Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuriuo teismas netenkino D. K. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-15 D. K. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, nurodė, jog jo dabartiniam darbui atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir jam neturint teisės vairuoti transporto priemones nukenčia įmonės ir jo šeimos interesai. Įmonė neturi galimybių pasiūlyti jam kitų pareigų, todėl šeima netenka pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Be to, jo žmona laukiasi. Todėl prašo sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs prašyme, adresuotame Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teigia, jog teismas neatsižvelgė, kad transporto priemonės vairavimas yra pagrindinė jo profesija, kad jo žmona nėščia, kad, grąžinus jam teisę vairuoti transporto priemones, jis galės daugiau uždirbti ir normaliai išlaikyti šeimą.

Motyvuojamoji dalis

D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotu atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Taigi, šio straipsnio nuostatos suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, tai yra praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotu atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, jog, priimdamas arba atmesdamas pažeidėjo prašymą, teismas įvertina visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tik įvertinęs šių aplinkybių visetą, sprendžia ar iš tikrųjų jau yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai.

D. K. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis pažeidimas nebuvo atsitiktinis, kadangi D. K. iki nuobaudos paskyrimo buvo 8 kartus baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimų padarymą, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad, nors nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja pažeidimą padariusį asmenį, kaip nelinkusį laikytis Kelių eismo taisyklių.

Įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą. Tokia nuobauda sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – nepatogumų buityje, atliekant darbines funkcijas ir kt. Tuo siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą (jį atspindi minėti konkretūs pažeidėjo suvaržymai) ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo, kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nedarytų pažeidimų. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų LR ATPK 20 str. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai neturint teisės vairuoti, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos jam buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo vieno iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.