- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1-37-635/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Kaltinamasis
- M. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės
M. G. nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku iki 2024 m. sausio 2 d., įgijo ir iki 2024 m. sausio 2 d. 15.53 val. savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį šaudmenų, t. y.:
??vieną pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (7,62x54R) su šarvamuše trasuojančia kulka, priskiriamą „A“ kategorijos šaudmenims,
??vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (9 mm L.), skirtą 9 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,
??vieną pramoninės gamybos 7 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį (7x57R M.), skirtą 7 mm kalibro įvairių modelių „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,
??vieną pramoninės gamybos 20-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, skirtą 20-o kalibro įvairių modelių „B“ kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams,
??vieną pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (8x57 M.), skirtą 8 mm kalibro įvairių modelių „B“ kategorijos šautuvams,
??54 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39mm), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,
??3 vnt. savadarbių šovinių, pagamintų iš pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39 mm) tūtelių, kulkų, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio (7,62x54R) kulkos, pramoninės gamybos „Ž.“ tipo kapsulių ir pramoninės gamybos parako, pritaikytų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,
??2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (62x39 mm) su šarvamuše kulka, priskiriamų „A“ kategorijos šaudmenims,
??17 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių (7,62x39mm), skirtų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams,
??4 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, skirtų 16-o kalibro įvairių modelių lygiavamzdžiams medžiokliniams „B“ kategorijos šautuvams, kol kratos ir reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais juos paėmė policijos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamosios teismo išvados
Kaltinamojo, liudytojų parodymai
Kaltinamasis M. G. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalies, nurodė, kad iš kaltinime nurodytų šovinių turėjo tik vieną 9 mm kalibro (L.), vieną 20-to kalibro, keturis 16-o kalibro šovinius ir mano, kad turėjo vieną 7 mm (M.) kalibro, tačiau nepamena, jei matytų šovinį, galėtų tiksliai nuspręsti. (6 tikrai ir dėl vieno neįsitikinęs). Anksčiau yra dirbęs medžiokles bare, atvažiuodavo ir užsieniečių, būdavo, kad jie pameta šovinius, todėl radęs, tuos 7 šovinius laikė, jie buvo užsilikę, nemanė, kad daro didelį nusižengimą Kitų šovinių teigė, kad neturėjo, iš kur jie atsirado nežino, nematė, iš kur jie buvo paimti kratos metu, jam nerodė. Parodė, kad 2024 m. sausio 2 d. į jo namus atvyko keturi aplinkos apsaugos pareigūnai ir pareiškė, kad gavo pranešimą, jog jis brakonieriauja medžioklės plotuose, paklausė kada paskutinį kartą buvo medžioklėje, jis parodė pareigūnams dokumentus, paprašius ir pagalbines patalpas. Po to pareigūnas S. apžiūrėjo automobilį, atidarė vairuotojo dureles ir porankį, kur rado kelis šovinius, iš kurių vienam jis neturėjo leidimo, iš kur jis atsirado nežino, gal medžiotojui kokiam iškrito, pats ten šovinių nelaikė. Nematė kaip S. rado tą šovinį, jo automobilis prieš apžiūrą buvo neužrakintas. Apžiūros metu rastus šovinius iš mašinos buvo paėmęs ir įsidėjęs į kišenę, taip pasielgė, nes jam buvo pasakyta, kad šovinius laiko ne vietoje, o liepus atiduot, iškart atidavė. Jam buvo keista, kad sumedžioto žvėries ieško porankyje, tik po to apžiūrėjo ir bagažinę, apie tai pasakius pareigūnui, šis pasakė kad viskas filmuojama, nusiskundimai vėliau. Pareigūnas apie rastus netinkamai laikomus šovinius pranešė policijai. Kol laukė policijos pareigūnų, S. paprašius parodė kaip laiko ginklus, parodė kambaryje seifą su ginklais. Atvykus policijos pareigūnėms, S. primygtinai prašė daryti kratą, sakė, kad bus rasta šovinių, duslintuvas. Atvykusiai pareigūnei taip pat parodė seife laikomus ginklus, leidimus. Atvykus dar kitiems policijos pareigūnams, apie kratos atlikimą paskelbta nebuvo, neišvardinta kas dalyvauja kratoje, buvo tik prašyta pateikti draudžiamus daiktus. Stalčius, kuriuose buvo keli nelegalūs šoviniai, pats atrakino. Atliekant kratą jis su keliais pareigūnais buvo pastoviai, kur kiti pareigūnai buvo nematė, jie vaikščiojo kas kur norėjo. Buvo chaosas, jam buvo didelis šokas. Iš rūsio buvo paimtas lagaminas su šoviniais. Šoviniai buvo skaičiuojami, tačiau nebuvo supakuojami ir antspauduojami Suskaičiavus šovinius, S. viską sudėjo į lagaminą, buvo ir pakabos, kurios neįrašytos į paimtų daiktų sąrašą. Pats S. lagaminą su šoviniais išnešė į lauką, o kur tiksliai, nematė. Buvo rasta ir dėžė su šoviniais, kiti šoviniai. Koridoriuje rastų šovinių jam nerodė. Jam matant nelegalūs šoviniai skaičiuojami nebuvo. Kai skaičiavo šovinius, nors ant tūtelės surašyti kalibrai, tai nebuvo užrašoma. Jis buvo uždarytas automobilyje, kai pareigūnės rašė kratos dokumentus, kol atvyko pastiprinimas. Kratos protokolą turėjo skaityti lauke prie mašinos šviesų, jam pasakė pasirašyti. Protokolą, kaip ir visus dokumentus, pasirašyti padavė po kratos, skaitė būdamas šoke. Kratos protokolo kopiją gavo tik per pirmą apklausą. Dokumentus, kad bus daroma krata, pasirašyti jam pateikė turbūt automobilyje, antras ekipažas tuo metu nebuvo atvykęs, tuo metu nebuvo siūloma pateikti nelegalius daiktus. Nebuvo pasirašęs dėl legaliai laikomų paimtų šovinių. Vėliau patikslino, kad visus dokumentus davė pasirašyti gale, vienu metu. Pats šovinių nepateikė, kai buvo paprašyta pateikti draudžiamus daiktus, pateikė tik 0,5 l naminės degtinės. Savanoriškai šovinių iki atvykstant antrajam ekipažui, nepateikė. Kratos vaizdo įraše, name matomas laikrodis rodo teisingą laiką. Kada prasidėjo krata, į laikrodį nežiūrėjo. Namuose lankosi kiti medžiotojai, yra buvę konfliktinių situacijų. Su pareigūnu M. S. turėjo nesutarimų, labai daug kartų jį tikrino kaip medžiotoją, bet nusižengimų nerado. Jo nuomone, M. S. buvo nepatenkintas, kad anksčiau maždaug prieš 5 metus jam nepavyko įrodyti, kad jis neva pažeidė medžioklės taisykles. Be to, M. S. teisme melavo, kad atvyko du aplinkos apsaugos pareigūnai, o iš tiesų atvyko keturi. Kitų pareigūnų nepažinojo, kratos metu matė pirmą kartą.
Pagal reikalavimus šoviniai turi būti laikomi kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, tik vėliau sužinojo, kad nuo 2019 metų yra priimtas komisaro įsakymas laikyti šovinius seife. Šeimos nariai medžiokle neužsiima. Už medžioklės taisyklių pažeidimą nėra baustas, yra baustas už vėžiams gaudyti tinklelio per didelį ilgį bei buvo gavęs įspėjimą, kad pervežė ginklą, kuriame buvo šovinys lizde. Būdamas medžiotoju yra turėjęs 15-20 ginklų.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi paskelbti M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50–52). Apklausiamas įtariamuoju M. G. buvo nurodęs analogiškas aplinkybes, kurias nurodė teisiamajame posėdyje, tai yra pripažino, kad dalis šovinių galėjo likti nuo anksčiau jo teisėtai turėtų ginklų, kitus šovinius galėjo rasti po „(Duomenys neskelbtini)“ organizuojamų komercinių medžioklių ir parsinešti namo. Yra kaip medžiotojas turėjęs 20 šaunamųjų ginklų, o kratos atlikimo metu, t. y. 2024 m. sausio 2 d., turėjo 9 ginklus. Be teisiamojo posėdžio metu pripažintų šovinių, apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad taip galėjo būti (jog rado ir parsinešė) ir su vienu pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniu (8x57 M.), dėl 3 vnt. savadarbių šovinių, pagamintų iš pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39 mm) tūtelių, kulkų, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio (7,62x54R) kulkos, pramoninės gamybos „(Duomenys neskelbtini)“ tipo kapsulių ir pramoninės gamybos parako, pritaikytų 7,62 mm kalibro įvairių modelių „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, paaiškino, kad jis jokių šovinių negamino ir neperdarė, neatmeta galimybės, kad juos taip pat rado „(Duomenys neskelbtini)“ organizuojamose komercinėse medžioklėse ir parsinešė namo. Be to, nurodė, kad M. S. aktyviai dalyvavo kratoje, pats ieškojo, rado šovinių, taip pat skaičiavo kitų rastus šovinius, todėl įtaria, jog M. S. galėjo „pakišti“ šovinius, nes dar prieš kratą jį buvo savanoriškai įsileidęs į savo namus, po to šis iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė daryti kratą, nurodydamas, kad pas jį ras visko. Su M. S. susiduria ne pirmą kartą, tačiau anksčiau šiam nubausti jo nepavykdavo
Liudytojas M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra (Duomenys neskelbtini) Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas. Kaltinamąjį M. G. pažįsta pagal darbinius santykius kaip medžiotoją, asmeniniai santykiai nesieja, piktumų neturi. M. G. yra baustas už smulkius medžioklės taisyklių pažeidimus. Buvo gauta anoniminė informacija, kad M. G. medžioja neteisėtai – draudžiamais būdais, įrankiais ir doroja savo patalpose laukinius gyvūnus. Tuo pagrindu su kolega V. O. nuvyko pas M. G.. Apžiūrint šio asmens transporto priemonę, joje rado šovinių. Kol toliau apžiūrinėjo automobilį, M. G. jam nematant rastus šovinius paėmė ir įsikišo į kišenę, tačiau paprašius, atidavė. Apie rastus šovinius informavo policiją. Paklausė M. G. su kokiu ginklu paskutinį kartą medžiojo, jis geranoriškai parodė ir atidarė seifą, kuriame buvo ginklai, ant vieno iš jų buvo priedėlis – duslintuvas, o su kuriuo medžioti draudžiama. Kol atvyko policija, M. G. su savo šeimos nariais sugebėjo priedelį pašalinti. Duslintuvo ieškojo, bet nerado. Atvykus policijai, su kolega dalyvavo policijos pareigūnams atliekant kratą. Buvo gal 5 policijos pareigūnai ir jie dviese su kolega. M. G. pats neparodė šovinių laikymo vietų. Nepamena ar pareigūnai apžiūrinėjo patalpas iki paskelbiant nutarimą apie kratos pradžią. Kratos metu buvo rasta šaudmenų, kuriems disponuoti M. G. neturėjo leidimo. Taip pat buvo rastas draudžiamas žvejybos įrankis, dėl ko asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareigūnas rūsyje rado lagaminą su šoviniais, bet kiek pamena, leidimas šiems šoviniams buvo. Suradus šovinius, pareigūnai informuodavo apie tai ir buvo aiškinamasi ar turi leidimą. Nepamena ar prieš šovinių radimą buvo išsiaiškinta kokius leidimus kaltinamasis turi. Greičiausiai po to kai buvo rasti šaudmenys, buvo prašoma parodyti ginklo korteles kad įsitikinti, kokiais šaudmenimis gali disponuoti. Vieniems šoviniams M. G. kažkada turėjo leidimą, bet pardavus šautuvą, nebeturėjo teisės jais disponuoti, bet buvo ir tokių šaudmenų, kuriems niekada neturėjo leidimo. Kiek atsimena, 7,62x39 kalibro šoviniams niekada nėra turėjęs leidimo. Neatsimena ką jis aiškino, ar radus vienus šovinius nenurodė, kad turi ir daugiau šovinių. Jis pats prieš kratą parodė ginklo korteles, kuriose surašyti kalibrai kokiais šaudmenimis gali disponuoti. Ir ant paties šaudmens yra pažymėtas kalibras. Kratos metu šovinių skaičiavime dalyvavo, padėjo skaičiuoti, lietė šaudmenis, skaičiuojant šovinius M. G. dalyvavo. Kratos metu, pareigūnai su juo konsultavosi dėl kalibrų. Ne visi pareigūnai buvo vienoje patalpoje, M. G. stovėjo kambaryje ir matė pareigūnus. M. G. buvo informuotas, kad privalo dalyvauti kaip liudytojas ir stebėti kratą. Kratos metu M. G. žmona buvo namuose, mano, kad ir ji stebėjo pareigūnų veiksmus. Kadangi vykdė tarnybines funkcijas, buvo įjungtos tarnybinės kameros. Absurdas, kad jis galėjo pakišti šovinius. Kratos nutarimo įteikimo nepamena. Kratoje dalyvavo iki galo, kratos pabaigos laiko nepamena. Kratos metu buvo įjungtos kameros ir ši vaizdo medžiaga pateikta į bylą. Yra buvę, kad „Body“ kamerose nusimuša laikas– rodo valandą į priekį arba atgal. Priežasčių kodėl taip būna, nežino. Ar kratos metu kamerose buvo fiksuojamas realus laikas, negali atsakyti. Nepamena ar susipažino su kratos protokolu ir ar jį pasirašė. Kratoje dalyvavo, nežino ar yra įrašytas protokole, bet policijos pareigūnai prašė sudalyvauti kratoje kaip specialistui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs analogiškas aplinkybes, kokias nurodė apklausimas teisme (1 t., b. l. 95–96).
Liudytojas V. O., Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip medžiotoją, asmeniniai santykiai nesieja, konfliktų nebuvo, pagrindo apkalbėti neturi. Nurodė, kad sausio 2 d. nuvyko pas M. G. patikrinti M. S. gautą informaciją dėl neteisėtos medžioklės vykdymo ir jos metu sumedžiotų gyvūnų neteisėto dorojimo. Pas M. G. atvyko dviese iš (Duomenys neskelbtini) savo automobiliu, dar buvo du pareigūnai iš (Duomenys neskelbtini), kurie atvyko savo automobiliu. Patalpose pareigūnai iš (Duomenys neskelbtini) atrodo nebuvo ir policijos pareigūnams atliekant kratą, nedalyvavo. Nuvykus į (Duomenys neskelbtini), M. G. buvo nurodyta atvykimo priežastis. Apžiūrint transporto priemones, buvo nustatyta, kad buvo pažeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, t. y. automobilyje buvo laikomi šoviniai. Apžiūrint automobilio bagažinę, M. G. rastus šovinius įsikišo į kišenę, o paprašius atidavė. Buvo nustatyta, kad vienu iš rastų šovinių jis neturi teisės disponuoti, nes neturi leidimo tokiam ginklui. Tą šovinį rado M. S., negali pasakyti tiksliai kurioje automobilyje vietoje. Nematė kaip šovinys atsidūrė M. G. kišenėje, tačiau matė kaip ištraukė, kai M. S. paprašė atiduoti, nes šovinių mašinoje nebebuvo. Nepamena ką dėl to paaiškino M. G.. Vėliau paklausus su kokiu ginklu paskutinį kartą medžiojo, M. G. nusivedė į patalpą, kurioje buvo laikomi ginklai, seife buvo pastebėtas vienas ginklas su slopintuvu, M. G. pasakė, kad ginklą jis įsigijo su tokiu priedeliu. Buvo iškviesta policija. Atvyko du policijos ekipažai, buvo atliekama krata. Pirmame aukšte kratą kažkiek matė, buvo rastos cigaretės be banderolių, rūsyje – šoviniai. Negali pasakyti kur dar buvo rasta šovinių. Dėl rastų šovinių su policija bendravo M. S.. Kai buvo rastas draudžiamas žvejybos įrankis, jis (V. O.) lauke ar mašinoje rašė protokolą. Pareigūnams atliekant kratą pirmame aukšte, buvo, bet atrodo, kad neieškojo. Nepamena kada išėjo į lauką, gal tik pro kratos. Kratos metu rasti šoviniai buvo skaičiuojami, pakuojami. Kratos metu M. G. buvo name, kur tiksliai negali pasakyti, sutuoktinė taip pat buvo. Negirdėjo M. G. paaiškinimo dėl rastų šaudmenų, kuriems neturėjo leidimo. Nepamena ar dalyvavo paskelbiant nutarimą pradėti kratą. Negali pasakyti ar pareigūnai vaikščiojo po namą iki oficialios kratos atlikimo. Vieni be M. G. po namą nevaikščiojo, į antrą aukštą užlipo ir nusileido kartu. Šovinių niekas nepadėjo, nežino asmenų, kurie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti M. G.. Nurodė, kad pasitaiko, jog vaizdo kameros laikas neatitinka realaus, kaip buvo šiuo atveju, neatsimena. Po įvykio nebuvo pokalbio apie kameros laiko sutrikimą, tokie duomenys jam nežinomi. Nefiksavo laiko kada baigėsi krata.
Liudytojas M. J., policijos pareigūnas, parodė, kad nežymėtu tarnybiniu automobiliu su kolegomis M. M. ir S. C. nuvyko pas M. G. į (Duomenys neskelbtini), žinojo, kad rasti šoviniai ir reikės atlikti kratą. Jau buvo atvykęs ekipažas su R. K. ir A. E. bei du Aplinkos apsaugos pareigūnai. Kolegės supažindino ko ieškos, buvo kalba, kad buvo duslintuvas, bet jo nerado. Namuose buvo M. G. ir jo žmona. Pradėjo atlikti kratą, prieš tai paskelbus nutarimą, nutarimo paskelbimo momento nepamena. Sandėliuke pirmame aukšte jis rado naminės degtinės stiklainius, kartu buvo kolega M. M.. Atliekant kratą būdavo M. G. arba jo žmona, pareigūnai vieni po patalpas nevaikščiojo. Į antrą aukštą niekas nėjo kol nepažiūrėjo pirmo aukšto. Buvo nusileidęs į rūsį su jo žmona, kur rado lagaminą su šoviniais, dar rado cigarečių. Kas buvo rasta kratos metu, matė M. G. ir jo žmona. M. G. viską pripažino, nekilo abejonių, kad šoviniai ar skystis ne jo. Nepamena, kad M. G. būtų sakęs iš kur šoviniai. Matė, kad šovinius skaičiavo S. C. ir M. S., suprato, kad ir kitur buvo rasti šoviniai. Šovinius skaičiavo ir pakavo, kokios buvo pakuotės, negali pasakyti. Skaičiuojant šovinius šalia stovėjo M. G.. Kas pildė kratos protokolą nepamena, turbūt R. K.. Nežino ar visi dalyvavę pasirašė, jis pats pasirašė ir išvyko. Negali pasakyti ar visi šoviniai buvo suskaičiuoti iki kratos pabaigos. Kratos pabaigos laiko nepamena. Jų ekipažas kamerų neturėjo, kamerą turėjo A. E..
Liudytoja R. K., policijos pareigūnė parodė, 2024 m. sausio mėn. gavo iš budėtojo pranešimą, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai buvo nuvykę pas M. G. ir rado vieną ar du šovinius. Nuvyko nurodytu adresu į (Duomenys neskelbtini), kur pasitiko du Aplinkos apsaugos pareigūnai, vienas iš jų buvo M. S., kito pavardės nežino. Iš jų sužinojo, kad M. G. yra medžiotojas. Taip pat pasakė, kad automobilyje rastas šaudmuo, savininko tuo metu kieme nebuvo. Nuėjus iki namo, savininkas geranoriškai parodė kambarius, leidimus, ginklus. Nustatė asmens girtumą, jis buvo neblaivus, bet asmuo kalbėjo adekvačiai. Skambino kolegoms, nes nėra tos srities specialistė ir buvo nuspręsta atlikti kratą. Ji priėmė nutarimą daryti kratą, nutarimas daryti kratą buvo surašytas automobilyje, atspausdintas ir paskelbtas. Kai atvyko visi pareigūnai, atėjo M. G. ir buvo paskelbta, kad bus daroma krata, tai vyko lauke, ne name. Atvykus kolegoms, ji pasiliko tarnybiniame automobilyje pildyti protokolą, nes kompiuteris buvo prijungtas prie automobilio. Kratos eigos nematė, protokolą pildė pagal kolegų pateiktą informaciją. Kolegos su namo savininku ėjo į vidų ieškoti draudžiamų daiktų. Kolegos vis parnešdavo daiktus ir ji įtraukdavo į protokolą. Neatsimena kokius duomenis užfiksavo kratos protokole. Kratos metu buvo rasti šoviniai, naminė degtinė, akcizinės prekės. Kolegų visus atneštus daiktus peržiūrėjo, skaičius pasakydavo kolegos. Suskaičiavus atnešdavo neužantspauduotus, kad vizualiai peržiūrėtų, o jei būtų užantspauduota, be žalos negali atidaryti. Neatsimena kiek iš viso rasta šaudmenų, ar aiškinosi kurie legalūs kurie ne. Ji nėra šaudmenų specialistė ir negali atsakyti ar pareigūnai konsultavosi su M. S. kaip su specialistu. Neatsimena ar pakuojant šovinius buvo užrašomas kalibras. Nepamena ar buvo pateikta kratos protokolo kopija kaltinamajam. Jai M. G. nenurodė, kad šoviniai jo ar ne jo, netvirtino, bet ir neneigė. Pretenzijų, pastabų dėl kratos ar protokolo M. G. neišreiškė. Dėl techninių kliūčių į kratos protokolą nebuvo įrašyti du aplinkos apsaugos pareigūnai ir N. G., nes su tuo susiduria ne kiekvieną dieną, tai buvo protokolo įrašymo klaida. Į kratą atvyko su kamera, vaizdo įrašai turėtų būti. Nežino ar vaizdo įrašas iš A. E. kameros buvo paimtas ir pateiktas į bylą. Kratos protokole nurodytas realus atlikimo ir pabaigos laikas. Kratos protokole laikas nurodomas automatiškai pagal sistemą, sutrikimų dėl laiko nėra buvę. Kratos protokolą pasirašė visi išskyrus Aplinkos apsaugos pareigūnus ir M. G. sutuoktinę. Pasirašius kratos protokolą, išvyko, veiksmai nebebuvo atliekami. Išvykstant, Aplinkos apsaugos pareigūnai liko, nes ėmė paaiškinimą. Nurodė, kad jai nežinoma apie laiko skirtumus kratos protokole ir vaizdo įraše.
Liudytoja S. C., policijos pareigūnė parodė, kad dalyvavo atliekant kratą kaltinamojo namuose. Į įvykio vietą atvyko su kolegomis trise, dvi kolegės – A. E., R. K. ir dar du Aplinkosaugos pareigūnai jau buvo vietoje. Kaltinamasis buvo supažindintas su nutarimu daryti kratą, pati girdėjo, nepamena kas jį paskelbė, asmens buvo klausiama ar turi draudžiamų daiktų, neatsimena ką atsakė, tai buvo koridoriuje arba prie įėjimo, galbūt į namą. Kratos metu buvo rasta šovinių, naminės degtinės. Apačioje viename iš kambarių skaičiavo šovinius, kuriuos rado kolegos ir kurių buvo nemažai. Antrame aukšte taip pat rado šovinių, pati rado keletą miegamajame. Kratoje dalyvavo ir du pareigūnai iš Aplinkos apsaugos, kiti policijos pareigūnai, iš viso buvo penkiese. Visu kratos atlikimo metu buvo M. G. ir jo žmona, visada bent vienas iš sutuoktinių buvo prie jų.
Spintoje prie įėjimo ji rado šovinius, kurie buvo maišelyje, kuris buvo dėžutėje, kuri nebuvo atvirai padėta, buvo paslėpta. Joje buvo gal iki 50 šovinių. Buvo akivaizdu, kad tai šaudmenys, kokiam ginklui skirti ir kas per šaudmenys negali pasakyti. Iš kolegų niekas neturėjo specialių žinių, apie šaudmenis galėjo pasakyti pareigūnai iš aplinkosaugos, bet nepamena ar pasakė. Nepamena ką dėl tų šaudmenų sakė kaltinamasis. Apie 10 šovinių rado ir miegamajame antrame aukšte, rūbų kišenėje ir spintelėje prie lovos. Kratos protokolą rašė A. E. arba R. K., tiksliai nepamena. Vieni atliko kratą, kiti buvo atsakingi už protokolavimą. Protokolas lyg buvo rašomas ranka, bet nelabai pamena. Šovinių pati nepakavo, nematė kaip kažkas kitas juos pakavo. Ji beveik visą laiką buvo su A. E. ir ji rastus šovinius nunešė. Kratos metu visą laiką buvo name, į lauką neišėjo. Mano, kad šovinius nešė į automobilį, jame, jei gerai atsimena, buvo R. K.. Atliekant kratą, be jų ekipažo, dar aktyviai ieškojo A. E. ir kartu dalyvavo aplinkosaugos pareigūnai. Visi buvo vienoje vietoje ir vienas kitą matė. Nebuvo, kad vienas pareigūnas pirmame, o kitas antrame aukšte. Krata buvo atliekama matant abiem šeimininkams. Matė kaip kolegos rado šovinius, bet nemažai praėjo laiko, tiksliai nepamena kur rado. Su A. E. koridoriuje rado dvejose vietose, ji pati vienoje spintelėje, o A. E. – kitoje, šalia buvo pats šeimininkas. Šeimininkas nesakė kur dar yra šovinių. Kai miegamajame buvo rasti šoviniai, kaltinamasis taip pat buvo šalia, jam buvo parodyti šoviniai ar klausiama šoviniai jo. Mano, kad A. E. nuspręsdavo suskaičiavus šovinius nešti protokoluoti, nes ji kaip ir pagrindinė buvo tame procese. Pareigūnai M. J. ir M. M. nerašė protokolo, jie buvo tie, kurie daugiau ieškojo, o ne dokumentus pildė. Skaičiuojant koridoriuje rastus šovinius dalyvavo ir kaltinamasis. Nepamena, kad būtų buvę iššautų šovinių (tūtelių). Radus šovinius ar buvo klausiama ar tai legalūs. Kiek pamena, dalis šovinių buvo laikoma teisėtai, dalis neteisėtai. Negali atsakyti kodėl buvo nuspręsta paimti ir teisėtai laikomus šovinius. Visi šoviniai buvo paslėpti, jų reikėjo ieškoti. Šeimininkas buvo neblaivus, susikalbėti buvo galima, nors akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, buvo sąmoningas, galbūt sulėtėjusi reakcija.
Liudytojas M. M., policijos pareigūnas, parodė, kad atvyko pas kaltinamąjį M. G. daryti kratą su M. J. ir S. C.. Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo aplinkosaugos pareigūnai ir A. E. bei R. K.. Užėjus į patalpas, M. G. ir jo žmoną supažindino su nutarimu daryti kratą, nutarimą paskelbė R. K. arba A. E.. Nutarimo paskelbimą girdėjo, buvo skelbiama koridoriuje ir klausiama ar yra neleistinų, draudžiamų daiktų. M. G. nieko nepateikė, o ką atsakė, nepamena. Kratos metu šalia buvo M. G. arba jo žmona. Pareigūnai vieni be šeimininkų po namus nevaikščiojo. Kažkuriuo metu M. J. paprašė pagalbos ir iš rūsio padavė lagaminą. Krata buvo atliekama ir antrame aukšte, taip pat dalyvavo M. G., jo žmona ir visi kiti pareigūnai, nes atlikus kratą pirmame aukšte, visi kartu lipo į antrą, rašomojo stalo stalčiuje ir ant paties stalo buvo rasta šovinių. Pats asmeniškai rado šovinius rašomojo stalo stalčiuje, kurį pradarius, šoviniai matėsi atvirai. Procesinius dokumentus pildė R. K. arba A. E. koridoriuje, tiksliai nepamena. Šoviniai buvo suskaičiuoti dalyvaujant M. G. ir jo žmonai, pats šovinių neskaičiavo, dokumentų nepildė. Nepamena į kokias pakuotes buvo pakuojami šoviniai, juos pakavo kažkuri iš kolegių. Pretenzijų po kratos niekas iš savininkų neturėjo, nieko neneigė, bet ir nepaaiškino. Dėl geranoriško šovinio pateikimo negali pasakyti, nes dokumentų nepildė. Ar Aplinkos apsaugos pareigūnai dalyvavo kratoje, nepamena.
Liudytoja A. E., policijos pareigūnė parodė, kad su kaltinamuoju M. G. sieja tik darbiniai ryšiai, asmeninių santykių nėra. Nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad netinkamai laikomi daiktai, susiję su medžiokle. Su kolege R. K., atvykus į vietą, pasitiko aplinkos apsaugos pareigūnai. Buvo nuspręsta daryti kratą, atvyko dar policijos pareigūnų, nes apieškomas plotas buvo gan didelis. Kas priėmė nutarimą ir kaip jis buvo paskelbtas, nepamena. Pamena, kad kai buvo paklausta ar turi draudžiamų daiktų, M. G. arba jo žmona atnešė 0,5 litro talpos naminės degtinės buteliuką, bet kur tai įvyko lauke ar viduje, nepamena. Vykdant kratą, procesinius dokumentus pildė R. K., ji ir kiti kolegos atliko kratą, rastus daiktus apžiūrėjo, pakavo ir nešė į automobilį. Vėliau prisijungė prie kolegės, padėjo pildyti dokumentus ir krata toliau vyko be jos. Anksčiau neteko atlikti kratos. Patvirtino, kad dalyvavo skaičiuojant šovinius, kurie buvo rasti ne vienoje vietoje. Nurodė, kad kratos metu dalyvavo ir M. G., jo sutuoktinė. Šoviniai buvo rasti spintoje, lagamine rasti. Patvirtino, kad turėjo body kamerą, kur yra vaizdo įrašas, nežino. Mano, kad kratos dokumentai buvo pildomi automobilyje dėl ryšio ar elektros. Rasti šoviniai buvo pakuojami, kiek pamena į permatomus maišelius, ar tai buvo atliekama namuose, nepamena. Apie medžioklės reikalavimus ir šovinius žinių neturi. Kodėl buvo paimti šoviniai dar nepradėjus kratos ar juos pateikė M. G., neatsimena. Kas buvo kratos metu paimta, tai ir užfiksuota. Neatsimena, kad pildė daiktų pateikimo protokolą. Ar iki kratos atliko kokius nors veiksmus, nepamena. Su kolege kol laukė kitų kolegų gal su pačiu M. G. buvo įėję į patalpas, kalbėjo, gal kažką joms rodė. Neatsimena ar iki kratos buvo parodytas seifas ir jame sudėti ginklai, šoviniai. Aplinkos apsaugos darbuotojas komentavo apie šovinių legalumą, bet kratos eigai nevadovavo. Nepamena ar aplinkos apsaugos pareigūnai skaičiavimo metu lietė šovinius ir ar juos apžiūrinėjo. Kodėl buvo paimti ir legaliai laikomi daiktai, neatsimena. Neatsimena ar M. G. buvo išgėręs ir ar jam buvo tikrintas blaivumas. Po kratos pabaigimo kratos veiksmai nebebuvo atliekami, nebent surašomi tarnybiniai pranešimai, nes procesiniuose dokumentuose buvo klaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojos A. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias nurodė apklausima teisme, be to nurodė, kad M. G. aiškino, jog šovinius automobilyje paliko po medžioklės. Aplinkos apsaugos specialistas nurodė, kad vienam iš automobilyje buvusių šovinių M. G. neturėjo leidimo. Kadangi šoviniai buvo laikomi pažeidžiant ginklų ir šaudmenų kontrolės nuostatas, o kitiems N. G. išvis neturėjo leidimo, todėl visi šoviniai buvo paimti. Dėl šovinių M. G. sakė, kad šie priklauso jam. Nebuvo tokių momentų, kad pareigūnai apžiūrinėtų vieni patalpas, t. y. M. G. ar N. G. nedalyvaujant. (1 t., b. l. 101–102, 105–106).
Rašytiniai, kiti įrodymai
2024-01-02 (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad policijos pareigūnai informaciją apie Ginklų kontrolės įstatymo galimus M. G. pažeidimus gavo 11.17 val. ( 1 t., b. l. 1).
Kaip matyti iš (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2024-01-02 nutarimo ir kratos protokolo bei jo priedų kaltinamojo M. G. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (Duomenys neskelbtini), atlikta neatidėliotina krata, kurios teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-01-04 nutartimi (t. 1, b. l. 33–53). Kratos protokole ir jų priede – foto lentelėse užfiksuota, kad kaltinamojo M. G. gyvenamajame name be kitų daiktų, rasti neteisėtai, neturint leidimo, laikyti šaudmenys. Namo pirmame aukšte, koridoriuje, spintelėje plastikiniuose maišeliuose rasti 56 ir 20 šovinių, antrame aukšte, kambaryje rasta metalinė dėžė su 254 šoviniais, kelnių kišenėje – 5 šoviniai, rūsyje lagaminas su 370 šovinių. Kratos protokole užfiksuota, kad krata pradėta 2024-01-02, 14.08 val., baigta 15.53 val., nurodyta, kad techninės priemonės pagal BPK 179 straipsnį nenaudotos. Protokolo metaduomenys patvirtina, kad dokumentas suformuotas IBPS, jį surašiusi tyrėja protokolą pasirašė 15.56 val. Kratos protokole užfiksuota, kad nutarimas atlikti kratą, prieš ją pradedant, paskelbtas M. G., kuris, pareiškė, kad ieškomų daiktų neturi. nutartyje nurodytų daiktų ir dokumentų neturi. Kratos protokole nurodyta, kad jį surašė tyrėja R. K., nurodyti dalyvavę asmenys: M. G., M. J., M. M., A. E. ir S. C., kurie pasirašė protokolo priedą, patvirtindami, kad su kratos protokolu susipažino ir jis surašytas teisingai, pastabų nenurodė. Kratos protokolo rastų ir paimtų objektų apyraše, be kitų objektų įtraukti ir minėti šaudmenys (56, 20, 254, 5, 370), o apyrašo grafoje „supakuota, užantspauduota, pakuotės numeris“ eilutėse su įrašytais šaudmenimis pieštuku įrašytas numeris (t. 1, b. l. 36–42).
2024-01-03 tyrėjos A. E. surašytame patalpų apžiūros protokole ir jo prieduose – foto lentelėse užfiksuota, kad dalyvaujant M. J., atlikta namo ir automobilio apžiūra (Duomenys neskelbtini), kurios faktinis apžiūros laikas nurodytas 2024-01-02, 14.00 val., baigta 14.40 val. Nurodyta, kad be kitų daiktų pirmame namo aukšte, koridoriuje, spintelėje plastikiniuose maišeliuose rasti 56 ir 20 šaudmenų, rūsyje - lagaminas su 370 įvairių šovinių, seife su ginklais ir 254 šaudmenimis bei kelnių kišenėje – 5 šaudmenys. Automobilyje „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių sėdynių porankyje rastas vienas šovinys. Foto lentelėse fiksuoti namo, gyvenamųjų patalpų, automobilio vaizdai, tame tarpe lagaminas ir maišelis su šoviniais (t. 1, b. l. 62– 82).
2024-01-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. G. pateikė 8 šaudmenis, iš kurių 1 iš automobilio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 šaudmenis iš namo antro aukšto (t. 1, b. l. 89–92).
2024-01-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuris patikslintas 2024 m. sausio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl 2 šovinių rastų automobilyje (t. 1, b .l. 56) ir 2024 m. sausio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl per klaidą priskaičiuotų 7 tūtelių (t. 1, b. l. 87-88), M. G. pateikė: dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 12 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 9 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 2 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 6 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 3 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 10 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 2 vnt. šovinių; dėžutę „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje 20 vnt. šovinių ir 50 vnt. šovinių be dėžutės (t. 1, b. l. 85–86).
Alkoholio kiekio matavimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, M. G. 2024-01-02, 11.54 val. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 175–176).
Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pateikti duomenys apie M. G. turimus ginklus, jų laikymo sąlygų patikrinimus (t. 1, b. l. 178-183).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024-04-16 duomenimis iki 2024-01-02 M. G. vardu buvo registruoti šie ginklai: lygiavamzdis šautuvas „IZH 12“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 12x70; graižtvinis šautuvas „IZH 18 MH“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas .3006 Springfield; graižtvinis šautuvas „MAZALAT“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 7,62x54; kombinuotas šautuvas „WISHO IMPERATOR“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 12x70 7x65R; lygiavamzdis šautuvas „MC 20 01“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 20x70; lygiavamzdis šautuvas „TOZ 34 ER“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 12x76; lygiavamzdis „SIMSON SUHL“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 12x70; lygiavamzdis šautuvas „BELGIUM“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 12x70; pistoletas „IZH 71H", Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 9x17; graižtvinis šautuvas „MAZALAT“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinio tipas 7,62x54 (t. 1, b. l. 150).
(Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) tyrimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) aptarnavimo poskyrio specialisto 2024-03-13 išvadoje konstatuota, kad:
– Tirti pateiktas 1 šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (7,62x54R) su šarvamuše trasuojančia kulka. Tokie šoviniai skirti 7,62 mm kalibro įvairių modelių šautuvams, karabinams, rankiniams kulkosvaidžiams. Šovinys yra „A“ kategorijos šaudmuo ir šaudymui buvo tinkamas;
– Tirti pateiktas 1 šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (9 mm L.), skirtas 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti buvo tinkamas;
– Tirti pateiktas 1 šovinys yra pramoninės gamybos 7 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinis šovinys (7x57R M.), skirtas 7 mm kalibro įvairių modelių šautuvams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas "B" kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti buvo tinkamas;
– Tirti pateiktas 1 šovinys yra pramoninės gamybos 20-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinis šovinys, skirtas įvairių modelių 20-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudymui buvo tinkamas;
– Tirti pateiktas 1 šovinys yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (8x57 M.), skirtas 8 mm kalibro įvairių modelių šautuvams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudyti buvo tinkamas;
– Tirti pateikti 54 šoviniai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai (7,62x39mm), skirti įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „A“, „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudymui tinkami;
Tirti pateikti 3 šoviniai yra savadarbiai šoviniai pagaminti iš pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (7,62x39mm) tūtelių, kulkų (Pav. Nr.15a vidurinė ir dešinioji), pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio (7,62x54R) kulkos (Pav. Nr. 15a kairioji), pramoninės gamybos „(Duomenys neskelbtini)“ tipo kapsulių ir pramoninės gamybos parako. Šie šoviniai pritaikyti įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams. Šoviniai (Pav. Nr. 15a vidurinis ir dešinysis) yra šaudmenys, skirti „A“, „ B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šovinys (Pav. Nr. 15a kairysis) yra „A“ kategorijos šaudmuo. Šoviniai šaudyti buvo tinkami.
– Tirti pateikti 2 šoviniai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai (7,62x39mm) su šarvamuše kulka. Tokie šoviniai skirti įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams. Šoviniai yra „A“ kategorijos šaudmenys. Šoviniai šaudyti buvo tinkami;
– Tirti pateikti 17 šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai (7,62x39mm). Šie šoviniai skirti įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „A“, „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudymui buvo tinkami;
– Tirti pateikti 4 šoviniai yra pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami (t. 2, b. l. 7–39).
Apžiūros protokoluose apžiūrėjus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktus pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašus, be kitų aplinkybių nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota:
1) Vaizdo įrašas Nr. 1 – automobilio „M. P.“ , dalyvaujant M. G., apžiūra, automobilyje rasti šoviniai, 12.23 val. filmuojančio pareigūno nusprendžia išsikviesti pareigūnus, nes rasti šoviniai. 12.44 val. pareigūnas paklausia „ten karabine kokie šoviniai buvo?“, M. G. atsako „3,08 ir 3,6“ pareigūnas paklausia „kur yra tie šoviniai“ M. G. atsako „čia“ ir iš kišenės ištraukęs kažką rodo pareigūnui (kameros filmavimo perimetre nesimato rodomo objekto). Pareigūnas pasako „čia yra 7,62*54, ar leidimas tokiam yra?“, M. G. atsako „ne, nebėra“ (2024-05-21 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 154–156));
2) Vaizdo įrašas Nr. 2 – 12 val. 48 val. filmuojantis pareigūnas su M. G. užeina į namo vidų, 12.50 val. vyriškis atrakina tame pačiame kambaryje esantį žalios spalvos seifą, kuriame matyti sudėti ginklai, nuo 13.08 val. jau dalyvauja policijos pareigūnė ir 13. 23 val. dar apžiūrimas automobilis, policijos pareigūnė iš automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžės paima mėlynos spalvos dėžutę su užrašu „(Duomenys neskelbtini)“, kurią telefonu nufotografuoja (2024-05-17 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 157–159));
3) Vaizdo įrašas Nr. 3 – 13 val. 23 val. toliau apžiūrimas automobilis, jame buvę šoviniai, 13.32 val. policijos pareigūnė, filmuojantis asmuo kambaryje apžiūrinėja šovinius. Kambaryje vykusių veiksmų metu kartu dalyvauja M. G. (2024-05-17 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 160–162));
4) Vaizdo įrašas Nr. 4 – protokole nurodyta, kad 15.15 val. M. G. pranešama, jog bus atliekama krata ir paprašoma, jei turi namuose kažkokių draudžiamų daiktų, juos pateikti, matyti kratą atliekantys pareigūnai ir M. G.. 15.32 val. M. G. pasako „tokių, kokių ginklų esu turėjęs, gali būti užsilikusių, o kokių nesu ginklų turėjęs, tokių nėr pas manes“ Filmuojantis pareigūnas pasako „nu pistoleto buvo, pistoleto sakėt nesat tokio turėjęs“ M. G. atsakė „ne, nu vienas toks, ten pažiūrėkit kokio senuko yra“. 15.33 val. filmuojantis pareigūnas pasako „čia yra 7,62*39, tokiam jis leidimo neturi, kalašnikovo šovinys“ (2024-05-24 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 163–165));
5) Vaizdo įrašas Nr. 5 – krata tęsiama miegamajame. 15.48 val. vienas pareigūnas pakelia rūsio dangtį ir įlipa į jį. 15.53 val. pareigūnas pakviečia vyriškį vardu M. prie rūsio, vyriškis prieina, tada pareigūnai rodo ištrauktą kelioninę juodą kuprinę, kurioje yra sudėti šoviniai. Filmuojantis pareigūnas įvardija, kad tai 12 kalibro šoviniai. 15.58 val. tarp šovinių randama dar viena dėtuvė su šoviniais, pareigūnai skaičiuojami šoviniai, tuo metu vyriškis sėdi greta ant fotelio, stebi bei atsakinėja į pareigūnų klausimus. 16.00 val. pareigūnas parodo vyriškiui vieną skirtinga šovinį, bei paklausia koks tai šovinys (2024-05-22 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 166–168));
6) Vaizdo įrašai Nr. 6 ir Nr. 7– matyti, kad 16.08 val. dar skaičiuojami šoviniai, 16.12 val. filmuojantis asmuo, prie policijos tarnybinio automobilio atneša ir į jį padeda lagaminą, 16.16 val. matomas kambaryje esantis vyriškis ir kitas vyriškis vienkartinėmis pirštinėmis, kuris atsiklaupęs prie pakeltos lovos, prie kurios padėta atidaryta žalios spalvos dėžė, kurioje matomos įvairios dėžutės. 16.18 val. matomi ant lovos sudėti ginklai, ant vieno iš jų buožės matomas dėklas su šoviniais. 16.19 val. filmuojantis asmuo pakelia lovos dalį ir patraukus lovą randą dėžutę, kurią perduoda kitam. 16.41 val. filmuojančiam asmeniui ir policijos pareigūnei įėjus į kambarį, matomi ant lovos padėti ginklai, kuriuos policijos pareigūnė fotografuoja. 16.43 val. filmuojantis asmuo ir pareigūnė prie palangės kažką skaičiuoja, šalia ant palangės sėdi vyriškis, kartais filmuojančio asmens rankose matomi įvairūs šoviniai (2024-05-24 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 169-172)).
Gyvosios gamtos apsaugos departamento pateikta informacija, kad tarnybinė kūno kamera buvo išsijungusi dėl techninių priežasčių (t. 3, b. l. 46), o policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai dėl praėjusio ilgo laiko, neišsaugoti (t. 3, b. l. 44).
III. Įrodymų vertinimas, išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymo), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo, laikė šaudmenis ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis M. G. pripažino, kad neturėdamas leidimo laikė tik dalį kratos metu rastų ir kaltinime nurodytų šaudmenų. Kaltinamojo manymu, šaudmenis, dėl kurių kaltės nepripažino, kratos metu ar prieš ją galėjo padėti kiti asmenys, o kratos metu ir surašant kratos protokolą buvo padaryti proceso pažeidimai, kurie daro šį veiksmą ir jo rezultatus neteisėtais. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė byloje įrodyta visa pateikto kaltinimo apimtimi.
Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų
BPK 160 (1) straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka krata atlikta ikiteisminio tyrimo pareigūnei priėmus nutarimą atlikti kratą esant neatidėliotinam atvejui, kratos teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Kratos tvarka numatyta BPK 149 straipsnyje, kuriame be kitų reikalavimų nustatyta, kad prieš pradedant kratą, asmeniui, pas kurį daroma krata, paskelbiamas nutartis/nutarimas daryti kratą, įteikiamas šio dokumento nuorašas ir pareikalaujama pateikti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus. Kratos metu dalyvauja asmuo, pas kurį atliekama krata, visi paimami daiktai parodomi ir įrašomi į protokolą ar jo priedą, nurodant jų kiekį, individualius požymius ir pan. bei turi būti kiek įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Pagal BPK 179 straipsnyje nustatytus tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimui bendruosius reikalavimus, (šiuo atveju tyrimo veiksmo – kratos), surašomas protokolas, nurodant veiksmo vietą, laiką, visus veiksme dalyvavusius asmenis, protokolas pasirašomas visų veiksme dalyvavusių asmenų. Tyrimo veiksmo metu gali būti fotografuojama, daromas vaizdo įrašas.
Bylos duomenys patvirtina, kad tyrėjos priimto nutarimo pagrindu atliktos kratos teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Kratos protokolo duomenimis ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atliekant kratą, be policijos pareigūnų dalyvavo ir Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, tai yra iš viso ne mažiau nei 6 pareigūnai. Kratos protokolą rašanti pareigūnė buvo tarnybiniame automobilyje, kuriame prijungtas kompiuteris, reikalingas protokolo rašymui. Liudytojas V. O. parodė, kad dėl rastų kitų pažeidimų rašė protokolą ne name ir nepamena ar padėjo atlikti paieškos veiksmus. Taigi atliekant kratą name nuolat buvo ne mažiau 4 pareigūnai, pats kaltinamasis ir jo sutuoktinė. Liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad atliekant kratos veiksmus, nuolat buvo ir vienas iš šeimininkų ir turėjo galimybę stebėti pareigūnų veiksmus. Pats kaltinamasis ir jo sutuoktinė neneigė, kad dalyvavo kratos metu, ką patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai būtų buvę suinteresuoti neteisingai apkaltinti M. G.. Kaltinamojo subjektyvaus manymo, kad pareigūnas M. S., kuris ir anksčiau vykdydamas savo pareigas atliko tyrimą dėl jo veiksmų, turi asmeninį suinteresuotumą jį apkaltinti, taip pat nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Be to, kaltinamasis pripažino neteisėtai laikęs dalį rastų šaudmenų. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų, liudytojų parodymus, todėl tokius kaltinamojo teiginius, kad pareigūnai padėjo ir vėliau neva surado šaudmenis, teismas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo padėtį.
Kratos protokole užfiksuota, kad M. G. apie priimtą nutarimą daryti kratą paskelbta, o tai, kad apie nutarimą, jo esmę kaltinamajam buvo pranešta, patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pareigūnai patvirtino, kad nutarimas daryti kratą buvo paskelbtas, paprašyta kaltinamojo pateikti ieškomus ir draudžiamus daiktus, tačiau tiksliai neprisiminė paskelbimo detalių – kas paskelbė ir kurioje vietoje. Pats kaltinamasis ir jo sutuoktinė nurodė, kad jų paprašius pateikti draudžiamus daiktus, pateikė laikytą naminę degtinę, kas akivaizdžiai patvirtina, kad apie tyrimo veiksmo pradžią, jo esmę, kaltinamajam buvo paskelbta. Visgi, pažymėtina, nors vaizdo Nr. 4 apžiūros protokole ir kaltinamajame akte nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog 15:15:15 val. M. G. pranešama, jog bus atliekama krata ir paprašoma, jei turi namuose kažkokių draudžiamų daiktų, juos pateikti, vaizdo įraše nurodytu laiku, tokia informacija neatsispindi, tik vėliau vaizdo įraše fiksuotos pareigūno pasakytos frazės leidžia manyti apie tyrimo veiksmo pradžią, tačiau šie netikslumai nepaneigia aplinkybės dėl nutarimo paskelbimo, nes tiek nutarimą daryti kratą, tiek kratos protokolą, kaltinamasis pasirašė, pretenzijų ar pastabų dėl jų neturėjo.
Kaip matyti iš kratos protokolo, jame neįrašyti ir protokolo nepasirašė, kratoje dalyvavę Aplinkos apsaugos pareigūnai ir M. G. sutuoktinė. Kratos protokolą, surašiusi pareigūnė R. K. parodė, kad šie asmenys nebuvo į protokolą įrašyti per klaidą. Kaltinamasis ir jo gynėjas atkreipė dėmesį, kad kratos protokole ir byloje pateiktame vaizdo įraše, nesutampa kratos atlikimo laikas, kas jų manymu patvirtina, kad kratos veiksmai buvo atliekami dar iki nutarimo priėmimo, tai yra neteisėtai. Liudytoja R. K. parodė, kad kratos protokole nurodytas realus veiksmo atlikimo ir pabaigos laikas, nes jis nurodomas automatiškai pagal sistemą, laiko įrašymo sutrikimų iki to laiko nėra buvę.
Kratos protokole įrašytas veiksmo atlikimo laikas nuo 14.08 val. iki 15.53 val. Protokolas pasirašytas IBPS sistemoje, kurioje automatiškai sistemos metaduomenyse fiksuotas protokolo pasirašymas 15.56 val., kas rodo, kad protokolas pasirašytas iš karto po protokole fiksuoto kratos pabaigimo. Gynėjo prašymu peržiūrėto vaizdo įrašo Nr. 4 dalyje (įrašo laikas nuo 4 min.) matyti, kad namo viduje ant sienos kabantis laikrodis rodo 15.15 val. Vaizdo įraše Nr. 4, rodomas fiksuotas laikas nuo 15.07 val. iki 15.37 val. Aplinkos apsaugos departamento pateiktuose pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašuose, fiksuotas visas filmavimo laikas nuo 12.16 val. iki 16.54 val., tai yra vaizdo įrašuose Nr. 5 ir Nr. 6 vaizdas nufilmuotas pagal jame fiksuotą laiką, jau yra po kratos protokole nurodyto veiksmo pabaigos. Tarp vaizdo įrašuose Nr. 3 ir Nr. 4 fiksuoto filmavimo laiko yra daugiau kaip valandos skirtumas. Vaizdo įraše Nr. 1 filmuojantis pareigūnas 12.23 val. (vaizdo įrašo laikas) pasako, kad reikia išsikviesti pareigūnus, nes rasti šoviniai, o tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuota, kad policijos pareigūnė šią informaciją nurodo gavusi 11.17 val., tai yra pagal tokius duomenis net valandą anksčiau nei buvo nuspręsta pranešti policijai, kas yra akivaizdžiai yra nelogiška. Liudytojai M. S. ir V. O. patvirtino, kad yra buvę kūno kamerų vaizdo įraše laiko įrašymo sutrikimų, dėl ko taip nutinka ir kaip buvo šiuo atveju, nežino bei paaiškino, kad sistema vaizdo įrašus automatiškai suskaido dalimis. Gyvosios gamtos apsaugos departamento pateikta informacija, kad tarnybinė kūno kamera buvo išsijungusi dėl techninių priežasčių. Tai, kad minėtame policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime fiksuotas teisingas gauto pranešimo laikas patvirtina ir pateikto žurnalo duomenys apie policijos pareigūnės 11. 54 val. M. G. nustatytą neblaivumą. Šios aplinkybės patvirtina byloje esančiuose vaizdo įrašuose laiko fiksavimo sutrikimus bei paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad kratos veiksmai buvo atliekami jau pasibaigus kratos protokole fiksuotam kratos atlikimo laikui.
Kaltinamojo teiginius, kad jis nedalyvavo skaičiuojant visus rastus šovinius, nematė visų pareigūnų veiksmų, paneigia vaizdo įrašuose fiksuoti duomenys, liudytojų parodymai. Vaizdo įrašuose matyti, kad kaltinamasis kratos metu dalyvavo, buvo šalia skaičiuojant rastus šovinius, atsakinėjo į klausimus dėl rastų šovinių. O tai, kad jam nustatytas neblaivumas nekliudė dalyvauti atliekant kratą patvirtino ir pareigūnai, kad kaltinamasis elgėsi adekvačiai, sąmoningai ir logiškai atsakė į užduodamus klausimus, šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai.
Kratą atlikę pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti apie rastų daiktų supakavimą bei užantspaudavimą kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. Liudytojai A. E., M. abstrakčiai nurodė, kad rasti daiktai buvo pakuojami, tačiau kokios pakuotės ir pan. nenurodė, o apie užantspaudavimą iš vis nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareigūnė R. K. kratos protokolą rašė tarnybiniame automobilyje ir jai buvo nešami rasti daiktai įrašymui į protokolą, kuriuos ji apžiūrėdavo ir pagal pateiktą informaciją įrašydavo į protokolą. Taigi, akivaizdu, kad rasti daiktai M. G. akivaizdoje supakuoti ir užantspauduoti nebuvo. Tai, kad vėliau šie veiksmai būtų atlikti dalyvaujant asmeniui, pas kurį daroma krata, nenurodė ir policijos pareigūnai. Kratos protokolo priede, paimtų daiktų sąraše be kitų objektų įtraukti ir kaltinime inkriminuoti neteisėtai laikyti šaudmenys (56, 20, 254, 5, 370), o apyrašo grafoje „supakuota, užantspauduota, pakuotės numeris“ eilutėse su įrašytais šaudmenimis pieštuku įrašytas numeris. Kada įrašytas šitas numeris nenustatyta, tačiau ir ši aplinkybė nepatvirtina, jog tyrimo veiksmo – kratos fiksavimo reikalavimas rastus daiktus supakuoti ir užantspauduoti buvo įvykdytas tinkamai. Vien tai, kad M. G. kratos protokolą pasirašė ir patvirtino, kad su kratos protokolu susipažino, jis surašytas teisingai, pastabų nenurodė, nepatvirtina, kad kratos metu nebuvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Teismas sutinka su gynybos nurodytais pažeidimais ir dėl to, kratos protokole rasti šoviniai nebuvo aprašyti pagal jų individualius požymius. Kratos protokole nurodytas tik rastų šovinių kiekis, tačiau jų specifikacija nenurodyta, kas apsunkina nustatyti neteisėtai laikomų šovinių konkrečią radimo vietą. Pareigūnas atliekant kratą ir neturėdamas specialių žinių apie ieškomus ir surastus daiktus, turėtų pasitelkti, o nesant tokio, detaliai pagal galimybes juos aprašyti ar fiksuoti techninėmis priemonėmis. Kaip nustatyta, kratos metu dalyvavęs pareigūnas M. S. iš dalies suteikė informaciją apie rastų šovinių specifikaciją, paaiškino, ant kiekvieno šovinio yra užrašytas ir jo kalibras, tačiau ši informacija kratos protokole fiksuota nebuvo.
Pažymėtina ir tai, kad nesuprantamas ir nelogiškas bei neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra 2024-01-03 surašytas patalpų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 62– 82), kuriame užfiksuota, kad dalyvaujant pareigūnui M. J., atlikta namo ir automobilio apžiūra (Duomenys neskelbtini), kurios faktinis apžiūros laikas nurodytas 2024-01-02, 14.00 val., baigta 14.40 val. (beveik tuo pačiu laiku nuo 14.08 val. iki 15.53 val. atliekama krata). Protokole iš esmės nurodyta dalis identiškos informacijos užfiksuotos kratos protokole, kad be kitų daiktų pirmame namo aukšte, koridoriuje, spintelėje plastikiniuose maišeliuose rasti 56 ir 20 šaudmenų, rūsyje – lagaminas su 370 įvairių šovinių, seife su ginklais ir 254 šaudmenimis bei kelnių kišenėje – 5 šaudmenys, o automobilyje „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių sėdynių porankyje rastas vienas šovinys. Protokolo prieduose – foto lentelėse fiksuoti namo, gyvenamųjų patalpų, automobilio vaizdai, tame tarpe lagaminas ir maišelis su šoviniais, kas patvirtina, kad kratos metu buvo fotografuojama, nors kratos protokole pažymėta, kad techninės priemonės nenaudotos.
Nustatyti byloje surašytų procesinių dokumentų netikslumai, o ir padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (nenurodant visų asmenų dalyvavusių proceso veiksme, jiems nepasirašant kratos protokolo, dėl rastų daiktų supakavimo ir užantspaudavimo ir kt.), iš tiesų yra trūkumai, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikytini esminiais ar darančiais kratos atlikimą neteisėtu ir nepaneigia atlikto tyrimo veiksmo (kratos) rezultatų – šaudmenų radimo fakto.
Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ištirtų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina kaltinamojo M. G. kaltę dėl neteisėtai laikytų šaudmenų. Įvertinus ištirtus įrodymus, sugretinus vienus su kitais, teismas daro nebejotiną išvadą, kad kratos protokolo duomenys, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, policijos pareigūnai patvirtina, kad kaltinamojo namuose be teisėtai laikytų šaudmenų rasti ir kaltinime nurodyti įvairaus kalibro šoviniai, kurie pagal specialisto išvadą yra šaudmenys, tinkami šaudyti, skirti „A“, „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Taigi kratos metu rasti ir paimti šoviniai yra BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku. M. G., būdamas medžiotoju, taigi net ir turėdamas daugiau specifinės informacijos apie teisės aktų reikalavimus įgyjant, laikant ginklus ir šaudmenis, įgijo šaudmenis rastus bei kitus pasibaigus teisėto laikymo terminui (nebeturint atitinkamos rūšies ginklo) ir laikė neturėdamas tam reikalingo leidimo, o tai patvirtina, kad veikė tiesiogine tyčia.
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Nagrinėjamu atveju BK 253 straipsnio 2 dalies (sunkaus nusikaltimo) kvalifikuojantis požymis atribojantis šią nusikalstamą veiką nuo to paties straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalsta mos veikos (apysunkio nusikaltimo), yra neteisėtas disponavimas dideliu šaudmenų kiekiu.
Kaltinamajam M. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – laikytų šaudmenų didelis kiekis. Nei baudžiamajame kodekse, nei kitame teisės akte nėra nustatyta, koks šaudmenų kiekis laikomas dideliu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sprendžiant, koks šaudmenų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, būtina įvertinti ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinę išraišką, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-178/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2024-07-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024). Atsižvelgiant į nurodytose baudžiamosiose bylose suformuotą teismų praktiką, spręsti, kad 50 vnt. viršijantis šaudmenų kiekis visuomet atitinka didelio šaudmenų kiekio požymį, nesant kitų kaltinamojo veiksmų pavojingumą patvirtinančių aplinkybių, nėra pagrindo.
Kaltinamasis M. G. yra medžiotojas ir kaip jis pats pripažino, dalis rastų neteisėtai laikomų šovinių pas jį liko nuo to laiko, kai jis juos laikė teisėtai, turėdamas atitinkamos rūšies ginklą arba kitų medžiotojų, kurie pametė ar paliko šovinius, o jis juos parsinešė namo. Pas kaltinamąjį rasti 85 šoviniai, kurie netinkami šaudyti iš jo teisėtai laikomų ginklų, o neteisėtai laikomų ginklų, iš kurių šaudyti rasti šaudmenys būtų tinkami, pas kaltinamąjį nerasta. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pas kaltinamąjį rastus tinkamus šaudyti neteisėtai laikomus šaudmenis, jis ketino panaudoti visuomenei pavojingu būdu, todėl vertinti tokius kaltinamojo veiksmus kaip labiau pavojingus, prilyginant juos sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymui, nėra pagrindo ir M. G. veiksmai kvalifikuojami kaip apysunkis nusikaltimas pagal BK 253 straipsnio 1dalį.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. G. neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, kaltę pripažino iš dalies, savo veiksmus vertina nesavikritiškai, teigdamas, kad nemanė, jog neteisėtai laikydamas šovinius daro didelį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias M. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
Kartu su bausme vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę – neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – duomenų apie ketinimą panaudoti neteisėtai laikytus šaudmenis, nenustatyta, šios priemonės dydis nustatomas mažesnis, nei numatytos galimos skirti įmokos vidurkis – 80 MGL (4 000 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį – yra dirbantis, turi turto, šią įmoką jis įpareigojamas sumokėti per 4 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti
BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nustatyta, kad pas M. G. 2024-01-02 kratos metu rasti ir N. G. pateikti bei likę po atliktos specialisto išvados 760 šovinių, 52 tūtelės, 9 šratai, 40 kulkų, kamščiai, kietieji užtaisai, šratai, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2024 m. kovo 21 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 36 – 92; t. 2, b. l. 45–46). Atsižvelgiant į tai, kad dalį kratos metu rastų ir paimtų šovinių bei kitų medžioklei reikalingų priemonių, kaltinamasis laikė teisėtai, tam turėdamas leidimą ir šie daiktai nėra nagrinėjamos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, šie daiktai grąžintini kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis), neteisėtai laikyti šaudmenys, kuriems M. G. leidimo laikyti neturi, likę nesunaudoti po specialisto išvados konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
6 skaitmeninės laikmenos (CD diskai) su vaizdo įrašais, gautais iš Gyvosios gamtos apsaugos departamento, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę M. G. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, kaltinamajam M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL (4 000 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024 m. kovo 21 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomus 760 vnt. šovinius, 52 vnt. tūteles, 9 vnt. šratų, 40 kulkų, kamščius, kietuosius užtaisus, šratus M. G. laikytus teisėtai grąžinti, o likusius po tyrimo nesunaudotus 44 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39mm) šaudmenis kuriems M. G. leidimo neturi, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
6 skaitmenines laikmenas (CD diskus) su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.