Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „DnB NORD lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Decorum“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti UAB ,,DnB Nord lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Decorum“ kaip neteismingą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, ir jį kartu su priedais grąžino jį padavusiajam asmeniui ir išaiškino ieškovui jo teisę su šiuo pareiškimu kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą. Nustatė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia su atsakovu sudarytos lizingo sutarties nuostatomis, ir remiasi lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.6 punktu, nustatančiu, kad ginčai sprendžiami Vilniaus mieste. Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kurioje esančios bendrosios lizingo sutarties sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos. Konstatavo, kad atsakovas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) kreditoriaus (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties. Todėl sąlygą dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo teismas nelaiko šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 str. prasme, ir įvertino ją kaip nesąžiningą, todėl konstatavo, kad yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Teismas vadovavosi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje nuspręsta, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Kadangi Europos Teismingumo Teismas yra konstatavęs nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Teismas nurodė, kad vartotojo registruota buveinė yra ne Vilniaus m. 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, o Vytauto g. 60, Kaune. Konstatavo, kad šio ginčo sprendimas Vilniaus m. 1 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio teismingumo klausimą, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškintis ex officio. Vadovaujantis LR CPK 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Įstatymas suteikia laisvę šalims susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rūšinio teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti. Įstatymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą. Teisės teorijoje ir praktikoje be prorogacinių susitarimų, kuriais ginčas perduodamas spręsti kuriam nors teismui, žinomi ir derogaciniai susitarimai, kuriais atmetama kurių nors teismų kompetencija. Tiek vieni, tiek ir kiti susitarimai patenka į LR CPK 32 str. 1 d. taikymo sritį. LR CPK 32 str. 1 d. prasme turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Tačiau šios taisyklės taikomos tik tokiu atveju, kai viena ginčo šalis yra vartotojas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 2007/05-LKN61 dėl lengvojo automobilio Peugeot Boxer FT 335 L3H2 įsigijimo finansavimo (b.l.18-21). Šalys lizingo sutartyje taip pat numatė, jog iš šių sutarčių kylantys ginčai sprendžiami Vilniaus mieste. Ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ reiškia reikalavimą dėl 9 746,78 Lt skolos, todėl kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą, nurodė, jog ieškinys yra pareikštas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo tokia pozicija ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo. Pažymėtina, jog vartojimo santykius apibrėžia tokių santykių subjektai ir tikslas. Vartojimo sutartys yra tos, kurias su juridiniu asmeniu (verslininku ar asmeniu, užsiimančiu profesine veikla (LR CK 2.4 str. 2 d.), sudaro fizinis asmuo – vartotojas (LR CK 1.39 str. 1 d.). Taigi vartotojas (pirkėjas, vartojamojo kredito gavėjas, užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris perka, gauna paslaugą, vartojimo kreditą pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (LR CK 6.350 str. 1 d., 6.504 str. 1 d., 6.672 str. 1 d., 6.886 str.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, t.y. verslo subjektai, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė lizingo (finansinės nuomos) santykiai, ieškovas suteikė teisę atsakovui lizingo terminu valdyti ir naudoti lengvąjį automobilį Peugeot Boxer FT 335 L3H2 verslo tikslais. Dėl šios priežasties tarp šalių sudaryta lizingo sutartis nepatenka į vartojimo sutarties sampratą, atsakovas negali būti pripažįstamas vartotoju, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos aukščiau minėtos teismų praktikoje suformuotos taisyklės dėl vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškinio atitikimo turinio ir formos reikalavimams klausimų (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 3 p., 338 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.