- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-201-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27134-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- L. Z.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Arvydas Montrimas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
vertėjai Boženai Seniut.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Z. apeliacinį skundą dėl 2024-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo
L. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš L. Z. priteista: J. K. naudai 39,82 Eur turtinei, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 23,02 Eur išlaidoms, susijusioms su J. K. gydymu atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 490,31 Eur išlaidoms, susijusioms su ligos išmokos sumokėjimu J. K. atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Z. pripažinta kalta tuo, kad ji 2023-07-20, apie 17.40 val., daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kaimyne J. K. metu, kairės rankos plaštaka vieną kartą pastūmė ją į krūtinės sritį, po ko, vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja spyrė į apatinę nugaros dalį, tuo padarydama J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis krūtinėje ir juosmenyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. L. Z. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. L. Z. kaltė grindžiama neteisėtai gautais ir prieštaringais įrodymais, kuriuos davė šališki liudytojai – nukentėjusiosios J. K. sutuoktinis ir nepilnametis sūnus. Pati nukentėjusioji, siekdama išvengti atsakomybės už L. Z. padarytus kūno sužalojimus, išsigalvojo versiją apie prieš nukentėjusiąją pavartotą smurtą ir prikalbino šią versiją patvirtinti savo sutuoktinį F. K. ir E. K..
2.2. Nepilnamečio liudytojo parodymai gauti pažeidžiant įstatymus, nes vaikas juos davė ne savo valia, o savo suinteresuotų tėvų įtakoje ir atsakydamas į menančius tyrėjos klausimus. Tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais.
2.3. F. K., be to, kad yra šališkas liudytojas, dar ir duoda prieštaringus parodymus, nes pirmos apklausos policijoje metu pasakė, kad nieko nematė, o vėliau pakeitė parodymus savo sutuoktinei palankiu būdu.
2.4. Tai, kad nukentėjusioji ir jos šeimos nariai iškraipo tikras įvykio aplinkybes rodo faktas, kad jie pateikė jų pačių daryto vaizdo įrašo fragmentus. Nuslėpė vaizdo įrašo dalis, kuriose turėjo būti užfiksuoti išėję į kiemą F. K. ir E. K., nes tai prieštarautų jų versijai, kad konflikto metu jie buvo laiptinėje.
2.5. Pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ir neatmetė pagrįstos abejonės, kad sužalojimai J. K. galėjo būti padaryti kitu metu ir kitoje vietoje, nei nurodo nukentėjusioji. Tokias abejones sustiprina faktas, kad nukentėjusioji dirba toje pačioje medicinos įstaigoje kurioje jai ir buvo nustatyti sužalojimai. Nukentėjusiosios J. K. parodymai apie kančias, susijusias su neva patirtais sužalojimais, neatitinka tikrovės, nes tariami sužalojimai nesutrukdė jai išvykti ilsėtis prie jūros.
2.6. Teismas buvo šališkas, nes ignoravo L. Z. teigiamai charakterizuojančius ir ją teisinančius įrodymus. Pavyzdžiui informacija apie L. Z. sveikatos stovį pirmosios instancijos teismo buvo visiškai ignoruojama. Teismas be jokio pagrindo sumenkino apeliantės sveikatos problemas ir vertino jas kaip bandymą apgauti. Teismas nepatikrino aplinkybės, ar L. Z., sirgdama artritu ir būdama žemesnė, apskritai sugebėtų tiek iškelti koją, kad sugebėtų įspirti nukentėjusiajai į nugarą.
2.7. Ignoravo vienintelės nešališkos liudytojos Z. V. parodymus.
2.8. Nevertino L. Z. parodymų apie prieš ją pačią pavartotą smurtą, todėl toks nuosprendis yra neišsamus ir šališkas.
2.9. Iš policijos neišreikalavo duomenų apie gausius nepasitvirtinusiu K. skundus prieš apeliantę, kurie būtų įrodę, kad ši šeima linkusi melagingai apkaltinti L. Z..
2.10. Net ir pripažindamas L. Z. kalta, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys ir tai yra L. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
2.11. Civilinių ieškinių nukentėjusioji nepripažįsta, nes sužalojimų nukentėjusiajai nepadarė, o be to ji nedarbingumo metu ilsėjosi prie juros tuo pažeisdama buvimo apmokamo nedarbingumo taisykles. Apeliantė kreipėsi į SODRĄ su prašymu konstatuoti pažeidimą ir panaikinti nedarbingumo išmoką. Skundo išnagrinėjimo terminas baigiasi 2025-01-03 d.
2.12. Išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepriteistinos, nes L. Z. savo kaltės nepripažįsta, o taip pat teismo priteistoji suma advokatui viršija LR teisingumo ministerijos nustatytų priteisiamų sumų už teisinę pagalbų tvarkoje įvardintų sumos maksimumų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į šių aplinkybę.
2.13. Prašo panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir L. Z. pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti, nesant šio nusikaltimo požymių. Civilinius ieškinius ir prašymą dėl išlaidų atstovui atlyginimo atmesti.
2.14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė. Prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti,
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl liudytojo F. K. parodymų vertinimo. Liudytojas F. K. įvairiomis formomis buvo apklaustas 4 kartus – BPC operatoriaus, policijos pareigūno kaip sutuoktinę atlydėjęs asmuo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
3.1.1. 2023-07-20, 17:45 BPC operatorei F. K. telefonu paaiškino: „Spyrė iš kojos jai. /.../. Čia į užpakalį taip sakant. /.../. Mes čia ėjom su vaikais. Du vaikai ir mes išėjom iš buto, ir kaip tik ji su šunim. Su ilgais pavadėliai paleidus ir negalėjo žmona praeiti, sako patraukit šunis, tai ji pradėjo už tų šunų. /.../.“ (t. 1, b.l. 49-50).
3.1.2. Nukentėjusiosios J. K. pirmos apklausos metu darytame vaizdo įraše užfiksuoti ir F. K. paaiškinimai: 08:05 – 08:23 min. „Ir tas visas veiksmas vyko prie nepilnamečių vaikų, jie stovėjo šalia, nes aš buvau nusileidęs laiptais žemyn ir stovėjau su maišais ir kai pamačiau, kad jinai ten apsisuka ir spiria, pribėgau ir užstojau, nes jinai tikrai buvo nusiteikusi moteriškė agresyviai.“ 17:34 – 18:00 min. „Nu trylikos (apie vaiko amžių), bet jisai, kai pirmas teismas buvo, tai jis buvo nukentėjęs irgi, nes jisai bijo iki šiol, va tokių šuniukų bijo (rodo delnu prie grindų), nu šunys – jie piktybiški ane? Jis psichologiškai yra.. jam jau viskas...bijo tų šuniukų, nors tu ką jam padaryk.“ 27.42- 27:54 min. „Jinai eina vat atsistos laiptinėje ir stovės– va šunys, pavadėliai. Sakai – patrauk šunį. Burba burba, bet būna patraukia ir ten kažkaip praeini.“ (Laikmena PSS-20230720-200659UTC+0300). 02:20 – 02:42 min. „(Tyrėjas: o kai spyrė jūs viską matėt?) Aš stovėjau apačioje, kaip laiptai yra viena sekcija tokia laiptais nusileidus žemyn. Aš ėjau kaip tik su dviem maišais. Aš kaip ir girdėjau, kad jinai kažką burba ten, prie manęs kažką pasakė – eikit eikit. Ir mačiau kaip jinai ten su koja, bet kai buvo ta atrama, tai ten nelabai ir matosi. <...> vaikai po manęs buvo, jie dar aukščiau.“ 07:55- 08:00 min. „Spyrė apsisukus ir pradedant leistis nuo laiptų.“ (Laikmena PSS-20230720-203700UTC+0300).
Žemesnės instancijos teismas
3.1.3. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas liudytoju F. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Nurodė, kad savo akimis aiškiai matė, kaip kaimynė sudavė šunų pavadėliuose susipainiojusiai jos sutuoktinei smūgį ranką į krūtinę, o kai sutuoktinė, atstūmusi nuo savęs ėmė leistis laiptais, pavymui koja spyrė jai į juosmens sritį.
3.2. Vertindama F. K. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į jo parodymus, užfiksuotus įvykio dieną policijoje (3.1.2. p.). Šie parodymai itin svarbūs dėl to, kad tuo metu F. K. buvo įsitikinęs, kad egzistuoja L. Z. darytas konflikto vaizdo įrašas, todėl duodamas paaiškinimus policijoje, negalėjo per daug nukrypti nuo tikrosios įvykio versijos. Būtent tokiame kontekste F. K. ir pripažino, kad savo akimis įvykio nematė, nes trukdė laiptų turėklų atramos, girdėjo tik triukšmą. Aplinkybę, kad F. K. konflikto metu jau buvo nusileidęs laiptais patvirtina ir faktas, kad nei jie nei jo sutuoktinė nepateikė per jų buto langą filmuoto įėjimo į laiptinę vaizdo įrašo, kuris būtų galėjęs patvirtinti, kad konflikto metu F. K. tikrai nebuvo išėjęs į lauką. Tai, kad F. K. mažų mažiausiai buvo nusileidęs iki pirmo aukšto patvirtina iš paskos ėjusio jo nepilnamečio sūnaus E. K. parodymai apie tai, kad nepilnametis konflikto metu buvo laiptų aikštelėje tarp antro ir pirmo aukšto (4.1. p.). Galiausiai- priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, F. K. nėra nešališkas ir objektyvus liudytojas. Kaip nukentėjusiosios sutuoktinis jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tokių liudytojų parodymai turi būti vertinami itin kritiškai. Remiantis paminėtų argumentų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad F. K. parodymai apie tai, kad jis savo akimis matė, kaip L. Z. sudavė smūgį ir spyrė jo sutuoktinei, yra melagingi ir atmestini.
4. Dėl nepilnamečio liudytojo E. K. parodymų vertinimo.
4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepilnamečio parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu negalima tikėti, nes jam buvo užduodami tendencingi, menantys atsakymą klausimai (2.2. p.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su nepilnamečio apklausos protokolu, palyginusi jį su vaizdo įrašu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Vertinant apklausos eigą visumoje, matyti, kad nepilnamečio parodymai apie esmines bylos aplinkybes nėra nulemti atsakymą menančių klausimų. Pirmiausia E. K. atsakydamas į klausimą ar konfliktų priežastis yra šunys ar kas nors kita nurodo, kad „paskutinį kartą, kaip mama pasakojo, šunis jai prie kojų paleido ir per juos negalėjo praeiti“ (15:40:50 – 15:41:06 val.). Paprašius patikslinti ar asmeniškai matė patį konfliktą, patvirtina, kad „sakiau, kad tai man mama sakė, aš tik pamačiau, kai ji ją koja spyrė“ (15:44:24 – 15:44:31 val.). Paprašius patikslinti, kur pats buvo konflikto metu, nurodo, kad buvo laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto (15:45:30- 15:46:00 val.). Paklaustas ar matė, kaip šuniukai trukdo praeiti motinai, trečią karta pakartoja, kad nematė: „ne, tai man mama pasakojo, aš toje situacijoje išgirdau ginčą“ (15:47:20 15:47:38 val.).
4.2. Tiesa, kad apklausos eigoje tyrėja formulavo, kai kuriuos atsakymą menančius klausimus: „E. jūs matėte tiktai kai buvo spyris. Kaip ten buvo papasakokite. Jūs užfiksavote tiktai kaip L. spyrė jūsų motinai su koja?“ (15:49:55- 15:50:10 val.). Tačiau nepilnametis šio klausimo neišgirdo, nes apklausoje dalyvavusi psichologė jį suformulavo kitaip: „Kokius L. veiksmus tu pamatei“ (15:49:55- 15:50:15 val.). Atsakydamas į šį atvirą klausimą liudytojas nurodo, kad „aš tik mačiau kaip koja sudavė. Išgirdau riksmus, atsisukau į dešinę ir pamačiau“ (15:50:25 – 15:50:40 val.).
4.3. Nepilnamečio liudytojo pasakojimas nuoseklus. Jis tvirtai laikosi to ką sakė anksčiau, tai yra, kad konflikto pradžios nematė, nematė ar šunys painiojosi motinai po kojom, nors apie tai buvo perklaustas kelis kartus. Į pasakojimą įterpia detales, kurios nebūdingos meluojančiam žmogui – pavyzdžiui pasakodamas įterpia detalę, kad išgirdęs ginčą sukosi į dešinę ir pats nevalingai kiek pasisuka į tą pačią pusę. Liudytojas nedramatizuoja įvykio, neišsigalvoja detalių, kurios būtų naudingos motinai, pavyzdžiui, kad patvirtintų jos versiją apie po kojomis besipainiojančius šunis ar apie dar vieną smūgį suduotą ranka. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad liudytojas sako tiesą ir tikrai matė tai, apie ką pasakoją t. y. kaip L. Z. spiria jo motinai. Nors kai kurie tyrėjos klausimai tikrai yra neleistini, tačiau juos teisingai performuluoja dalyvaujanti psichologė, todėl procesinių pažeidimų, susijusių su menančių atsakymą klausimų uždavimu taip pat buvo išvengta.
4.4. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvada, kad esminių procesinių pažeidimų nepilnamečio apklausos metu buvo išvengta. Nepilnamečio tėvas F. K. nors ir dalyvavo apklausoje, bet buvo kitoje patalpoje ir jokios įtakos vaikui negalėjo padaryti. Liudytojo parodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Noro dirbtinai dramatizuoti konfliktą, nušviesti jį palankiau nukentėjusiajai, nei buvo iš tikrųjų, nenustatyta. Vaizdo įraše užfiksuotas liudytojų parodymų turinys atitinka jo apklausos protokolo (t. 1, b.l. 168-169) turinį.
5. Dėl nukentėjusiosios J. K. parodymų vertinimo.
5.1. Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta 3 kartus. Įvykio dieną 2023-07-20, darant vaizdo įrašą (t. 1, b.l. 56-58), akistatos su L. Z. metu (t. 1, b.l. 184-186) ir teisme (t. 2, b.l. 167-171). Nukentėjusiosios parodymai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje jie nekartojami.
5.2. Be 5.1. p. paminėtų apklausos protokolų, nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti ir 2023-07-20 vaizdo įraše. 03:30- 03:50 min. „Dabar jinai kaip suprovokavo mus su tom šunim. Ant ilgų pavadėlių ir po kojom. Aš noriu praeiti, aš negaliu praeiti, nes /.../ vaikšto su juo ir specialiai provokuoja.“ 04:15 – 5:52 min. „Aš stovėjau .. durys.. ir iš karto į apačią eina laiptai. Aš stovėjau nugara, rakinėjau, bet matau, kad jinai palei sieną su savo šunimis ir specialiai arti manęs, kad suprovokuoti tikriausiai mano manymu. Aš užrakinau, norėjau eiti, bet šunys stovėjo po kojom. Aš sakau: „patrauk savo“.. Jinai agresyviai priėjo prie manęs: „kas tau nepatinka“ ir spyrė man čia.. aš ją.. nu kaip..(Tyrėjas: spyrė ar stūmė?) nu kaip, su ranka, aš nežinau.. tada aš pastūmiau ją ir norėjau eiti į apačią... (Tyrėjas: kaip stūmė?)... su ranka kažkaip.. su ranka (skausmo) ne, kai su koja tai buvo skausmas..nestipriai, bet kažkaip spyrė man.. jinai telefoną turėjo rankoje.. filmavo, o kitą va taip vat (rodo stūmimo judesį kaire ranka). Jinai tada labai arti priėjo prie manęs ir aš ją pastūmiau, kad jinai nueitų nuo manęs.“ 20:45 – 21:09 min. „Jinai turėjo priartinti (šunis) prie savęs, o ne man po kojom. <...> man nemalonu, kai šunys per mano kojas eina.“ 21:34 – 22:00 min. „Ji (pastūmė) kaire ranka, nes telefoną turėjo dešinėje <...> pusiau kumštis toks va buvo.“ 24:20 – 24: 35 min. „Tyrėjas: Prisimenat kokia koja spyrė? J. K.: ne, aš buvau nugara.“ 26:50 – 27:10 min. „Kai praeini su telefonu, jinai ramiai praeina, nė žodžio nesako, o čia rakinau duris ir nieko neturėjau.“ 28:15 – 28:30 min. „Šiaip pas mane su nugara yra problemos. Dabar tai jaučiu, kad smūgis buvo. Gali būti, kad po to ir išlįs kažkas.“ (Laikmena PSS-20230720-200659UTC+0300). 08:45- 08-48 min. „Man po gimdymo prasidėjo nugaros skausmai.“ (Laikmena PSS-20230720-203700UTC+0300).
5.3. Visų apklausų metu nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, esminių prieštaravimų toje dalyje, kurioje pasakojama apie konflikto eigą, nenustatyta. Nukentėjusioji nuosekliai nurodo, kad gyvena antrame aukšte. Įvykio dieną su šeima ruošėsi važiuoti į sodą, vyras su vaikais išėjo pirmi. Nukentėjusioji ėjo paskutinė rakino buto duris. Tuo pačiu metu su dviem šunimis ant ilgų pavadėlių į viršų lipo kaimynė iš 5 aukšto L. Z.. Šunys ėmė painiotis nukentėjusiajai po kojomis, pavadėliai trukdė praeiti. Nukentėjusiajai paprašius patraukti šunis, L. Z. sureagavo agresyviai, pusiau sugniaužtu kairės rankos kumščiu sudavė į krūtinę. Atstūmusi kaimynę nuo savęs, nukentėjusioji pasisuko lipti laiptais žemyn ir nulipusi pakopą ar dvi, pajuto spyrį į juosmens sritį.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip melagingus nukentėjusiosios parodymus teisme toje dalyje, kurioje ji nurodo, kad smurtą prieš ją matė jos sutuoktinis F. K.. Teismas, atmesdamas nukentėjusiosios parodymus šioje dalyje remiasi tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti 3.2. p. Be to pažymi, kad nors 2023-07-20 J. K. apklausos protokole ir užrašyta, kad visą konfliktą matė jos vyras ir mažamečiai vaikai, tačiau iš apklausos vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji taip nesako, netvirtina, kad sutuoktinis savo akimis stebėjo fizinį smurtą prieš ją, kai pats sutuoktinis F. K. šią aplinkybę neigia.
6. Nepaisant to, kad nukentėjusiosios ir liudytojo F. K. parodymai dalyje dėl to, kad F. K. savo akimis matė L. Z. smurtą prieš nukentėjusiąją pripažinti melagingais, teisėjų kolegija visumoje įvertinusi aptartus nukentėjusiosios J, K. (dalyje dėl prieš ją pavartoto smurto aplinkybių), jos nepilnamečio sūnaus E. K. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, daro išvadą, L. Z. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Nukentėjusiosios J. K. ir jos sūnaus E. K. parodymai apie prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto pobūdį nuoseklūs ir sutampa. J. K. viso proceso metu nurodo, kad jai buvo suduoti du smūgiai – vienas smūgis pusiau sugniaužtu kairės rankos kumščiu į krūtinę ir į juosmens sritį. Pastarojo smūgio faktą patvirtina nukentėjusiosios sūnus E. K.. 2023-07-27 specialisto išvadoje nurodoma, kad J. K. nurodytose vietose – krūtinėje ir juosmenyje nustatytos kraujosruvos, kurios padarytos dviem trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu, galimai J. K. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nors 2023-07-21 ambulatorinio apsilankymo medicinos įstaigoje aprašyme kraujosruvos ar kitos J. K. suduotų smūgių pasekmės nėra užfiksuotos, tačiau dar kartą užfiksuoti nukentėjusios parodymai apie įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad išvakarėse, prie buto durų ji buvo užpulta kaimynės, buvo pastumta ir patyrė spyrį į nugarą. Tai, kad kraujosruvos neužfiksuotos pirminiuose medicinos dokumentuose aiškintina ne tuo, kad jų nebuvo, o tuo, kad medikų dėmesys buvo sutelkta ne į išorinių, bet į galimų vidinių, sunkesnių kūno sužalojimų tyrimą ir diagnostiką. Iš minėto apsilankymo aprašymo matyti, kad pagrindinis nukentėjusiosios nusiskundimas buvo nugaros juosmeninės dalies skausmas, plintantis į kairę koją, įtartos kaulų deformacijos, lūžiai, konsultuota radiologo (t. 1, b.l. 96-97). Apeliaciniame skunde itin akcentuojami liudytojos Z. V. kaip vienintelės nesuinteresuotos liudytojos parodymai (2.7. p.), tačiau šios liudytojos parodymai nereikšmingi, ne ji įvykio nematė. Apklausta teisme ji nurodo, kad išėjusi į laiptinę išgirdo triukšmą. Per laiptų tarpą matė L. Z., nukentėjusiąją ir jos vyrą stovinčius netoli vienas nuo kito. Tai reiškia, kad liudytoja Z. V. pamatė situaciją, kai konfliktas jau iš esmės buvo pasibaigęs, nes F. K. spėjo grįžti atgal prie buto durų, kad padėti sutuoktinei. Tą teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Remiantis išdėstytų duomenų visumos vertinimu, teisėjų kolegija atmeta L. Z. parodymus apie tai, kad ji smūgių nukentėjusiajai nesudavė ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis aptartoje dalyje iš esmės teisėtas ir pagrįstas,
7. Dėl teismo šališkumo. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino L. Z. sveikatos būklės ir jos galimybės iškelti koją iki nukentėjusiosios juosmens aukščio (2.6. p.), nieko nepasisakė apie pačiai L. Z. nukentėjusiosios padarytus kūno sužalojimus (2.8. p.), iš policijos neišreikalavo duomenų apie gausius nepasitvirtinusius K. šeimos skundus prieš L. Z. (2.9. p.), neįvertino provokuojančio nukentėjusiosios J. K. elgesio (2.10. p.).
7.1. Dėl L. Z. sveikatos būklės ir sugebėjimo suduoti smūgį koja nukentėjusiajai į juosmenį. Jau minėta, kad smūgio sudavimo faktas nustatytas remiantis nukentėjusiosios, jos sūnaus parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aptarė šią aplinkybę ir nurodė, kad L. Z. elgesys, aktyvus gyvenimo būdas, tai, kad ji, gyvendama penktame aukšte, neturėjo sunkumų grįžti namo ir iš karto išvesti į lauka kitus savo auginamus šunis, rodo, kad jos galimybės suduoti smūgį nukentėjusiajai į juosmens sritį akivaizdžios ir be atskiro tyrimo. Sutikdama su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, teisėjų kolegija papildo, kad kaip matyti iš nukentėjusiosios ir jos sūnaus E. K. parodymų, L. Z. ir nebuvo poreikio iškelti koją nukentėjusiajai iki juosmens, nes pastaroji smūgio sudavimo metu stovėjo viena – dviem laiptų pakopom žemiau už L. Z..
7.2. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir negali pasisakyti apie to paties konflikto metu J. K. L. Z. galimai sukeltą fizinį skausmą ir padarytus kūno sužalojimas, nes tai yra kito baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-27660-2023-1 kuriame nagrinėjami priešpriešiniai kaltinimai J. K. pagal BK 140 str. 1 d. dalykas.
7.3. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos nuomone, kad duomenys apie kitus K. šeimos skundus prieš L. Z. iš policijos būtų pertekliniai, nes ilgalaikiai priešiški L. Z. ir K. šeimos santykiai akivaizdūs ir iš kitų bylos duomenų.
7.4.1. Dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio. Iš paminėtų nukentėjusiosios J. K., F. K., nepilnamečio E. K. parodymų matyti, kad jų šeimos santykiai su L. Z. yra priešiški. K. nepasitenkinimą kelia jų nuomone netinkama L. Z. laikomų šunų priežiūra, jų vedžiojimas ant ilgų pavadėlių. Šį aplinkybė K. šeimai kelia stresą ypatingai dėl to, kad jų jaunesnysis sūnus paniškai bijo šunų. Būtent toks L. Z. elgesys buvo pirmine 2023-07-20 įvykusio konflikto priežastimi. Apeliantė laiptinėje šunis vedė ant ilgų pavadėlio, netrukdė jiems prisiartinti prie žemyn besileidžiančių kaimynų, painiotis rakinančiai duris J. K. po kojomis.
7.4.2. Įrodyta, kad J. K. 2023-07-20 spyrė vienam iš prie jos kojų priėjusių L. Z. augintinių. Toks elgesys seka iš neslepiamos J. K. neapykantos kaimynės šunims ir paaiškina tolimesnius L. Z. elgesio motyvus, tai, kad ji, atsakydama į tokį elgesį, sudavė kaimynei į krūtinę ir spyrė jai, besileidžiančiai laiptais, atgal. Be to J. K. žiauraus elgesio su L. Z. augintiniu faktą netiesiogiai patvirtina nepilnamečio liudytojo E. K. parodymai: „neseniai buvo, kad aš ėjau į mokyklą, o ji šunims sakė: šuniukai, nebijokite, jis jūsų nemuš“ (t. 1, b.l. 168).
7.4.3. Nepaisant to, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo J. K. žiauraus elgesio su L. Z. augintiniu, pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes toks nukentėjusiosios elgesys buvo pačios apeliantės provokacijos pasekmė.
7.5. Apibendrinant tai kas pasakyta 7.1. -7.4.2. p. teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos šališkumo požymių nėra.
8.1. Dėl J. K. civilinio ieškinio. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jos naudai priteista iš L. Z. 39,82 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinsi žalai atlyginti. Apeliantė šioje dalyje skundžia civilini ieškinį tik tuo pagrindu, kad ji nepadarė veikos, kuria kaltinama, todėl negalėjo padaryti nukentėjusiajai nei turtinės, nei neturtinės žalos. Remiantis anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad L. Z. apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas ir ji padarė veika, numatytą BK 140 str. 1 d. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl žalos priteisimo J. K. naudai, tenkinti pagrindo nėra.
8.2. Dėl J. K. proceso išlaidų.
8.2.1. 2024-07-22 nukentėjusioji J. K. pateikė prašymą atlyginti 1000 Eur išlaidoms, susijusioms su advokato pagalbos apmokėjimu atlyginti (t. 2, b.l. 157-159). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu prašymas tenkintas pilnutinai ir nukentėjusiosios J. K. naudai iš L. Z. priteista 1000 Eur išlaidoms, susijusioms su advokato pagalbos apmokėjimu pilnai atlyginti. Be to apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą atlyginti dar 605 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos procese (t. 3, b.l. 172-174).
8.2.2. Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pagal Vilniaus m. 3 advokatų komntoros 2023-08-03 sąskaitą Nr. 83, J. K. sumokėjo 1000 Eur „Už atstovavimą“. Sąskaitoje nenurodoma už kokias konkrečiai paslaugas išrašyta ši sąskaita, tačiau iį nukentėjusioos atstovo pasisakymo baigiamosiose kalbose darytina išvada, kad ši suma paskaičiuota už visas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas (t. 3, b.l. 25-26). 2023-10-30 J. K. vardu pateiktas civilinis ieškinys (2 lapai) su priedais (t. 1, b.l. 90-111); 2023-12-15 nukentėjusiosios atstovas dalyvavo akistatoje, kuri truko 1 valandą, nuo 09:44 val. iki 10:16 val. (t. 1, b.l. 184-186); 2024-04-25 susipažino su pabaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikė prašymą (1 lapas), kuris buvo atmestas (t. 2, b.l. 91- 93); 2024-07-22 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 10:00 val. iki 11:20 val.; 2024-09-09 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 13:30 val. iki 14:30 val.; 2024-10-28 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 13:30 val. iki 15:15 val.; 2024-12-09 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09:05 val. iki 13:20 val. Tokiu būdu, bendra ikiteisminio tyrimo veiksmų ir pirmosios instancijos teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovas trukmė yra beveik 9 valandos. Įvertinus dar ir darbo sąnaudas procesinių dokumentų surašymui, civilinio ieškinio priedų rinkimui, susipažinimui su byla, nukentėjusiosios atstovo darbo įkainis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų įkainių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atstovavimo išlaidas nukentėjusiajai priteisė visa apimtimi.
8.2.2. Dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. 2025-03-26 PVM sąskaitoje faktūroje (t. 3, b.l. 173), nenurodoma iš ko susideda 605 Eur atstovavimo išlaidos. Atstovas dalyvavo viename 2025-04-03 teismo posėdyje, kuris truko apie 1 valandą nuo 09:00 val. iki 10:05 val. be to, prie atstovo darbo laiko sąnaudų priskirtinas laikas, reikalingas susipažinti su apeliaciniu skundu (1 valanda). Nukentėjusiosios atstovo darbo laiko įkainis (600 Eur už 2 valandas) viršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų įkainius, todėl mažintinas per pusę.
8. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 136-137). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp J. K. gydymo ir kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino pagrįstai.
9.1. VSDFV Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 490,31 Eur, kuriuos ieškovas išmokėjo J. K. kaip ligos išmoką. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad ligos išmoka skirta už laikotarpį nuo 2023-07-21 iki 2023-07-28 pagal diagnozę S30.0 (nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas) (t. 1, b.l. 119-121, 122-124).
9.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais, civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai ieškinys pareiškiamas ne dėl tiesiogiai nusikalstama veika padarytos žalos, o naudojanti kitais, pagrindais, kurių nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr, 2K-255-976/2024 ir kt.). VSDFV ieškinys pareikštas ne dėl tiesiogiai nusikalstama veika padarytos žalos, o grindžiant regreso teise (CK 6.290 str.), tai yra pagrindu, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja.
9.3. Antra, baudžiamojoje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp J. K. diagnozuoto susirgimo ir nuteistosios L. Z. veiksmų, nes L. Z. nuteista už kūno sužalojimų, kurie pasireiškė išimtinai tik dviejų kraujosruvų krūtinės ir juosmens srityje padarymu. Apeliantė nebuvo kaltinama ir nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad be dviejų kaltinime nurodytų kraujosruvų jo veiksmai sukėlė tas pasekmes, dėl kurių J. K. buvo nedarbinga, t. y. nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimu, pasireiškusiu nugaros juosmeninės dalies skausmu, plintančiu į kairę koją (t. 1, b.l. 96). Be to, J. K. pati nurodė, kad nugaros skausmais skundžiasi nuo gimdymo (3.2. p.), o objektyviai nustatyta, kad ji serga lėtine liga (osteochondroze), kuri negali būti susijusi su 2023-07-20 patirtu smūgiu į juosmens sritį.
9.4. Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, paliekant jį spręsti civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis išdėstytu ir BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Pakeisti 2024-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir 2024-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.