Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-14952-359/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
2-14952-359/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00567-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
R. S., Z. S.
Atsakovas
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, valstybės įmonės „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-14952-359/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00567-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; (S) 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant ieškovų R. S. ir Z. S. atstovui advokatui A. K.,atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovei Rasai Baranauskaitei,nedalyvaujant atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir Z. S. ieškinį atsakovėms Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Turto bankas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo pripažinti ieškovams jungtinės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su pirtimi ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.1. Ieškinyje nurodo, kad 1990 m. rugpjūčio 8 d. „Pravienos“ kolūkis iš A. J. nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). (nuo 2016 m. adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)). 1990 m. gruodžio 13 d. „Pravienos“ kolūkis išnuomojo Z. S. su šeima minėtą namą su ūkiniais pastatais. 1992 m. „Pravienos“ kolūkis nutraukė veiklą ir 1993 m. pabaigoje buvo likviduotas. 1993 m. gruodžio 15 d. pagal priėmimo perdavimo aktą „Pravienos“ kolūkis perdavė minėtą nekilnojamąjį turtą savivaldybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijai, bet nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais perregistruoti nebuvo. 1993 m. gruodžio 27 d. Z. S. buvo leista pagal privatizavimo įstatymą privatizuoti minėtą nekilnojamąjį turtą. Per 1994 m. sausio – vasario mėnesius turtas buvo įkainuotas ir visi nustatyti mokesčiai buvo sumokėti. 1994 m. kovo mėn. tarp (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijos ir Z. S. buvo sudaryta minėto turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nustatyta tvarka ši sutartis dėl kažkokių priežasčių įregistruota nebuvo. Iki šiol gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), lieka įregistruotas „Pravienos“ kolūkio vardu, kuris seniai nebeegzistuoja. VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti pastatus ieškovų vardu.

1.2. Ieškovai nuo 1994 valdo visą namų ūkį, kaip savo jungtinę nuosavybę, moka visus mokesčius, daro remontą. Ieškovė 2004 m. perkėlė po pastatais (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kuriam ieškovės vardu buvo atkurta nuosavybės teisė. Tokiu būdu visi pastatai yra ant žemės, kuri priklauso ieškovų šeimai. Niekas į minėtus pastatus nepretenduoja. Ieškovai mano, jog įgijo nuosavybės teisę į minėtus pastatus ir ji turi būti pripažinta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė- valstybės įmonė Turto bankas, atsiliepime nurodė, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Pirkėjas visiškai atsiskaitė pagal sutartį, o pardavėjas perdavė disponavimą ginčo objektu. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė valstybės įmonė Turto bankas ieškiniui neprieštarauja.

2.1. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta tinkamai.

3. A. K. rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškiniui. Ieškovai ir (duomenys neskelbtini) apylinkė aiškiai išreiškė savo valią dėl Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, už turtą buvo visiškai atsiskaityta. Savivaldybė neturi ir negali turėti ieškovams pretenzijų dėl apmokėjimo už jį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Kadangi atsakovė-Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ieškinį pripažįsta, galimi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Atsakovei pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1990 m. rugpjūčio 8 d. „Pravienos“ kolūkis iš A. J. nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). (nuo 2016 m. adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)). 1990 m. gruodžio 13 d. „Pravienos“ kolūkis išnuomojo Z. S. su šeima minėtą namą su ūkiniais pastatais. 1992 m. „Pravienos“ kolūkis nutraukė veiklą ir 1993 m. pabaigoje buvo likviduotas. 1993 m. gruodžio 15 d. pagal priėmimo perdavimo aktą „Pravienos“ kolūkis perdavė minėtą nekilnojamąjį turtą savivaldybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijai, bet nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais perregistruoti nebuvo. 1993 m. gruodžio 27 d. Z. S. buvo leista pagal privatizavimo įstatymą privatizuoti minėtą nekilnojamąjį turtą. Per 1994 m. sausio – vasario mėnesius turtas buvo įkainuotas ir visi nustatyti mokesčiai buvo sumokėti. 1994 m. kovo mėn. tarp tuometinės (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijos ir Z. S. buvo sudaryta minėto turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nustatyta tvarka ši sutartis dėl nenustatytų priežasčių įregistruota nebuvo. Iki šiol gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), lieka įregistruotas „Pravienos“ kolūkio vardu, kuris seniai nebeegzistuoja. VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti pastatus ieškovų vardu.

6. Minėto turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną (1994 m. kovo mėn.) galiojęs CK 255 straipsnis, numatė, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Tačiau akivaizdu, jog šalių sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir šalių prievolės buvo visiškai įvykdytos, t. y. ieškovai atsiskaitė už įgyjamą turtą.

7. Šiuo atveju teismas, taikydamas CK 1.5 straipsnį, 1.8 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į tai, kad 1993 m. gruodžio 27 d. ieškovui buvo leista privatizuoti turtą, 1994 m. sausio – vasario mėn., buvo nustatyta turto kaina ir visi nustatyti mokesčiai buvo sumokėti, 1994 m. kovo mėn., tarp (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijos ir Z. S. buvo sudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis.

8. Atsižvelgiant į tai, jog pirkimo – pardavimo sutarties šalys faktiškai įgyvendino savo ketinimus, kad jas siejo pirkimo – pardavimo teisiniai, susidariusią teisinę situaciją, kad dėl sutarties nepatvirtinimo notarine tvarka, nuosavybės teisė negalėjo būti registruojama VĮ Registrų centre,

į tai, kad ginčo turtą faktiškai nuo pat 1994 m. nepertraukiamai valdo ieškovai ir kitų pretendentų į šį turtą nėra, taip pat į tai, jog ginčo pastatai stovi ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, atsakovė neprieštarauja ieškinio tenkinimui, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, nes tokiu būdu bus užtikrintas ir įgyvendintas teisingumas ir tai neprieštarauja geros moralės principams.

9. Ieškovai neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą ūkinį – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis