Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovei L. S., ieškovės atstovei advokatei J. G., atsakovui A. S., atsakovo atstovui advokatui D. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S., atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl šalių santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-07 teisme priimtu ieškiniu (1 b.t., 1-5 b.l.), ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., 120-131 b.l.) ieškovė pateikė reikalavimus: nutraukti santuoką, įregistruotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX, sudarytą tarp L. S. ir A. S. dėl atsakovo A. S. kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; iš atsakovo A. S. ieškovės L. S. naudai priteisti 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo; šalių santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 32, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė -3 620,25 Eur (12 500,00 Lt); iš ieškovės L. S. - 318.58 Eur (1100 Lt) dydžio piniginę kompensaciją už asmeninės ieškovės prievolės vykdymą bendromis lėšomis; ieškovei L. S. iš atsakovo A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1 810,13 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį garažo bokso rinkos vertės; 1 546,28 Eur (5339 Lt) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo sumažintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą – 1/2 dalį automobilio vertės; 144,81 Eur (500 Lt) dydžio, t.y. pusės baudos dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo administracinės nuobaudos ( baudos ) įvykdymą iš bendrų lėšų; taip pat 3 332,28 Eur (11 505,69 Lt) dydžio, t.y. pusės išlaikymo dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninės vaiko išlaikymo prievolės įvykdymą; iš viso ieškovei iš atsakovo priteisti 6833,50 Eur (23 594,71 Lt) dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad santuoka iširimo būtent dėl atsakovo girtavimo, naudojamo fizinio smurtavimo prieš ieškovę, tas įrodyta ne tik specialistų išvadomis, bet ir dviejų baudžiamųjų bylų nuosprendžiais, ieškovė buvo ištikima sutuoktiniui, tinkamai vykdė visas savo pareigas šeimoje, todėl jai dėl atsakovo veiksmų, kalto dėl santuokos iširimo. atlygintina ir patirta neturtinė žala, kuri vertinama palyginti nedidele suma. Visas jungtinės sutuoktiniu nuosavybės teise valdomas turtas yra negyvenamoji patalpa - garažo boksas dabartinė rinkos vertė - 3 620,25 Eur (12 500 Lt); kito turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokos pabaigoje, nėra. Šalims priklausytų po 1 810,13 Eur vertės turto - po 1/2 dalį garažo. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 47 100,00 Lt (13 641,10 Eur), prie šio turto įsigijimo atsakovas neprisidėjo, nes buto pirkimo metu ieškovė dar net nebuvo pažįstama su juo; iki santuokos sudarymo 2004 m. ieškovė sumokėjo 5800 Lt, o po santuokos sudarymo -6500 Lt, tačiau didesnę dalį šios buto kainos ji sumokėjo iš asmeninių lėšų, nes 4000 Lt jai gimtadienio proga dovanojo mama, kai reikėjo 2005 m. galutinai atsiskaityti su buto pardavėjais, todėl ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui 1100 Lt, t.y. pusę sumos, sumokėtos iš bendrų lėšų. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neįgijo ir neturi. Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių teise įsigijo ir valdė transporto priemonę Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė transporto priemonės pardavimo metu buvo 3092,56 Eur (10 678 Lt). Transporto priemonę pardavė atsakovas už 4000 Lt savo sūnėnui, neturėdamas ieškovės sutikimo, be ieškovės žinios ir be leidimo. Ieškovė buvo transporto priemonės bendraturtė, ir jos teisėms ginti pasirenka ne sandorio nuginčijimo būdą, bet kompensacijos reikalavimą už turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra prarastas be ieškovės valios ir žinios. Atsakovas nurodė, kad pinigus, gautus už parduotą automobilį, jis panaudojo asmeniniais tikslais - išleido advokato pagalbos išlaidoms, ieškovė turi teisę į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensaciją, todėl atsakovas privalo sumokėti 1/2dalies automobilio vertės - 1546,28 Eur (5339 Lt) - dydžio kompensaciją. 1000 Lt dydžio prievolė (bauda administracinio teisės pažeidimo byloje) ir 23 011,38 Lt dydžio prievolė (atsakovo prievolė išlaikyti dukrą pagal teismo sprendimą ir nutartį) yra asmeninės atsakovo prievolės, kurios turėjo būti vykdomos iš atsakovo asmeninių lėšų ir asmeninio turto, tačiau ieškovė nurodo reikalaujanti tik pusės nurodytų sumų. Esant ginčui, kad ieškovė, mokydamasi aukštojoje mokykloje, ir siekdama įgyti slaugytojos kvalifikaciją tenkino asmeninius poreikius, todėl už mokslą sumokėti sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyti pinigai (atsakovas nurodo buvus išleista 18000 Lt) turi būti kompensuoti atsakovui, sumokant jam 9000 Lt, ieškovė nurodo, kad visą santuokos laikotarpį dirbo slaugytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, siekdama įgyti aukštesnę savo, kaip slaugytojos, kvalifikaciją, kuri tiesiogiai susijusi su darbo vietos išsaugojimu, platesnėmis galimybėmis darbo rinkoje, aukštesniu darbo užmokesčiu, veikė šeimos interesais.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais; nesutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimais dėl ieškovės kaltės santuokos iširime, palaikė savo argumentus, teiktus atsiliepimuose į priešieškinį (I t. 91-93 b.l., 141-144 b.l.). t.y. kad santuokos metu ji buvo ištikima, lojali sutuoktiniui, o atsakovo 2014-05-31 darytas vaizdo įrašas nepatvirtina ieškovės neištikimybės, nederamo elgesio, bendraujant su kitu vyriškiu, kurio asmenybės ji nenori atskleisti. Atsakovas deklaruoja, jog kada buvo padarytas įrašas, šalys gyveno santuokoje, tačiau faktiškai jų santuoka iširo mažiausiai 1, 2 mėn. iki vaizdo įrašo darymo. Jei ir tikėti atsakovu, kad įrašo data 2014-05-31, tai tuo metu santuoka faktiškai jau buvo iširusi, šalys bendravo tik santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimais. Pasisakydama dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, ieškovė nurodo, kad buto įsigijimo sandorio sudarymo metu atsakovas nedalyvavo, su ieškove negyveno. Nebuvus Šalių susitarimo dėl bendro tikslo (kartu įsigyti butą) daikto įgijimo metu, nėra pagrindo išvadai buvus ieškovės ir atsakovo susitarimui dėl jungtinės veiklos. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad šalys kartu gyveno jau nuo 2002 metų, nes tais metais jie nė nepažinojo vienas kito. Santuoka tarp šalių sudaryta 2004-08-12. Ieškovė su atsakovu susipažino ir bendravo apie vienerius metus laiko iki santuokos sudarymo, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Šalių bendravimo laikotarpiu (iki santuokos) Atsakovas neturėjo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, todėl darbdavys (būsimas) buvo nurodęs atsakovui deklaruoti savo gyvenamąją vietą tam, kad būtų suteikta atsakovui darbo vieta. Ieškovė padėjo ir sutiko deklaruoti atsakovo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2003-11-12. Tą patį mėnesį jis ir pradėjo dirbti. Ieškovė iki santuokos sudarymo pati mokėjo buto kainos įmokas, pati išlaikė butą, mokėjo už komunalinius patarnavimus. 2001-11-08 Buto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo visą buto kainą sumokėti iki 2005-11-05. Paskutinė įmoka sumokėta 2005-04-25. 2005-05-09 Šiaulių rajono 2-asis notaro biuras išdavė liudijimą, kad Ieškovės skolinis įsipareigojimas buto pardavėjams įvykdytas visiškai. Todėl dalis įmokų buvo mokama jau santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nuo santuokos sudarymo viso už butą sumokėta 6200,00 Lt. Tačiau kad 4000,00 Lt dydžio įmoką 2005-03-09 Ieškovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, t.y. ieškovės mamos dovanotų ieškovei lėšų.

Teismo posėdyje atsakovas palaikė savo priešieškinio ir patikslinto priešieškinio dalyko reikalavimus bei iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime ir neturtinės žalos atlyginimo

Iš šalių teiktų paaiškinimų, rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas A. S. susituokė 2004-08-12 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr.500 (I t. 5 b.l.), santuokos metu vaikų nesusilaukė. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo be pačios šalies paaiškinimų, apklaustų liudytojų S. M., V. J., V. J. parodymų, ieškovės grindžiami šiais rašytiniais duomenimis: 2005-12-30, 2007-06-26 specialistų išvadomis; pareiškimų tyrimų policijoje duomenimis, 2012-04-20 teismo nuosprendžiu ( I t. 24-35 b.l.); 2014-10-28 teismo nuosprendžiu ( 2 t., 40-45 b.l.), liudytojos U. J. paaiškinimais, duotais notarui (2 t.199-200 b.l.). Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo be savo paaiškinimų, liudytojų M. G., Ž. G., D. T., A. K., parodymų, grindė byloje teiktu įrodymu - CD fiksuota vaizdo medžiaga apie 2014-05-31 šalių automobilyje Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės intymų bendravimą su nenustatytos tapatybės vyriškiu (I t., 89 b.l.). Šalių teiktais procesiniais dokumentais, jų paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2014 metų birželio 1 d. įvykusio konflikto šeimoje, kurio pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla dėl ieškovės sužalojimo ir atsakovo atžvilgiu pritaikyta kardomoji priemonė, ieškovė liko viena gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo to laiko faktiškai sutuoktiniai nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, nepalaikė santuokinių ryšių, dėl ko šalių santuoka faktiškai yra iširusi, ir teismui skirti terminą sutuoktinių sutaikymui nebėra reikalinga.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitu šeimos nariu, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Darytina išvada, kad šalių ginče nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t.y. atsakovo žiaurus elgesys su ieškove. Tą pagrindžia ne tik ieškovės teikti nuoseklūs paaiškinimai, savo esme sutampantys su ieškinyje išdėstytais argumentais dėl atsakovo smurtavimo šeimoje, bet ir 2014-10-23 teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. M., V. J., V. J. parodymai; liudytojos U. J. parodymai, duotis notarui (2 t.199-200 b.l.). Apie tai, kad šioje šeimoje ilgą laiką nebuvo normalių bendravimo santykių tarp sutuoktinių, ir į kilusių šeiminių konfliktų sprendimą buvo ne kartą įtraukiama ir policija, rodo ir rašytiniai duomenys byloje – 2006-03-05, 2007-06-23 policijos pareigūnų teikti oficialūs atsakymai ieškovei dėl atsakovo smurtavimo šeimoje; 2006-10-30 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( 1 tomas, 30-32 b.l.). Be to teismas nemato pagrindo atmesti ieškovės rašytiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių apie atsakovo vykdytą fizinį smurtą jos atžvilgiu, t.y. 2005-12-30 teismo medicinos tyrimo akte fiksuotas ieškovės nurodytas įvykis - 2005-12-29 apie 1 val. namuose sumušė vyras kumščiu į rankas, į galvą, stumdė (1 tomas, 33-34 b.l.). Kitas ieškovės kūno sužalojimo įvykis ( 2007-06-23 apie 18-20 val. namuose sumušė vyras, ranka mušė į veidą, į rankas, smaugė pirštais) fiksuotas 2007-06-26 teismo medicinos specialisto išvadoje ( 1 t. 28-29 b.l.). Be to dėl ieškovei 2012-01-12 padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsakovas 2012-04-20 teismo nuosprendžiu nuteistas pagal 138 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., atidedant bausmės vykdymą 1 m. ( 1 t., 26-27 b.l.). Taip pat 2014-10-28 teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už ieškovės nežymų sveikatos sutrikdymą 2014-06-01 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn. ( 2 t., 40-45 b.l.). Dėl to teismas atmeta atsakovo teiginius ir argumentus, kad jis šeimoje pastoviai nesmurtavo ir žiauriai nesielgė ieškovės atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė galėjo pati susižaloti ar patirti sužalojimus namuose ne nuo savo sutuoktinio, bet kito asmens, ir kad ji teismo medikams nurodė melagingas 2005 m., 2007 m. įvykių aplinkybes. Tų pačių CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimų nuostatų pagrindu teismas sutinka su ieškovės išsakytais motyvais apie jos neištikimybės įrodymų nebuvimą byloje ir atmeta atsakovo priešieškinio argumentus dėl ieškovės kaltės santuokos iširime. Teismas vertina kritiškai duomenis apie ieškovės neištikimybę ir nesiremia atsakovo paaiškinimais, apklaustų liudytojų M. G., Ž. G. parodymais bei jų 2014-05-31 daryto vaizdo įrašu, pateiktu į bylą ( I t. 78 b.l.) nes šie 11 sekundžių filmavimo mobilaus ryšio telefonu duomenys nėra kokybiški, fiksuoti liudytojams einant gatve iš gana didelio atstumo, juose sunkiai galima identifikuoti asmenis, nes įžiūrimi tik glaudžiai sėdinčių asmenų (moters ir vyro) siluetai automobilyje, todėl jų veiksmai laisvai gali būti interpretuojami tiek atsakovo, tiek pačių liudytojų pagal jų subjektyvų suvokimą ir turimą priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau teismo nuomone, tokie duomenys esmės nepagrindžia ieškovės neištikimybės fakto, jai dienos metu būnant šeimos automobilyje, pastatytame viešoje vietoje Šiaulių mieste. Be to teismas remdamasis asmens duomenų apsaugos įstatymu bei teisės į privatų gyvenimą užtikrinimą, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė neigia buvus bet kokį intymų bendravimą šeimos automobilyje su pažįstamu vyriškiu, kuris tik guodė ją verkiančią dėl nenusisekusio šeiminio gyvenimo, ir kad tas pašalinių asmenų 2014-05-31 filmavimas vykdytas be ieškovės žinios ir sutikimo. Be to konstatuotina, kad atsakovas norėdamas remtis prezumpcija dėl kito sutuoktinio neištikimybės, turėjo įrodyti ne tik ieškovės neištikimybę, bet ir tai, kad ji buvo jų santuokos iširimo priežastimi. Negali būti vertinamos kaip neištikimybės įrodymas vien atsakovo paaiškinimais nurodytos aplinkybės, kad jis, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, ne visada galėdavo prisiskambindavo ieškovei telefonu ar kad kai iš anksto nepranešęs grįždavo iš užsienio į namus, nerasdavo sutuoktinės ir netikėdavo jos aiškinimais, kad ji tuo metu buvo svečiuose pas gimines draugus; taip pat kad pati ieškovė vieną kartą jam prisipažino buvusi neištikima. Teismas tuo pagrindu atmeta ir duotus atsakovo sesers D. T. bei jo bendradarbio A. K. parodymus byloje, iš kurių matyti, kad liudytojai keletą metų girdėdami atsakovą kalbant apie ieškovės neištikimybę, patys darė tokias pat subjektyvias prielaidas apie šios sutuoktinės nederamą elgesį, jai būnant giminių ar draugų susitikimuose. Be to teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nepagrindė ir aplinkybių, kad ieškovė per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojali ir nerodė pakankamos pagarbos sutuoktiniui; atvirkščiai - byloje nustatyta, kad šeimoje besitęsiančiam atsakovo smurtavimui beveik 9 metus, ieškovė vis tiek gyveno su juo, mėgino psichologo pagalba spręsti šeimoje esamas problemas ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik po galutinio sutuoktinių konflikto bei jos sužalojimo 2014-06-01. Kadangi atsakovas neįrodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ir ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės, kaip to pageidauja abi šalys (CK 3.69 str. ).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, taikytinos ir CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Ieškovė nurodo dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo vykdyto šeimoje psichologinio ir fizinio smurto bei įrodė aplinkybes, kad santuokos metu ieškovė ne kartą buvo sumušta ir jai buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Todėl nagrinėjamu atveju, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – girtavimo, buitinių konfliktų kėlimo, smurtavimo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti tenkinamas. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina reikalaujama 1448,10 Eur (5000 Lt ) suma neturtinei žalai atlyginti. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą teismų praktiką santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio pagrindu bylose ir teismas neturi pagrindo jo mažinti.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, sutuoktinių įvykdytų prievolių padalinimo ir piniginių kompensacijų vienas kitam priteisimo

Teismas konstatuoja, kad pagrindiniai šalių priešiniai turtiniai reikalavimai susiję nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. S. vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas - 2001-11-08 pirkimo pardavimo sutartis ir priėmimo perdavimo aktas (I t. 7-8 b.l.; 55-57 b.l., 102 b.l.), atsakovui prašant šią nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosaybe; taip pat įgyta negyvenamąją patalpa – garažo boksu Nr. 32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotu A. S. vardu, įregistravimo pagrindas 2007-06-20 pirkimo pardavimo sutartis ir priėmimo perdavimo aktas (I t. 9-10); bei santuokoje įgytu kilnojamuoju daiktu – transporto priemone Mazda 6, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią atsakovas 2015-06-05 sutartimi pardavė už 4000 Lt R. T. ( I t., 17; 124-125 b.l.). Byloje pateikti šie papildomi rašytiniai duomenys, susiję su šalių reikalavimais: grynųjų pinigų priėmimo kvitų kopijos, patvirtinančios ieškovės sumokėtas įmokas už butą, esantį Tilžės g. 169-34, Šiauliai (I t. 95-101 b.l.); banko sąskaitų išrašai ir mokėjimo kvitai, grindžiantys (I t.118-123 b.l., II t. 142-197 b.l.).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Nesant ginčo tarp šalių dėl santuokos metu įgytos negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto A. S. vardu (I t. 9-10 b.l.) padalinimo, šis turtas abiejų šalių vertinamas santuokos nutraukimo metu 3620,25 Eur suma ir natūra priteisintas atsakovui, o ieškovei priteistina ½ dalis jo vertės – 1810,13 Eur, nes teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Teismas sutinka su ieškovės teikiamais argumentais, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį, neįrodė, jog iš esmės savo piniginėmis lėšomis, darbu pagerino ieškovės turimą asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 str. 2 d. nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad šios nuosavybės įregistravimo pagrindas - 2001-11-08 pirkimo- pardavimo sutartis ir priėmimo- perdavimo aktas, sudarytas tarp ieškovės L. J., kaip pirkėjos, ir pardavėjų L. P., R. P.. Konstatuotina, kad buto įsigijimo sandorio sudarymo metu atsakovas nedalyvavo, su ieškove nebuvo pažįstamas ir kartu negyveno. Nebuvus šalių susitarimo dėl bendro tikslo (kartu įsigyti butą) daikto įgijimo metu, nėra pagrindo ir išvadai, kad buvo ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl jungtinės veiklos. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad šalys kartu gyveno jau nuo 2002 metų, nes tais metais jie nė nepažinojo vienas kito. Ieškovės argumentus iš dalies patvirtina ir teiktas rašytinis įrodymas - 2012-10-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nutraukta atsakovo santuoka su pirma sutuoktine (J. S.) ir buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 t., 109-110 b.l.). Darytina išvada, kad ieškovė su atsakovu susipažino ir bendravo apie vienerius metus laiko iki santuokos sudarymo 2004-08-12, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Šalių bendravimo laikotarpiu (iki santuokos) atsakovas neturėjo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, ir ieškovės sutikimu atsakovas gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2003-11-12 ( I t., 94 b.l.). Ieškovė tiek savo paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybes, kad iki šalių santuokos sudarymo viena mokėjo buto kainos įmokas, išlaikė butą ir mokėjo už komunalinius patarnavimus ( 1 t., 95-100; 106-107 b.l.). 2001-11-08 buto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo visą buto kainą sumokėti iki 2005-11-05. Paskutinė įmoka sumokėta 2005-04-25. 2005-05-09 Šiaulių rajono 2-asis notaro biuras išdavė liudijimą, kad ieškovės skolinis įsipareigojimas buto pardavėjams įvykdytas visiškai. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad visgi dalis (2200 Lt) įmokų buvo mokama jau santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir kad nuo santuokos sudarymo viso sumokėta 6200,00 Lt buto kainos. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė įrodinėja ginče, kad 4000 Lt dydžio įmoką 2005-03-09 sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, t.y. ieškovės motinos dovanotų pinigų gimtadienio proga. Tas ieškinio aplinkybes patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojos V. J. nuoseklūs parodymai bei pateiktas rašytinis įrodymas byloje - 2005-02-16 liudytojos ranka rašytas atvirukas su sveikinimais ieškovei jos gimtadienio proga (2 t., 46 b.l.). Be to 2005 m. sausio, kovo ir balandžio mėnesiais ieškovės grynųjų pinigų (1000 Lt, 4000 Lt, 700 Lt) priėmimą į gavėjos L. P. turimą atsiskaitomąją sąskaitą patvirtina ir atitinkami banko kvitai (1 t., 101 b.l.). Teismas neturi pagrindo atmesti tokių ieškovės pateiktų įrodymų, nes atsakovas nepagrindė aplinkybių apie savo lėšomis vykdytų įmokų už ieškovę ir kainos sumokėjimą buto pardavėjams tiek iki santuokos su ieškove, tiek ir po santuokos sudarymo, neįrodinėjo aplinkybių apie galimą liudytojos V. J. melagingų parodymų davimą ir rašytinio įrodymo suklastojimą civilinėje byloje, neprašė tuo pagrindu skirti dokumento techninės ekspertizės, siekiant nustatyti ranka daryto įrašo autentiškumą, laiką, ką numato CPK 183-184 str. nuostatos. Atitinkamai teismas kritiškai vertina atsakovo teiktus paaiškinimus ir rašytinius duomenis apie tai, kad 2005 m. pradžioje jis davė ieškovei reikiamą 4000 Lt pinigų sumą galutiniam atsiskaitymui su buto pardavėjais, nes turėjo pakankamai pajamų iš savo darbo santykių, kadangi be darbo užmokesčio, sutaupė ir dienpinigius, skirtus jo komandiruotėms į užsienį, ir kad ieškovės motina, būdama pensininke, pati negalėjo sutaupyti tokios pinigų sumos ir duoti ieškovei. Teismo nuomone, atsakovo teiktas rašytinis įrodymas – UAB „L.“ pažyma (I t. 60 b.l.) patvirtina tik darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimą atsakovui, bet ne atsakovo patirtas išlaidas ir pinigų panaudojimą ne pagal jų tikslinę paskirtį, t.y. kad jis iš skirtų pragyvenimui užsienyje dienpinigių sumokėjo už ieškovės butą galutines įmokas pardavėjams. Be to atsakovui gyvenant kartu su ieškove tame bute, jis turėjo pareigą prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo, prie šeimos būsto remonto, todėl jis iš savo darbo užmokesčio galėjo skirti atitinkamas pinigų sumas apmokėti patiriamas einamąsias išlaidas, bet tai nelaikytina esminiu ieškovės nekilnojamo turto pagerinimu, ir byloje tokios aplinkybės neįrodytos. Tačiau ieškovei iš dalies pripažįstant priešinius reikalavimus ir sutinkant kompensuoti atsakovui 318,58 Eur (½ dalį iš 2200 Lt buto kainos, sumokėtos buto pardavėjams 2004-2005 metais iš bendrų sutuoktinių gaunamų lėšų), teismas turi pagrindą šią sumą vertinti kaip piniginės kompensacijos priteisimą atsakovui už ieškovės asmeninės prievolės vykdymą pagal įgytą nuosavybę (CK 3.110 str. 1 d.).

Taip pat teismas analizuoja ir vertina priešinius šalių reikalavimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, pardavus šeimos automobilį. Automobilis Mazda 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iki bylos iškėlimo teisme pagal 2014-06-05 sutartį R. T. ( II t. 86 b.l.) už 4000 Lt, atsakovui motyvuojant tuo, kad šį daiktą pardavė savo giminaičiui už tokią kainą, nes atsirado esminis gedimas ( netikėtai „užkalė variklis“), todėl atsakovas nesiekė remontuoti ir buvo suinteresuotas greitu automobilio pardavimu. Ieškovė teigia nedavusi sutuoktiniui sutikimo parduoti šį turtą ir dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo be ieškovės žinios atsakovas privalo sumokėti jai ½ dalies prarasto turto (1546,28 Eur) kompensaciją. Ieškovė remiasi oficialiais duomenimis – VšĮ „Emprekis“ pateikta vidutine transporto priemonės kaina pardavimo metu – 3092,56 Eur, teigdama, kad tokia buvo reali automobilio vertė pardavimo metu. Tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovė nepasinaudojo CK 3.92 str., 3.96 str., nustatyta tvarka bei terminais ginčyti šį sutuoktinio sudarytą sandorį, taip pat neįrodinėjo atskiru savarankišku reikalavimu tariamo ar apsimestinio sandorio aplinkybių prieš šio turto pirkėją R. T. (bylos procese šis asmuo neįtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, apklaustas tik liudytoju ); be to byloje nė viena iš šalių neprašė skirti turto vertinimo ekspertizės, siekiant nustatyti tikrąją parduoto automobilio vertę. Todėl teismas remiasi šiuo galiojančiu ir nenuginčytu sandoriu dėl nuosavybės perleidimo, įregistruotu VĮ „Regitra“, bei daro išvadą, kad automobilis, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, esant prezumpcijai pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, ir buvo atsakovo parduotas už realią rinkos kainą - 4000 litų. Teismas tik iš dalies sutikdamas su ieškovės teiktais argumentais, daro išvadą, kad atsakovas parduodamas santuokoje įgytą automobilį bei laikydamasis lygių turto dalių principo, privalėjo pusę sandoryje gautų pinigų ieškovei sumokėti, todėl atsakovui neįrodžius aplinkybių, kad jis pagal sandorį su ieškove atsiskaitė, teismas turi pagrindą priteisti ieškovei 579,24 Eur ( 2000 Lt ) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.).

Be to teismas konstatuoja, kad atsakovas pateikė ginče atskirą prašymą dėl 3 metų ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimams pagal CK 1.125 str. 8 d. dėl 11505,69 Lt kompensacijos už asmenines atsakovo prievoles, kurios buvo įvykdytos iš bendrų sutuoktinių lėšų, priteisimo dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo ( II t., 27-28 ). Ieškovė prašo priteisti 3 332,28 Eur (11 505,69 Lt), t.y. pusės išlaikymo dydžio kompensaciją už atsakovo asmeninės vaiko išlaikymo prievolės įvykdymą. Byloje pateikti šie papildomi rašytiniai duomenys, susiję su ieškovės reikalavimais: banko sąskaitų išrašai ir mokėjimo kvitai, grindžiantys išlaikymo mokėjimą A. S. dukrai D. S. (I t.118-123 b.l., II t. 142-197 b.l.). Taip pat prie bylos prijungta 2010-10-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas A. S. įsipareigojo savo nepilnametei dukrai D. S., gim. 1993m., išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis mokant vaikui po 350,00 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės (II t. 111 b.l.). Ieškovė savo teiktame atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad ginče nėra praleistas ieškinio senaties terminas ir atsakovas negali remtis CK 1.131 str. l dalimi, kadangi šalių santuoka nėra nutraukta, ir senaties terminas dar nėra prasidėjęs. CK 1.129 straipsnio 1 d. 5 p. numato, kad ieškinio senaties terminas stabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai. Teismas iš dalies sutikdamas su ieškovės argumentais, neturi pagrindo šioje byloje tenkinti atsakovo prašymo dėl 3 metų ieškinio senaties termino, numatyto dėl padarytos žalos atlyginimo, nes tokiems sutuoktinių prievoliniams santykiams su trečiaisiais asmenimis žalos atlyginimo institutas iš viso netaikytinas. CK 3.128 str. reglamentuoja, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Be to kasacinis teismas suformavo praktiką, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinamas šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis ne paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo (CK 3.123 str. 4 d.). Atitinkamai teismas turi teisę vadovautis šiame šeimos santykių ginče ne trejų, bet penkerių metų ieškinio senaties terminu.

Taip pat konstatuotina, kad atsakovas priešieškiniu teikia analogišką turtinio pobūdžio reikalavimą ieškovei ir prašo priteisti jam 2606,58 Eur (9000 Lt) piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei sumokant už mokslus Klaipėdos Universitete 2010-2013 metais, vertindamas, kad iš bendrų šeimos pinigų taip buvo įvykdyta ši asmeninė sutuoktinės prievolė. Byloje ieškovė teikė priešingus argumentus, kad būtent iš savo gaunamo darbo užmokesčio sutaupė pinigų studijoms ir šių asmeninių lėšų pagrindu gavo aukštojo mokslo diplomą (II t., 1-20; 23 b.l.).

Teismas daro išvadą, kad šie šalių priešiniai reikalavimai dėl santuokos metu kilusių asmeninių prievolių įvykdymo ir piniginių kompensacijų priteisimo vienas iš kito yra nepagrįsti. Kasacinis teismas suformavo nuostatas, kad privalo būti padalytas tiek realiai egzistuojantis turto aktyvas, tiek pasyvas (CK 3.118 str.), t.y. dalytinos sutuoktinių prievolės kreditoriams skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Nagrinėjamu ginčo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas siekia tarpusavyje dalytis realiai neegzistuojančias, t.y. pasibaigusias prievoles tretiesiems asmenims, kurios buvo vykdomos bendru sutuoktinių sutikimu iš abiejų gaunamų darbinių pajamų. Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, ir preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, konstatuotina, kad pusė santuokos metu A. S. gaunamo darbo užmokesčio priklausė L. S., ir atvirkščiai (LR CK 3.117 str. 1 d.). Šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo to momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011-11-30 Aukščiausio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Todėl teismas vertina, kad šalys vesdamos bendrą šeimos biudžetą, tarpusavio susitarimu visas išlaidas skirstė bei mokėjo iš abiejų gaunamo darbo užmokesčio (kitų pajamų šaltinių, vykdant tiek bendras, tiek asmenines prievoles turimiems kreditoriams sutuoktiniai nenurodė), ką patvirtina kasos pajamų kvitai, banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai apie vienas kitam pravedamas pinigų sumas, bendrų pirkinių ir gaunamų paslaugų apmokėjimus (II t., 142-197; III t.22-69; 78-124 b.l). Be to abi šalys teismo posėdyje sutiko su aplinkybe, kad iš bendrų sutaupytų šeimos pinigų buvo įsigijusios ir transporto priemonę MAZDA 6, kainavusią virš 20 000 litų, kas taip pat rodo, jog šalys nedisponavo jokiais kitais pajamų šaltiniais be gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų kitų išmokų.

Teismas neturi pagrindo sutikti tiek su ieškovės, tiek su atsakovo keliamais reikalavimais dėl piniginių kompensacijų priteisimo už išlaikymo prievolės įvykdymą ir ir apmokėjimą už vieno sutuoktinio studijas pagal jų sudarytus kompensacijų balansus, nes CK 3.118 str. 3 d. numato, kad nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ar kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Kasacinis teismas suformavo nuostatas, kad sutuoktinio nurodomi sumokėti pinigai už sutuoktinės studijas yra išlaidos, kurios pagrįstai neįtraukiamos į dalytino turto balansą, nes tai nėra šalių santuokos metu įgytas turtas ( 2012-06-06 Aukščiausio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-269/2012). Analogiškai teismas vertina, kad ir pasibaigusi A. S. prievolė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš pirmos santuokos mokėjimo, prie kurios vykdymo L. S. gera valia prisidėjo ir šią būtinąją turtinę sutuoktinio prievolę pripažino savo noru jau santuokos sudarymo metu, negali būti dalinama, nes tai neatitiktų tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str., 3.4 str.), tiek santuokos savanoriškumo (CK 3.13 str.), tiek sutuoktinių geros moralės bei pareigos vienas kitą remti ( CK 3.27 str.). Be to konstatuotina, kad šiame ginče negalima nustatyti griežtos ribos tarp kiekvieno iš sutuoktinių gaunamo darbo užmokesčio ir pagal šalių teikiamus priešingus argumentus objektyviai įvertinti, kuria būtent piniginių lėšų dalimi - ar asmenine, ar bendrąja jungtine nuosavybe pagal šalių gaunamą darbo užmokestį – buvo sumokėtas išlaikymas vaikui, apmokėtos aukštojo mokslo studijos. Taip pat teismas nevertina, kad ieškovė savo veiksmais, siekdama įgyti medicinos srities aukštojo mokslo diplomą ir tuo užsitikrinti didesnio darbo užmokesčio gavimą, bei atsakovas vykdymas įstatyminę prievolę ir mokėdamas tinkamą išlaikymą savo dukrai, tokiu būdu sudarė sandorius tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl šiems šalių reikalavimas netaikytinos ir CK 3.115 str. 2 d. nuostatos.

Teismas konstatuoja, kad gali būti priteisiama kompensacija kitam sutuoktiniui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais. CK 3.115 straipsnio l dalis numato, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Todėl tuo pagrindu tenkinamas ieškovės L. S. reikalavimas dėl įtraukimo į kompensacinį šalių balansą iš bendrų šeimos pinigų sumokėtą 1000,00 Lt administracinę baudą, paskirtą 2011-04-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovui A. S. už LR ATPK 163-2 str. 2 d. nustatytą pažeidimą (l t.35 b.l.), ir tokiam reikalavimui galioja 5 metų senatis (CK 3. 129 str.). Todėl esant nepraleistam ieškinio senaties terminui, ieškovės reikalavimas atsakovui laikytinas pagrįstu ir jos naudai priteistina 144,81 Eur kompensacija (t.y. ½ sumokėtos santuokos metu administracinės baudos dalis), kuri įtrauktina į šalių turto kompensacinį balansą.

Atsižvelgiant į byloje keliamus šalių reikalavimus ir nustatytas visas ginčo faktines aplinkybes pripažintina, šalių santuokos metu įgyto ir dalintino nekilnojamojo turto (garažo bokso) vertė - yra 3620,25 Eur. Atsakovui šis turtas priteistinas natūra; o atsakovei priteistina piniginė kompensacija - 1810,13 Eur (½ dalis dalinamo turto vertės); taip pat ieškovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteistina 579,24 Eur (1/2 parduoto šeimos automobilio vertės pagal atsakovo sudarytą sandorį) ir 144,81 Eur kompensacija už sumokėtą sutuoktinio administracinę baudą. Be to reikalinga atimti iš šios piniginės kompensacijos 318,58 Eur, kuriais ieškovė privalo kompensuoti atsakovui už jos asmeninės nuosavybės teise turimo buto kainos dalį, sumokėtą santuokos metu. Atitinkamai teismui apskaičiavus galutinį priteistinos piniginės kompensacijos dydį ieškovei už dalinamą nekilnojamąjį turtą ir sumažintos bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, darytina išvada, kad ši kompensacija sudaro 2215,60 Eur ( 1810,13 Eur + 579,24 Eur +144,81 Eur – 318,58 Eur).

Teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Ieškovė šiame procese buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėdama teikiant ieškinį tik 57,92 Eur ((200 Lt ( I t.,36;41 b.l.)); už teisinių paslaugų teikimą advokatei I.Gutkovienei ji sumokėjo 463,40 Eur (1600 Lt ( II t., 48 b.l.), už teisinių paslaugų teikimą, dokumentų vertimą, kopijų darymą advokatei J.Grigaliūnienei sumokėjo 700,88 Eur (2420,00 Lt) ( III t., 1-4 b.l.). Atsakovas, teikiant priešieškinį, sumokėjo 324,96 Eur žyminio mokesčio ((852,00 Lt (I t.,77 b.l.), 270,00 Lt ( I t.,132 b.l.)), už teisinių paslaugų teikimą advokatui D. N. sumokėjo 579,24 Eur ( 2000 Lt) (II t.24-26 b.l.). Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies (pilnai pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, ir apytiksliai po 1/3 dalį šalių priešpriešinių turtinių reikalavimų), teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė šiame procese šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su kelių advokatų teisinės pagalbos teikimu ieškovei ir vieno advokato teisinės pagalbos teikimu atsakovui, priteisiamos, pagal proporcingumą tarpusavyje teismui jas šalims įskaičius, ir galutinai ieškovei tenkintų reikalavimų daliai priteisia iš atsakovo 383 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas turi pagrindą priteisti valstybei iš atsakovo dalį procesinių dokumentų teikimo išlaidų (6 Eur) ir taip pat dalį ( 83,00 Eur) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, teismas nepriteisiama procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nes jos yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2004 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX, dėl atsakovo A. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – S., S..

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūra ir priteisti negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., kurio vertė 3620,25 Eur, asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2215,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų ir 60 centų) piniginę kompensaciją už padalintą nekilnojamąjį turtą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1448,10 Eur ( vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 10 centų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) , 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui bylinėjimosi išlaidas - 6,00 Eur ( šešis eurus) procesinių dokumentų teikimo išlaidų ir 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš ieškovės nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.