Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-413-797/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-18
Bylos Nr.: 2-413-797/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04734-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Kavaliauskienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“

Civilinė byla Nr. 2-413-797/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04734-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.6.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovui D. J., nuotoliniu būdu dalyvaujant jo atstovei advokatei E. N. ir atsakovės VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškinį palaiko ir prašo:

panaikinti Darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nutraukimą su ieškovu pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pakeisti į DK 56 straipsnio 1 dalį;

priteisti iš VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją - 633 Eur;

priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur sumą neturtinei žalai atlyginti;

pripažinti 2 darbo dienas, kurias dirbo nuo 2023-04-25 iki 2023-04-26, kaip išdirbtas 2 darbo dienas ir priteisti ieškovui priklausantį 84 Eur darbo užmokestį;

pripažinus 2 darbo dienas, kurias dirbo nuo 2023-04-25 iki 2023-04-26 kaip išdirbtas 2 darbo dienas VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, priteisti ieškovui priklausančius kelionpinigius -18,22 Eur;

priteisti 100 Eur negautų dienpinigių;

priteisti 75 Eur turėtų išlaidų už gyvenimą viešbutyje, dirbant VŠĮ ,, duomenys neskelbtini)“;

priteisti jo turėtas išlaidas dėl dokumentų ruošimo, siuntimo ir kelionės išlaidas, kurios sudaro 26,97 Eur;

priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bendros iš atsakovės priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas valstybei pagal VGTPT pridedamus dokumentus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino reikalavimą ir prašė pripažinti netekusiu galios Darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovui kelionės išlaidas iš viso 1978,09 Eur (1951,12 Eur su 26,97 Eur).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog darbo sutartį turbūt pasirašinėjo (duomenys neskelbtini) dieną, bet prašė nurodyti, jog sudaryta (duomenys neskelbtini). Su darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis sutiko, pradėjo dirbti balandžio 25 d., dirbo ir 26 d., nes paskambino iš darbo G. ir paprašė atvykti, nors darbo sutartyje nurodyta data 2023 m. balandžio 27 d. Darbe jis valė langus, buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). G. jam davė 20 Eur kelionei, kurie vėliau jam buvo išskaityti kaip avansas. Dirbo jis iki (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kad dėl darbdavio elgesio ir sveikatos būklės išeina iš darbo ir prašė būti atleidžiamas tą pačią dieną. Su juo atsiskaitė atleidimo dieną, dar gavo 500 Eur viršaus. Darbdaviui pateikė pažymą apie sveikatos būklę 2023-06-28, kad jis negali dirbti su cheminėmis medžiagomis, nes birželio 23 d. liepė dirbti ir su cheminėmis medžiagomis, boro rūgštimi, nors jis pagal sveikatos būklę to negalėjo daryti, taip liepė dirbti jam darbų vadovė J. P., kuri liepė ir grindis valyti, yra pjovęs ir žolę. Pirštinių, veido kaukių, liemenės nedavė, tik švarkelį, kelnes ir marškinėlius gavo po darbo sutarties sudarymo. Atleidimo pagrindą sužinojo iš Sodros, kur jam pasakė, kad atleistas iš darbo buvo pagal DK 55 straipsnį ir kad jis negavo išeitinės išmokos. Todėl prašo pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnį ir išmokėti jam išeitinę išmoką 633 Eur. Kadangi dirbo dvi dienas iki darbo sutarties sudarymo, prašo sumokėti jam už dvi darbo dienas. Prašo ir dienpinigių, nes gyveno viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, kurį pats pasirinko, nes ten apsigyventi jam liepė darbdavys, kai po darbo jis negrįždavo namo, paaiškino, kad į namus negrįžo ne savo noru, jam autobusas į namus paskutinis išvažiuodavo apie 18:35 val. Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl atleidimo pagrindo, nes nebuvo išmokėta jam išeitinė išmoka. Atsakovės atstovas ir jo advokatas siūlė sudaryti taikos sutartį, tą siūlė ir DGK, kuri darė spaudimą dėl taikos sutarties sudarymo, advokatas jam sakė, kad jis nieko negausiąs, todėl tikslinga pasirašyti taikos sutartį. Ieškovas sutiko su 1200 Eur suma, tai neturtinė žala ir kitos turėtos išlaidos. Taikos sutartį pasirašė 2023-09-06, tą pačią dieną atsakovė jam pervedė 1200 Eur. Taikos sutartis sukėlė jam sveikatos problemas, pablogėjo jo sveikatos būklė. Neturtinę žalą nuo 1 mln. Eur sumažino iki 10 000 Eur. Paaiškino, kad jis patyrė neturtinę žalą, nes ant jo šaukdavo, rėkdavo, gąsdindavo darbų vadovė J. P., įmonės savininkas, nors pradirbo 2 mėn., bet visą laiką kentė patyčias, dėl to ,,stogas pavažiavo“. Viešbutyje (duomenys neskelbtini) jis buvo apgyvendintas viename kambaryje su S. Š., kuriame buvo viena dvigulė lova, viena antklodė ir su vyru vienoj lovoj turėjo nakvoti. Patyrė neturtinę žalą, nes dėl to ,,gaidžiu“ jį išvadintų (duomenys neskelbtini), jei ten pakliūtų, nes ten visi viską sužino. Jo sveikatos būklė pablogėjo, nes po (duomenys neskelbtini) svarstė klausimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių panaikinimo, tai gydytoja pastebėjo, kad jo sveikatos būklė pablogėjusi, bet ligoninėje nesigydė. (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini), iki įsidarbinimo. Per baigiamąsias kalbas prašė priteisti ir delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. Prašė kelionių ir kitų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, pakeisti atleidimo pagrindą ir pripažinti netekusiu galios DGK sprendimą. Nurodo, jog ieškovą ji pažįsta seniai, žino jo sveikatos būklę, todėl taikos sutartį jis galėjo pasirašyti, neįvertinęs galimų pasekmių, teisinių dalykų, o atsakovės įmonėje būta pažeidimų dėl ieškovo pažeminimo, psichologinės įtampos darbe. Ieškovui yra padaryta neturtinė žala, buvo pažemintas jo orumas, nes jis viešbutyje, kurį užsakė atsakovė, turėjo gulėti su kitu asmeniu vienoje lovoje, darbdavys neapdairiai pasielgė, užsakydamas viešbutį. Dėl to ieškovas labai emocionaliai sureagavo, paprašė neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atstovas ieškinį prašo atmesti, nes ieškovas pasirašė taikos sutartį su atsakove, kuri jam tą pačią dieną pervedė 1200 Eur. Šią sumą sudaro 1000 Eur neturtinės žalos, o kita suma - ieškovo turėtos išlaidos ir kt. Neturtinę žalą atlygino, nes per klaidą atsakovė užsakė du kambarius (duomenys neskelbtini) viešbutyje: vieną kambarį su dvigule lova, dėl ko ieškovas buvo nepatenkintas. Iš darbo ieškovas buvo atleistas dėl asmeninių, o ne dėl svarbių priežasčių, jis pateikė prašymą ir tą pačią dieną buvo prašoma nutraukti su juo darbo sutartį. Su ieškovu buvo normalūs darbo santykiai: ieškovas ateidavo į įmonės patalpas, bendraudavo, su visais valgydavo. Ieškovo būdas toks, kad kartais ,,karštai“ sureaguodavo, jis balsą pakeldavo, keikdavosi, dėl to su juo buvo kalbama, bet jokių pykčių ar patyčių nebuvo. Atleidimo dieną atsinešė tortą, jokios įtampos, pykčio nebuvo, ieškovas labai apsidžiaugė, kad išeina iš darbo. Ieškovas 2023 m. balandžio 25, 26 d. nedirbo, užduočių nevykdė, su juo darbo sutartis buvo pasirašyta 26 d., o pradėjo dirbti 27 d. Balandžio 26 d. jis galėjo būti atvykęs, nes tą dieną ir už gautas darbo priemones pasirašė, bet jokių darbų nedirbo. Su juo yra visiškai atsiskaityta. Dienpinigiai, kurie jam priklausė, yra sumokėti, nes dienpinigiai mokami tik tada kai komandiruotė trunka ilgiau nei 1 dieną, o jei tik vieną dieną – jie nemokami. Dienpinigiai buvo jam sumokėti už dviejų dienų komandiruotę (duomenys neskelbtini). Dėl apsigyvenimo viešbutyje (duomenys neskelbtini) tai buvo ieškovo apsisprendimas, ne administracijos nurodymas, nes jis vis sakydavo, kad po darbo turi reikalų (duomenys neskelbtini), tai pats nuspręsdavo nevykti namo, o pernakvoti viešbutyje, nes kelionės išlaidos namo autobusu ir naktis viešbutyje yra panašios išlaidos, nes ieškovo pateiktos 7 nakvynės viešbutyje po 11 Eur. Atstovas paaiškino, kad ieškovas nedirbo su cheminėmis medžiagomis, langams valyti buvo naudojamas jonizuotas vanduo, o ieškovas DGK posėdyje nurodė, jog jis su cheminėmis medžiagomis nedirbo, tik su jonizuotu vandeniu. Taikos sutartį ieškovas sudarė, suprasdamas jos esmę, nes jis kėlė sąlygas, kokiomis ją sudaryti, kad su juo būtų atsiskaitoma tą pačią dieną, numatyta neįprastai didelė 500 Eur bauda atsakovei už sutarties neįvykdymą už kiekvieną vėlavimo dieną. Ieškovo elgesys buvo adekvatus, buvo patenkintas pasirašęs taikos sutartį, akivaizdu, kad jis suprato, jo valia buvo išreikšta. Ieškovas išmano teisės aktus, todėl nėra pagrindo pripažinti netekusiu galios DGK sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl patvirtintos takos sutarties, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, neturtinės žalos dydžio. Iš bylos duomenų nustatytos šios faktinės aplinkybės: šalys (duomenys neskelbtini) pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas D. J. nuo 2023-04-27 buvo priimtas ir įsipareigojo dirbti (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (Darbo bylos 39-40 b. l.). Ieškovas 2023-06-08 pateikė darbdaviui (atsakovei) prašymą darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį (48 d. b. l.). 2023-07-04 D. J. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį nuo 2023-07-04 dėl asmeninių priežasčių, susijusių dėl darbovietės elgesio ir jo sveikatos būklės. Prašymas direktorės rezoliucija buvo patenkintas ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 55 straipsnį 1 dalį – darbo sutarties nutraukimas be svarbių priežasčių (Darbo bylos 3 tomas 1, 6-8 b. l.). Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, jog su ieškovu atsakovė atsiskaitė jo atleidimo dieną (darbo b. 3 t. 23 b. l.).

2023-07-10 ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pakeisti atleidimo pagrindą į Darbo kodekso 56 straipsnį, kad jam būtų išmokėta išeitinė išmoka, sumokėti už dirbtas dvi darbo dienas iki darbo sutarties sudarymo, 1 000 000 Eur neturtinę žalą, dienpinigius, išlaidas už gyvenimą viešbutyje, delspinigius, skaičiuojant nuo neturtinės žalos padarymo dienos, 5 proc. palūkanas, kelionės išlaidas. Prašyme nurodė, kad dėl darbdavio darbų vadovės J. P. netinkamo elgesio jo atžvilgiu, apgyvendinimo viešbutyje viename kambaryje vienoje lovoje su kitu vyru, dėl patyčių, dėl darbo su cheminėmis medžiagomis jam yra padaryta neturtinė žala.

Darbo ginčų komisija 2023-09-06 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino ieškovo D. J., atstovaujamo advokato D. K., pasirašytą taikos sutartį, sudarytą su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal taikos sutartį ieškovui D. J. 2023-09-06 buvo išmokėta 1200 Eur suma. Takos sutartis įvykdyta.

Ieškovas, nesutikdamas su DGK sprendimu kreipėsi į teismą, prašymas panaikinti komisijos sprendimą, šį reikalavimą ieškovo atstovė teismo posėdyje patikslino ir prašė pripažinti netekusiu galios DGK sprendimą. Ieškovas motyvavo tuo, kad, sudarant taikos sutartį nebuvo jo laisvos valios, advokatas neapgynė jo interesų, klaidino, kad tai dideli pinigai, komisijos pirmininkė taip pat kalbėjo, kad geras pasiūlymas sudaryti taikos sutartį.

Darbo ginčo šaliai, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 str. 1 d.). Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.). Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

Dėl šalių sudarytos taikos sutarties

Susipažinus su DGK sprendimu, nustatyta, kad ji (duomenys neskelbtini) patvirtino D. J. ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą taikos sutartį. Taikos sutartyje buvo susitarta, kad atsakovė ieškovui sutarties sudarymo dieną sumoka 1200 Eur sumą, kad šalys pareiškia ir patvirtina, kad viena kitos atžvilgiu neturi ir neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų, kylančių iš šalis siejusių darbo santykių, kad ieškovas atsisako ir atšaukia visus skundus ir pareiškimus, kuriuos yra pareiškęs VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, kad taikos sutartis atitinka jų tikrąją valią ir ketinimus, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, kad, atsakovei nevykdant taikos sutarties, numatyta 500 Eur bauda už kiekvieną pavėluotą savaitę iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, kad sudarė šią sutartį, atitinkančią jų valią ir tikslus, kurią patvirtino parašais (t. 1 b. l. 21-25, darbo bylos 1 t. 15 b. l.).

Ieškovui DGK atstovavo advokatas D. K.. Iš mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovė 1200 Eur sumą ieškovui D. J. sumokėjo 2023-09-06 – sutarties pasirašymo dieną (darbo bylos 16 b. l. 1 t.).

Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, (duomenys neskelbtini) teismas nutartyje, kuri išsiųsta ieškovo atstovei advokatei E. N., nurodė, jog ieškovui buvo išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai Darbo ginčo komisijoje buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, darbo byla nutraukta ir su ieškovu pagal taikos sutartį atsiskaityta, tokia taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl jos galiojimui, nuginčijimui, keitimui taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės (LAT nutartis Nr. e3K-3-129-701/2023). Jei ieškovas su taikos sutartimi nesutinka ir yra tam teisinis pagrindas, jam išaiškinta teisė tikslinti reikalavimus iki 2023-12-10 (paskutinė termino diena 11 d.).

Ieškinyje nėra reikalavimo pripažinti šalių sudarytą taikos sutartį negaliojančia, bet yra reikalavimas panaikinti DGK komisijos sprendimą, vėliau ieškovo atstovė patikslino ir prašė pripažinti netekusiu galios DGK sprendimą.

Kasacinis teismas nutartyje Nr. e3K-3-129-701/2023 išaiškino, jog nors pagal DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, tačiau kai darbo ginčo šalys yra sudariusios taikos sutartį dėl ginčo išsprendimo, tai teisme ieškinį pareiškianti šalis, siekdama, jog teismas darbo ginčą dėl teisės išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį, nes šios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali būti ignoruojami, ši sutartis panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę. Toks DK 231 straipsnio 1 dalies aiškinimas nepaneigia šioje teisės normoje įtvirtintos ginčo šalies, nesutinkančios su DGK sprendimu, teisės pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, o tik patikslina teisės dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme iš esmės įgyvendinimą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad taikos sutarties sąlygos ją sudariusioms šalims neturi jokios teisinės galios, jų neįpareigoja ir nesaisto, o tai nepagrįstai paneigtų taikos sutarties teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.

Ieškovas teismo posėdyje aiškino, kad DGK atsakovės atstovas ir jo advokatas siūlė sudaryti taikos sutartį, tą siūlė ir DGK, darė spaudimą dėl taikos sutarties sudarymo, advokatas jam sakė, kad jis nieko negausiąs, todėl tikslinga pasirašyti taikos sutartį, ieškovas sutiko su 1200 Eur suma, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė ir kreipėsi į teismą.

Teismas išklausė garso įrašus, darytus DGK posėdyje. Juose yra fiksuota, jog yra sprendžiamas klausimas dėl išmokamos sumos dydžio, ieškovas keletą kartų atmetė pasiūlymą, konsultavosi su savo advokatu ir kitu advokatu; jo atstovas advokatas D. K. posėdyje teigė, kad pati įmonė pasikvietė D. J. dirbti joje, kad jis pateikė išvadą, jog negali dirbti su cheminėmis medžiagomis, o jei 2023-05-16 pateikta pažyma, kurioje nėra nurodyta, ko negali dirbti, darbdavys turėjo darbuotoją siųsti į medicininę apžiūrą. Tai parodo, jog ieškovo advokatas atstovavo jam tinkamai, įvertino esamą situaciją. Iš garso įrašo nenustatyta, kad ieškovui buvo daromas spaudimas, ar kad taikos sutartis buvo sudaryta prieš jo valią.

Ieškovui DGK atstovavo advokatas ir dar konsultavo telefonu kitas advokatas. Ieškovas pasitarė su jais ir pasirašė taikos sutartį, kuri yra įvykdyta. Šalių sudaryta taikos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo datos, yra galiojanti ir privaloma abiem šalims, nors ją patvirtinantis DGK sprendimas neįsiteisėjo. Pagal teismų praktiką Ši taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojanti, saistanti sutarties privalomumo principo pagrindu, modifikuojanti iki jos sudarymo buvusius šalių teisinius santykius, jų teises ir pareigas. Jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka.

Ieškovas neįrodė, jog buvo naudojamas spaudimas ar kad ji buvo sudaryta prieš jo valią, taikos sutartis šalims galioja (CPK 178, 185 str.).

Nors teismas pasisakė dėl taikos sutarties galiojimo, tačiau, įvertinęs tai, kad šaliai įstatymas suteikė teisę kreiptis į teismą po DGK sprendimo priėmimo, teismas nagrinėjo ir kitus ieškovo pareikštus reikalavimus ir aiškinosi ieškovo nurodytas aplinkybes.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo

Ieškovas prašo pripažinti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nutraukimą su ieškovu pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pakeisti į DK 56 straipsnio 1 dalį. Ieškovas teisme teigė, kad jis iš darbo išėjo dėl sveikatos būklės, todėl jis turėjo būti atleistas pagal DK 56 straipsnį, pagal kurį jam dar turėtų priklausyti išeitinė išmoka.

2023-07-04 D. J. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį nuo (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių priežasčių dėl darbovietės elgesio ir jo sveikatos būklės. Prašymas direktorės rezoliucija buvo patenkintas tą pačią dieną. Pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ir apie tai pranešta SODRAI.

DK 55 straipsnio 1 dalis numato, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą sutrumpinti ar jo netaikyti. Šiuo atveju darbdavys sutiko tą pačią dieną.

Ieškovas teisme teigė, jog jis turėjo būti atleistas dėl sveikatos būklės, t. y. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Teismas sprendžia, jog iš esmės ieškovo apsisprendimą skųsti darbdavio veiksmus DGK lėmė tai, kad DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovui išduoti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovas gydomas (duomenys neskelbtini), taip pat gydomas dėl lėtinių ligų, reikalingas nuolatinis gydymas, išrašomi medikamentai dėl (duomenys neskelbtini), kuria serga keletą metų, (duomenys neskelbtini) gydymo, gydomas (duomenys neskelbtini). Jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis nuo (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Jis negali dirbti su cheminėmis medžiagomis, dirginančiomis kvėpavimo takus, dirbti naktį, požeminius darbus, kelti krovinius virš 15 kg ir kt. Pateikti duomenys įrodo, jog tokios sveikatos būklės jis jau pradėjo dirbti pas atsakovę, naujų ligų nefiksuota. Į bylą pateikta informacija, jog D. J. nuo (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, dirbant pas atsakovę, ir tai buvo vienintelis atvejis. Tai pagrindžia SODROS pažyma apie asmens valstybinį draudimą (39-41, 47, 75, 108 b. l. t. 1, 38 b. l. t 2, darbo byla 2 t. 24 b. l., CPK 178, 185 str.).

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą siejamas su svarbios priežasties buvimu, kai darbuotojas serga ar jam nustatytas neįgalumas, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų šiuo atveju tai būtų (duomenys neskelbtini). Tokios pažymos, kad jis negali dirbti šio konkretaus darbo dėl ligos, nėra (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tuometinė darbų vadovė J. P., kuri patvirtino teisme, jog ieškovui liepė su cheminėmis medžiagomis valyti grindis po statybinių darbų, įrodo, jog vieną kartą – 2023-06-23 buvo fiksuotas ieškovui (duomenys neskelbtini) priepuolis, po kurio jis pavartojo vaistus, atsigavo ir toliau galėjo dirbti, jam greitoji medicininė pagalba nebuvo kviesta. Liudytoja J. P. teisme patvirtino, jog ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), o ji nežinojo, kad ieškovas negali dirbti su cheminėmis medžiagomis, liepė dirbti jam kitą darbą - (duomenys neskelbtini) su cheminėmis medžiagomis, nes darbdavys jos neinformavo, o pats ieškovas neatsisakė dirbti ir nesakė, jog negali dirbti su cheminėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys, jog po šio incidento ieškovui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis ir toliau dirbo, nepateikė pažymos iš medikų, jog negali dirbti (duomenys neskelbtini). Ieškovas tokios sveikatos būklės jau buvo priimtas dirbti ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl atleisti jį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą nebuvo teisinio pagrindo (CPK 178, 185 str.).

Šalys sudarė taikos sutartį, apie atleidimo pagrindą taikos sutartyje nenurodė, sprendė tik dėl išmokamos sumos dydžio. Pateiktas darbdaviui ieškovo prašymas galėjo būti patenkintas ir šalių susitarimu (DK 54 str.) ir ieškovo prašymu be svarbių priežasčių (svarbių nenustačius, DK 55 str.), bet išeitinė išmoka šiuo atveju nepriklausytų, todėl dėl to nėra pagrindo pripažinti negaliojančia taikos sutartį, nenustačius darbuotojo teisių pažeidimo, neigiamų pasekmių (CPK 178, 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus (LAT nutartis Nr. 3K-3-337/2009 ir kt.). Šiuo atveju ieškovas turėjo pateikti prašymą, kad jis dėl ligos negali dirbti konkretaus jam pavesto darbo – (duomenys neskelbtini). Tokios pažymos byloje nėra, yra tik pateikta, kad jis negali dirbti su cheminėmis medžiagomis, su kuriomis jis dirbo vieną kartą, po ko ištiko (duomenys neskelbtini) priepuolis.

Vien tik ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, jog dėl asmeninių priežasčių, darbdavio elgesio, sveikatos būklės jis pasiprašė atleidžiamas iš darbo, iš įrodymų visumos teismui neleidžia spręsti, jog ieškovo apsisprendimą išeiti iš darbo lėmė darbdavio veiksmai ar ieškovo sveikatos būklė, t. y. svarbios priežastys. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iš esmės jis darbu buvo patenkintas, jis darbdaviui nurodė, jog ji iš dalies atitinka jo negalios poreikius, bet jis nebuvo patenkintas J. P. darbu, kuri, jo teigimu, ant jo nuolat šaukdavo (146 b. l. t. 1). Tačiau 2023-07-03 J. P. iš darbo buvo atleista ir ši ieškovo nurodyta aplinkybė jo prašymo pateikimo metu jau buvo išnykusi (146 b. l. t. 1, darbo bylos 1 t. 35, 36 b. l.). Be to, įrodymų visuma patvirtina ir ieškovo netinkamą elgesį darbo metu, kuris ir galėdavo išprovokuoti tam tikrą kitų asmenų elgesį jo atžvilgiu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl nekyla pareiga darbdaviui mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, nes darbo sutartyje sulygtą darbą jis galėjo dirbti, tai patvirtina ir tarp šalių sudaryta taikos sutartis, turinti šalims įstatymo galią (CPK 178, 185 str., CK 6.189 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 158 straipsnis numato darbdavio pareigą darbuotojui turi būti sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Darbo kodekso normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi CK nuostatomis (DK 4 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai; 2) situacijose, kai padaryta žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nepakenkta darbuotojo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (LAT nutartis Nr. 3K-3-615-469/2015).

Ieškovas po taikos sutarties sudarymo 1200 Eur sumai ir jos įvykdymo, teisme prašo iš atsakovės priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog taikos sutartimi ieškovui yra atlyginta neturtinė žala, ji pripažino, kad, užsakydama viešbutį (duomenys neskelbtini), pasielgė neapdairiai, įvertino situaciją, todėl sudarė taikos sutartį. Ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo pašlijusia sveikata, teikdamas nedarbingumo pažymėjimus, kitus dokumentus ir teigė, kad ant jo šaukdavo, rėkdavo, gąsdindavo darbų vadovė J. P., įmonės savininkas; viešbutyje (duomenys neskelbtini) jis buvo apgyvendintas viename kambaryje su S. Š., kambaryje buvo viena dvigulė lova, viena antklodė ir su vyru vienoj lovoj turėjo nakvoti, jis patyrė neturtinę žalą, nes dėl to ,,gaidžiu“ jį išvadintų (duomenys neskelbtini), jei ten pakliūtų, nes ten visi viską sužino.

Sutiktina su ieškovu, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini) viešbutyje, kurį užsakė darbdavys, viename kambaryje, vienoje lovoje su kitu vyru, ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, buvo pažemintas jo orumas, jis dėl to blogai, nepatogiai jautėsi, bet padaryta neturtinė žala, teismo vertinimu, žymiai mažesnė nei jis prašo priteisti ieškinyje, reikšdamas reikalavimą priteisti 10 000 Eur, nes neinformavo viešbučio registratūros ar darbdavio dėl esamos situacijos ir po šio įvykio jis toliau dirbo pas darbdavį ir nekėlė daugiau pretenzijų dėl to, tik nurodė 2023-05-20 prašyme (CPK 178, 185 str.).

Neturtinę žalą ieškovas patyrė tuomet, kai darbų vadovė, nežinodama, kad ieškovas negali dirbti kito darbo ir su cheminėmis medžiagomis, liepė jam valyti grindis su chemine medžiaga, nors jis buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), dėl ko jį ištiko (duomenys neskelbtini), po kurio jis atsigavo tik po dviejų valandų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šia liga ieškovas serga jau keletą metų, todėl vertintinas ir ieškovo elgesys, kad jis dėl darbo, nesulygto darbo sutartyje ir su cheminėmis medžiagomis, neatsisakė dirbti ir neinformavo darbų vadovės, jog tokio darbo jis negalintis dirbti dėl sveikatos būklės. Nustatyta, kad darbų vadovė darbdavio apie tai nebuvo informuota, ieškovui liepė dirbti, todėl ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, sveikatos sutrikimas truko apie dvi valandas, todėl neturtinė žala yra mažesnė, nei jis prašo priteisti, o taikos sutartimi darbdavio įvertinta 1000 Eur, ieškovui sutikus, yra atlyginta sudarant tarp šalių taikos sutartį. Įvertinus tai, nėra pagrindo pripažinti taikos sutarties negaliojančia, nes neturtinė žala jam buvo atlyginta ir nėra pagrindo priteisti didesnę neturtinę žalą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178, 185 str., DK 151 str.).

Dėl kitų ieškovo pareikštų reikalavimų.

Ieškovas prašo pripažinti 2 darbo dienas, kurias dirbo nuo (duomenys neskelbtini), kaip išdirbtas 2 darbo dienas ir priteisti ieškovui priklausantį 84 Eur darbo užmokestį; pripažinus 2 darbo dienas, priteisti ieškovui priklausančius kelionpinigius-18,22 Eur; 100 Eur negautų dienpinigių; 75 Eur turėtų išlaidų už gyvenimą viešbutyje, dirbant VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas prašė apklausti liudytojus.

Teisme buvo apklausti liudytojai: G. S., S. Š., M. M., J. P.. Liudytoja G. S. patvirtino, kad yra atsakovės (duomenys neskelbtini), sprendžia dėl darbuotojų atrankos į darbą, vyksta pokalbiai su jais, kad ieškovą pati susirado, nes žinojo, jog jis ieško darbo. Įmonėje yra apie 200 darbuotojų, todėl prašymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo nepamena. Patvirtino, jog nevyksta taip, kad pas juos žmogus dirba be darbo sutarties.

Liudytojas S. Š., kuris dirbo kartu su ieškovu VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad nėra ieškovo draugas, kad abu susipažino darbe, santykiai oficialūs, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuriame buvo viena lova su atskira antklode, gyveno viename kambaryje su ieškovu, neišreiškė jokio nepasitenkinimo ir niekas nei iš jo, nei iš ieškovo nesityčiojo, nepamena tokio fakto. Nepatvirtino, kad ieškovas dirbo balandžio 25, 26 d. kartu su juo, paaiškino, kad jis dėl ligos daug ko nepamena, bet pamena, kad dirbo (duomenys neskelbtini), buvo išduota darbinė apranga, dirbo su jonizuotu vandeniu ir langų valymo skysčiu, cheminės medžiagos tam darbui nebuvo naudojamos. Apie ieškovą nenori kalbėti ir jį apibūdinti, pamena, kad ieškovą dažnai tekdavo versti dirbti, nes jis labai daug kalbėdavo telefonu. Ieškovo išėjimo iš darbo priežasčių nežino, žinojo, kad ieškovas turi negalią, kad serga (duomenys neskelbtini).

Liudytoja M. M. patvirtino, kad ji dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini), ji atėjo dirbti 2023-05-22, kai ieškovas jau dirbo įmonėje. Ieškovas lysdavo prie jos, nešė jai gėles, darbe šaukdavo, keldavo balsą, mažai dirbdavo, tik rūkydavo, išeidavo į parduotuvę. Jie langus valydavo su filtruotu vandeniu, ne chemine medžiaga. Darbe turėjo specialią aprangą, pirštines, ieškovas jų nedėvėdavo. Pagalbinės patalpos yra, jose pietauja, ieškovas ten kavą gerdavo, kiekvienas turėjo savo indus. Jie dirbo kartu su J. P., kuri šaukdavo ant visų, kad blogai dirba. Apie ieškovo sveikatą nežino, bet jeigu rūkydavo - tai jautėsi gerai, o jo atleidimo iš darbo aplinkybių taip pat nežino. Ieškovas yra prašęs surasti jam butą, nes jam tai telefonas išsikrovęs, tai kitos aplinkybės, tada jos su J. P. ieškodavo jam būsto. Patvirtino, kad viršvalandžių nėra dirbusi, vėliausiai yra grįžusi 17:30 val., o dienpinigius mokėdavo kai komandiruotėse buvo.

Liudytoja J. P. patvirtino, jog santykiai su ieškovu yra normalūs, su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais normalūs, išskyrus savininką E. M., nes ji iš darbo buvo atleista iš darbo kaip neišlaikiusi bandomojo laikotarpio, bet dėl to teigė, kad gali būti objektyvi. Liudytoja parodė, kad pas atsakovę dirbo nuo gegužės 3 d. iki liepos 3 d. Pareigos - (duomenys neskelbtini), tuos darbus dirbo ir ieškovas. Atšveisti patalpos grindis nuo purvo reikėjo, dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tam reikėjo stiprios chemijos, kad atkeltų visą purvą. Darbus atliko visa brigada: M. M., D. J., S. Š.. Ieškovas valė ir grindis, šveitė, teigė, kad be priemonių neįmanoma valyti. Apie darbuotojų sveikatos būklę ji nebuvo informuota. Sandėlyje buvo cheminė medžiaga ,,(duomenys neskelbtini)“, kurią ji ir pasiėmė darbui. Ieškovas su ja dirbti neatsisakė, bet viename valyme kai dirbo su rūgštimi, ji pamatė, kad ieškovas pradėjo dusti ir ji nutraukė jo darbą. Greitosios nekvietė, jis turėjo vaistų ir po jų priepuolis baigėsi. Langus valydavo su langų valikliu, jonizuotu vandeniu, bet ieškovas dirbo rankiniu būdu, kol išmoko dirbti su jonizuotu vandeniu. O chemines medžiagas naudojo darbams po statybos. Ieškovas pasakė jai, kad negali dirbti su cheminėmis medžiagomis, o ji atsakė, kad jos niekas neinformavo. Ieškovas atėjo dirbti, neturėdamas praktikos, per trumpą laiką išmoko valyti langus, buvo geras darbuotojas. Darbe ieškovas rūkydavo, bet kiek, negali atsakyti. Ieškovas darbo nevengė, dirbo kaip visi darbuotojai. Ji nėra šaukusi, bet pakeltu balsu yra sakiusi, kai ieškovą mokė vairuoti su plovimo mašina, nes sunkiai jam sekėsi. Nešaukdavo ant žmonių, bet prieš ieškovą yra pakėlusi balsą. Dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) viešbutyje patvirtino, jog ieškovas gyveno su S. Š., kad reikėjo gulėti po viena antklode ir vienoje lovoje, o jos savo kambaryje viešbutyje turėjo atskiras lovas. Savininkas tik pasijuokė iš ieškovo, pasityčiojo dėl tokios nakvynės. Iš kitų darbuotojų patyčių negirdėjo. Į administraciją dėl kambario nesikreipė, kai užsakinėjo viešbutį buvo likę tik du numeriai. Kadangi ji dirbo nuo gegužės 3 d., todėl nežino, kada pas atsakovę pradėjo dirbti ieškovas. Liudytoja patvirtino, kad ieškovo prašymu ieškojo, kur D. J. pernakvoti, nes iš namų galėjo atvažiuoti prieš 9 val., sakė, kad nebuvo autobuso, bet nėra liepusi, kad jis eitų užsisakyti viešbučio, čia jo paties sprendimas buvo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), ji pasakė D. J., kad tai paskutinė jos darbo diena, tada jis irgi sakė išeis, mano, kad tai jis pasakė dėl to, nes ji buvo jam kaip užtarėja.

Į Darbo bylą pateiktas 2023-06-14 J. P. Tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog ji, S. Š. ir M. M. VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorei rašo pranešimą, jog darbuotojas D. J. nekokybiškai atlieka jam paskirtas užduotis: darbo metu dažnai kalba telefonu, neišdirba jam priklausančio laiko, nereaguoja į daromas pastabas, garsiai kalbėdamas keikiasi, dažnai darbuotojai dėl jo kaltės užtrunka darbe, į pastabas atsako: ,,aš specialiai erzinu J.“, dėl to kolektyve atsiranda trintis ir sudėtingi darbo santykiai, todėl prašė instruktuoti D. J. dėl nurodytų pastabų (darbo b. 3 t. 24 b. l.).

Teismas įvertina liudytojų parodymus ir atsižvelgia į tai, kad liudytojų S. Š. ir M. M. parodymai teisme ir pateikti 2023-06-14 rašytiniame pranešime darbdaviui sutampa, o J. P. – skiriasi ir tai teismas susieja su ta aplinkybe, kad J. P. buvo atleista iš darbo pas atsakovę, neišlaikiusi bandomojo laikotarpio ir dėl to galimai teisme nebuvo visiškai objektyvi. Kiti byloje jos rašyti paaiškinimai pateikti į bylą, buvo jau po atleidimo iš darbo ir skyrėsi nuo pateiktų 2023-06-14.

Byloje esantys kiti duomenys patvirtina, jog ieškovas labiausiai buvo nepatenkintas būtent J. P. elgesiu jo atžvilgiu, kuri buvo atleista iš darbo 2023-05-03, tai jis tvirtino ir teismo posėdžiuose, teikdamas paaiškinimus ir prašyme, pateiktame DGK.

Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino aplinkybės, kad ieškovas 2023 m. balandžio 25 ir 26 d. dirbo pas atsakovę, tokį paaiškinimą nurodė tik pats ieškovas, kiti įrodymai tos aplinkybės nepatvirtina, todėl laikytina, kad ji neįrodyta ir atmestinas prašymas dėl 84 Eur darbo užmokesčio priteisimo, nes pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas pradėjo darbą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ tik 2023-04-27, taip pat atmestinas reikalavimas ir dėl kelionpinigių priteisimo, kurį ieškovas sieja su darbu balandžio 25, 26 d. (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas prašo ir dienpinigių, ir išlaidų už nakvynę viešbutyje. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas 75 Eur praleido už nakvynę viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ (156 b. l. t. 1). Ieškovas teigia, kad jam nakvoti viešbutyje nurodė darbdavio darbuotojai. Ši ieškovė aplinkybė nėra įrodyta. Teisme apklaustos liudytojos M. M. ir J. P. patvirtino, jog ieškovo prašymu ieškojo jam nakvynės, nes jis vis rasdavo priežasčių, kad pats negali susirasti, bet nebuvo darbdavio nurodymo, kad ieškovas turi nakvoti viešbutyje dėl darbo, tai buvo ieškovo apsisprendimas, todėl išlaidos viešbučiui iš atsakovės nepriteistinos (CPK 178, 185 str.).

Iš pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, jog su atsakovu buvo atsiskaityta balandžio-liepos mėnesį, dienpinigiai ieškovui už gegužės mėnesį sumokėti 2023-07-28 (65-67, 101 darbo b. l. 1 t., 3 t. 2-5 b. l.).

Ieškovas prašo priteisti dienpinigius.

DK 107 straipsnio 1 dalis apima tiek tuos atvejus, kai darbuotojas savo darbo pareigas atlieka užsienyje, tiek ir tuos atvejus, kai darbuotojas darbo pareigas atlieka Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jeigu tai atliekama kitoje vietoje, negu yra nuolatinė to darbuotojo darbo vieta. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavio pareiga mokėti darbuotojui dienpinigius atsiranda dviem atvejais: jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu viena darbo diena (pamaina); jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį (nepriklausomai nuo to, ar komandiruotė trunka ilgiau ar trumpiau negu viena darbo diena (pamaina). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog daugiau negu viena darbo diena komandiruotė truko (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės mėn., už kurį atsakovė atsiskaitė, bet vėluodama ir tas vėlavimas tam tikra suma yra įvertintas taikos sutartimi, išmokant 1200 Eur sumą (1000 Eur neturtinė žala ir 200 Eur – kitos išlaidos), todėl prašymas dėl dienpinigių atmestinas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančia taikos sutarties, nes ieškovo, kaip darbuotojo interesai, pasirašant taikos sutartį, nebuvo pažeisti, su ieškovu yra atsiskaityta, jam neturtinė žala ir kitos išlaidos yra sumokėtos, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str., DK 147 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Kadangi ieškinys atmestinas, atmestinas ir prašymas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo (CPK 178, 185 str., 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su kelionės, kitomis patirtomis išlaidomis, kurias ieškovas iš pradžių prašė priteisti 26,97 Eur, vėliau jas padidino iki 1951,12 Eur, atmestinas. Taip pat ir atsakovė neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes ieškinys atmestas (CPK 93, 96, 99 str.).

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

Teismas nenustatė pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl liudytojų, kurie, jo nuomone, jį apšmeižė, todėl nutartis nepriimtina (CPK 300 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Edita Kavaliauskienė