Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, nustatytas laidavimas be užstato 1 (vieniems) metams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. gegužės 26 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos papildomų išlaidų priteisimo pagal 2025 m. sausio 7 d. pažymą Nr. APD-2025-00156 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos papildomų išlaidų suma, dėl advokatės Zojos Kastėnienės A. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-1113/2025 suteiktos antrinės teisinės pagalbos, sudaro 137,50 Eur. Teikime nurodyta, kad teismas dėl šios pažymos nėra nieko pasisakęs .

Motyvuojamoji dalis

Teikimas (prašymas) atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu be kita ko turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylos.

Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba – paskirtas gynėjas, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė išlaidų, kurias prašė priteisti iš A. J.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvo išspręstas procesinių išlaidų klausimas, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų 75 Eur išlaidų, nurodytų Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. pateiktoje pažymoje Nr. APD-2024-12814 (b. l. 102), ir jos nuosprendžiu priteistos iš A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų (visų ar jų dalies), patirtų nagrinėjant bylą teisme, atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tačiau tam, kad teismas dėl to pasisakytų, bylos dalyvis turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Vadovaujantis BPK 270 straipsnio 1, 2 dalių, 292 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byloje dalyvaujanti gynėja advokatė Zoja Kastėnienė prašymą dėl papildomų proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, jis turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-76-453/2017). Kadangi, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė jokių duomenų apie patirtas papildomas proceso išlaidas, t. y. teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodyta 2025 m. sausio 7 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-00156 pateikta iki įrodymų tyrimo pabaigos nebuvo, o pateikta tik kartu su teikimu, todėl teismas dėl 2025 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. APD-2025-00156 nurodytų antrinės teisinės pagalbos papildomų išlaidų nieko nepasisakė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl papildomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. J., netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 362 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos papildomų išlaidų priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.