Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Z. S. (Z. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, kurie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Kreditoriui praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, liga, kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių arba nesusijusių (giminaičiai, atstovai, institucijos) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, visuomet privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Vertinant prašančiojo (šiuo atveju – pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes.

9. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, D. S. mirė (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad Biuras, vykdydamas paslaugų teikimo sutarčių nuostatas, kompensavo dėl D. S. vairuotomis neapdraustomis transporto priemonėmis kaltės eismo įvykių metu kilusios žalos draudimo išmokas, t. y. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ADB „C. V. Insurance Group“ kompensuodamas 516,95 Eur ir 1 099,09 Eur sumas, 2022 m. lapkričio 18 d. ADB „Gjendidige“ kompensuodamas 254,18 Eur bei 2022 m. lapkričio 21 d. ADB „Gjendidige“ kompensuodamas 4 203,00 Eur dydžio sumas.

10. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, kaip mirusiojo kreditorius, turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) (pagal suformuotą teismų praktiką, šis sąrašas nebaigtinis, greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013)), tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. Viena vertus, pareiškėjas nurodo, kad 3 mėnesių terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau jokių konkrečių priežasčių pareiškėjas nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Be to, pareiškėjas nurodė, kad tik nuo 2022 m. lapkričio 21 d. momento Biuras įgijo teisę reikalauti, kad išmokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – D. S.. Teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad teisė reikalauti atlyginti išmokėtas sumas atsirado nuo pareiškėjo išmokėtos pirmos sumos momento, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d.

11. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas konkrečiai nenurodė, nuo kada jam tapo žinoma apie D. S. mirtį, tačiau iš pareiškėjo pateikto 2022 m. rugsėjo 5 d. Testamentų registro išrašo darytina išvada, kad šią dieną pareiškėjas jau neabejotinai apie tai žinojo. Taigi Biuras turėjo daugiau nei mėnesį laiko apginti savo teises pareiškiant reikalavimus D. S. įpėdiniui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, turėdamas reikalavimo teisę į D. S., būtų tikrinęs informaciją apie skolininką. Be to, net ir sužinojęs apie D. S. mirtį bei turėdamas daugiau nei mėnesį laiko apginti savo teises nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminį, to nepadarė nesant jokių objektyvių priežasčių.

12. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas, laiku nesirūpindamas savo teisių įgyvendinimu, pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai, elgėsi neapdairiai, nebuvo atidus ir rūpestingas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes per trijų mėnesių laikotarpį, nuo skolininko mirties (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), laiku pasitikrinti skolininko duomenis ir sužinoti apie jo mirtį, taip pat pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniui. Be to, pareiškėjas, apie skolininko mirtį sužinojęs vėliausiai 2022 m. rugsėjo 5 d., ne tik per įstatymo nustatytą ir dar nepasibaigusį terminą neskubėjo įgyvendinti savo teisių, bet ir šiam (duomenys neskelbtini) pasibaigus, į notarą kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 29 d., o dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 4 d. nenurodydamas teismui jokių svarbių aplinkybių, dėl ko pareiškėjas objektyviai nebūtų galėjęs įgyvendinti savo teisių per įstatyme nustatytus terminus.

13. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas ir nurodo, jog suinteresuotas asmuo, priėmęs D. S. palikimą pagal antstolio apyrašą, už palikėjo skolas atsakytų tik paveldėtu turtu, tačiau šiuo atveju iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad paveldėtas turtas, priklausęs D. S., yra daugiau nei du kartus mažesnės vertės nei pareiškėjo reiškiamas reikalavimas. Taigi, teismo vertinimu, tenkinus pareiškėjo reikalavimą, suinteresuotas asmuo Z. S. netektų viso paveldėto turto, o tai neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei būtų pažeista suinteresuoto asmens teisė apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo, kadangi laiku žinodamas apie palikėjo skolas, suinteresuotas asmuo galimai būtų apsisprendęs apskritai palikimo nepriimti. Tokiu būdu pareiškėjas, atsakingai ir rūpestingai nesirūpinęs savo teisių įgyvendinimu, įgytų neproporcingą pranašumą prieš sąžiningai ir rūpestingai savo teises įgyvendinantį suinteresuotą asmenį.

14. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios išieškotinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 578 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Priteisti iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.