Iš pareiškėjo asmens kortelės matyti, kad jis 2016 m. spalio 5, 6 ir 19 dienomis atsisakė eiti pasivaikščioti. Areštinės vidaus tvarkos taisyklių 19.10 p. numatyta, kad areštinėje laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę turi teisę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjo asmens kortelės išraše pažymėta, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo 2016 m. spalio 5 d. 14.12 val. ir 2016 m. spalio 19 d. 16.22 val.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-06-10 įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 2015-01-12 pakeitime Nr. 5-V-31 80 p. dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo areštinės kamerose nurodoma, kad areštinėse įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo, stebinčio areštinės kameras vaizdo monitoriuje, susisiekti skirtos sistemos.
Atsakovas nurodo, kad į areštinę atvykusiems asmenims, jeigu jie buvimo areštinėje metu pageidauja higienos reikmenų, t.y. tualetinio popieriaus, muilo, šie daiktai išduodami. Be šių higienos priemonių kiekvienam asmeniui išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės, užvalkalai patalynei.
Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose drėgna, šalta, nėra kuo kvėpuoti, tualetas atviras, nepagrįsti, tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus atlikti 2014-02-04 ir 2015-12-09 patikrinimo aktai. Kelmės r. PK nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pažymėjo, kad tam tikra asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Vien pareiškėjo teiginio, kad areštinė neatitinka higienos normos reikalavimų ir tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimą, žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie areštinės trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2016 m. gruodžio mėn. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinėje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip neturtinę žalą padariusios valstybės institucijos (Kelmės rajono PK areštinės) neteisėtus veiksmus pareiškėjas nurodė jo laikymą kamerose, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos, per trumpą pasivaikščiojimo trukmę, netinkamą tualetų įrengimą (jų neatitvėrimą), kamerų būklę (šalta, drėgna, netinkamas vėdinimas), draudimą naudotis dušu ir dušo neatitikimą higienos normos reikalavimams, neaprūpinimą tualetiniu popieriumi, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą areštinės kamerose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintą Higienos normą HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ neteko galios, teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.
Ginčui aktualiu laikotarpiu (2016 m. spalio mėn.) minimalią gyvenamosios patalpos normą vienam asmeniui areštinėse nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš atsakovo atstovo pateiktų į bylą duomenų apie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygas Kelmės rajono PK areštinėje (M. J. asmens kortelės išrašo kopijos ir asmenų paskirstymo į kameras išrašo, Telšių AVPK Kelmės rajono PK areštinės patalpų plano (40-43, 84-85 b. l.) matosi, jog pareiškėjas Kelmės rajono PK areštinėje buvo laikomas nuo 2016-10-04 13.57 val. iki 2016-10-06 15.24 val. ir nuo 2016-10-18 12.55 val. iki 2016-10-20 11.45 val. kameroje Nr. 4, kurios dydis 13,31 kv. m., įskaitant sanitarinį mazgą, kartu su dar vienu asmeniu. Taigi atėmus sanitarinio mazgo plotą (sanitarinis mazgas kameroje paprastai užima apie 1 kv. m.), pareiškėjui teko 6,15 kv. m., todėl minimalus areštinėje laikomam asmeniui taikomo gyvenamojo ploto dydis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, neatsidaro langas, netinkama ventiliacija. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietų, policijos areštinių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ° C ir ne aukštesnė kaip 28 ° C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 procentų, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s, prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20° C. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyta, kad Policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (30-32 b. l.) nurodyta, kad Kelmės policijos areštinės kamerose yra natūralus apšvietimas, skaidraus stiklo langai, įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema, tikrinimo metu areštinės patalpos, įrenginiai ir baldai vizualiai švarūs, kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra. 2015 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-K-121 (34-37 b. l.) taip pat užfiksuota, kad visose gyvenamosiose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema), ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų nėra vizualiai matomo pelėsio. Taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl areštinės gyvenamųjų patalpų temperatūros ir santykinės oro drėgmės nenustatė, todėl laikytina, kad byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl šalčio, drėgmės, netinkamo vėdinimo jo laikymo kameroje.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pasivaikščiojimo gryname ore trukmės areštinėse laikomiems asmenims nereglamentuoja. Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 17.3 punktą policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių VIII skyriuje „Policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas“ (54-58 punktai) nurodyta, kad Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, jog asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą; pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu; pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus; vienu metu pasivaikščioti išvedami vienoje kameroje esantys asmenys; saugomoje policijos areštinės teritorijoje įrengiama tiek specialių pasivaikščiojimo kiemų, kad ketvirtadaliui policijos areštinėje esančių kamerų tektų vienas pasivaikščiojimo kiemas. Telšių AVPK areštinės vidaus tvarkos taisyklių VII dalyje nurodyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas gali neįvykti tik dėl nepalankių oro sąlygų, pasivaikščioti vedama dienos metu, pagal areštinės viršininko patvirtintą grafiką (69-78 b. l.). Iš byloje esančio M. J. asmens kortelės išrašo (40-43 b. l.) matosi, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 5 d., spalio 6 d. ir spalio 19 d. atsisakė eiti pasivaikščioti, todėl jo pretenzijos dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo areštinių kamerose nereglamentuoja. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos“ tipo klozetas, sienos bei grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (30-32 b. l.) nurodyta, kad Kelmės policijos areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, tualeto reikmenų spintelė), sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 m aukščio pertvara. Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dušu nebuvo leidžiama naudotis, dušas neatitinka higienos reikalavimų, vanduo vos bėga, dvokia, ant sienų pelėsis. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12. punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms, kur nurodyta, kad daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos, pagal 39 punktą – ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, pagal 44 punktą – policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014-12-04 patikrinimo akto Nr. EP-K-150 (30-32 b. l.) matosi, kad areštinėje esančios dušinės įrengimas atitinka HN 37:2009 28 punkto reikalavimus, tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, o 2015 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-K-121 (34-37 b. l.) nurodyta, jog Kelmės rajono policijos areštinėje laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, į dušo patalpą tiekiamas karštas vanduo, dušinės kasdien valomos (vizualiai švarios), nėra aišku, ar dezinfekuojamos, nes nėra vykdoma dušinių valymo /dezinfekavimo registracija. Iš pareiškėjo asmens kortelės išrašo matosi, kad pareiškėjas į dušą buvo išvestas 2016-10-19 16:22 val. ir 2016 m. spalio 5 d. 14:12 val., taigi jo teisė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista (40-43 b. l.), o visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl dušinių būklės nenustatė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl dušo laikytinos nepagrįstomis.
Pareiškėjas nurodo, kad patalpos (kameros) vidus buvo stebimas vaizdo kameromis. Vaizdo stebėjimo kamerų areštinių kamerose įrengimą reglamentuoja 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, keisti 2015-01-12 įsakymu Nr. 5-V-31, kurių 80 punkte nurodyta, kad areštinėse įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo, stebinčio areštinės kameras vaizdo monitoriuje, susisiekti skirtos sistemos, taigi areštinės administracija turėjo teisę įrengti gyvenamosiose patalpose vaizdo kameras, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus areštinės darbuotojų veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad areštinėje jis nebuvo tinkamai aprūpintas tualetiniu popieriumi. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punkte nurodyta, kad Policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Iš M. J. asmens kortelės išrašo matosi, kad jam Kelmės areštinėje buvo išduotas čiužinys, pagalvė, antklodė, pagalvės užvalkalas, 2 rankšluosčiai ir 2 paklodės (40-43 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad dėl tualetinio popieriaus išdavimo jis kreipėsi raštu, jam buvo paaiškinta, kad nėra lėšų, atsakovas dėl šio pareiškėjo teiginio nepasisakė visiškai, tik abstrakčiai nurodė, kad asmenims higienos reikmenys (tualetinis popierius, muilas) išduodami, jeigu jie to pageidauja. Taigi atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjas buvo aprūpintas tualetiniu popieriumi, todėl teismas laiko, kad Telšių AVPK Kelmės rajono PK areštinės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, nes pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, byloje nenustatyta, jog areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014).
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas areštinėje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.