Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3

2026 m. vasario 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), skirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. 2000 m. balandžio 11 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 "Dėl amnestijos akto" 3 straipsnio 2 dalimi 3 punktu, bausmė sumažinta 1 (vieneriais) metais ir paskirta galutinė bausmė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

2) 2011 m. spalio 28 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Įpareigotas neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti;

3) 2012 m. liepos 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta su 2011 m. spalio 28 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms;

4) 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu BK 135 straipsnio 2 dalimi 3 punktu, ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. kovo 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu pakeitė 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurią nuteistajam už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktu numatytą nusikalstamą veiką paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pripažino kaltu ir paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, (90 MGL) 4500 eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 679,4 Eur;

6) 2023 m. balandžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmė sumažinta iki 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme 30 (trisdešimt) dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 ir 4 dalių nuostatomis paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 MGL (3000 Eur) bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 11 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Kaltinamasis R. G., 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 19 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs sėdinčiai ant lovos V. G. už kaklo ir paguldęs ją ant kairiojo šono, rankomis sudavė ne mažiau dviejų kartų į veidą ir galvą, po ko paėmęs už kairės kojos pėdos, ją užlaužė, tokiais savo veiksmais sugyventinei V. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kaktos kairėje ir kairės akies srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu duoti parodymai.

2. Kaltinamasis R. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai, dėl padarytos veikos, gailėjosi. Teismui parodė, kad nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, padarė įtakojamas alkoholio, tuo metu buvo neblaivus. Nurodė, kad V. G. yra jo sugyventinė. Paaiškino, kad tą diena gaminosi valgyti, išjungė sriubą ir ne laiku pasiūlė jos savo sugyventinei, ji užsimojo lopetėle musėms mušti, jis ją atėmė ir sudavė jai, kiek kartų sudavė negali nurodyti. Dėl kairės kojos pėdos paaiškino, kad galėjo ant jos užgriūti. Viskas įvyko ne specialiai, retai su sugyventine pykosi.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

4. 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. lapkričio 21 d. įtariamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. Su pranešimu apie įtarimą sutinka. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventine V. G. Gyvena kartu apie 3 – 4 metus. Sugyventinė – (duomenys neskelbtini). Sugyventinė alkoholio nevartoja. Gyvenamajame name yra viena bendra virtuvės ir kambario zona. Namas, kuriame gyvena priklauso sugyventinei V. kartu su jos broliu, tačiau teisiškai dokumentai dar nėra sutvarkyti. 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuo ryto, vienas, dirbdamas lauke prie namų, vartojo alų. Išgėrė apie dešimt skardinių alaus. 2025 m. rugpjūčio 18 d. apie 19 val., būdamas namuose, sugyventinei būnant kambaryje, lovoje, pradėjo su sugyventine konfliktuoti. Ji pyko dėlto, kad ne laiku pasiūlė V. G. pavalgyti sriubos. Kiek pamena dėlto, kad buvo neblaivus, ji nepriekaištavo. Alaus sugyventinė leidžia išgerti, neleidžia tik degtinės. Kadangi buvo neblaivus, labai supyko, todėl neapsikentęs priekaištų, priėjęs prie jos naudojo smurtą sugyventinės atžvilgiu. Įvykio, dėl girtumo neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo pasielgti jos atžvilgiu, taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tai yra priėjęs prie jos sėdinčios ant lovos sugriebė jai už kaklo, paguldęs ant kairiojo šono rankomis sudavė ne mažiau dviejų kartų į veidą, galvą, po ko paėmęs jai už kairės kojos pėdos, ją užlaužė. Pamena lyg kažkokį fragmentą, kad iš sugyventinės atiminėjo musių muštuką, todėl mano, kad ji tiesiog gynėsi nuo jo. Ar ji skambino į policiją, to neatsimena. V. G. šaukė, o jis išėjo į lauke esančią palapinę. Būnant lauko palapinėje, atvyko policijos pareigūnai, o po to greitoji pagalba. Policijos pareigūnai patikrino blaivumą. Buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Pamena, kad atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad smurtavo prieš savo sugyventinę. Neigė, kad prieš ją smurtavo, nepasirašinėjo ant jokių dokumentų. Buvo pristatytas į policijos įstaigą. Į narkologo, psichiatro įskaitą įrašytas nėra. Yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje vieną kartą prieš dešimt metų dėl alkoholio, vyko pats savo noru. Konflikto su sugyventine V. niekas nematė. Yra atvykęs V. G. sūnus iš užsienio, tačiau jis 2025 m. rugpjūčio 18 d. apie pietus išvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, nuoširdžiai gailisi. Dėl šio įvykio sugyventinės atsiprašė. Pirminės apklausos metu neprisipažino, nes galvojo, kad to nepadarė, bet įvertino, kad to momento, kada prieš ją smurtavo, tiesiog gali neprisiminti. Be to, tai ne pirmas kartas, kai smurtavo prieš sugyventinę (t. I b. l. 116 – 118; 129 – 132).

5. 2025 m. rugpjūčio 18 d. nukentėjusiosios V. G. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad V. G. parašė pareiškimą, nurodydama, kad 2025 rugpjūčio 18 d., apie 19 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje, neblaivus sugyventinis R. G. sudavė ranka septynis kartus į galvą, rankomis užlaužė kairės kojos pėdą tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ( t. I b. l. 11 – 17).

6. 2025 m. rugpjūčio 18 d. apklausta kaip liudytoja, nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), nedirbanti. Alkoholio nevartoja, kadangi vartoja įvairius vaistus dėl (duomenys neskelbtini). Dažniausiai laiką leidžia kambaryje, lovoje žiūrėdama televizorių ar užsiimdama rankdarbiais. Turi pilnametį sūnų E. Z., kuris kartu negyvena. Apie 4 metus gyvena kartu su sugyventiniu R. G., kuris niekur nedirba. Lauko pavėsinėje, kad ji nematytų, kasdien vartoja alkoholinius gėrimus. Apie 19 val., atėjęs iš lauko sugyventinis į namus, pasakė, kad nori valgyti. Jam V. G. atsakė, kad eitų iš namų ir valgytų kur nori, kadangi yra labai neblaivus. Po šio pasakymo, sugyventinis pradėjo konfliktuoti, keikti ją necenzūriniais žodžiais. Priėjęs prie lovos, kurioje ji sėdėjo, paėmęs rankomis už kaklo, paguldė ant kairio šono ir rankomis apie septynis kartus sudavė į galvos sritį – pakaušį, kairės pusės smilkinio sritį. Pradėjo verkti, labai išsigando, su kiekvienu smūgiu juto stiprų fizinį skausmą, prašė, kad jis liautųsi, tačiau nesiliovė. Paėmė rankomis kairės kojos pėdą ir pradėjo ją laužti į išorinę pusę. Labai skaudėjo kojos sąnarį ir didįjį kojos pirštą. Pradėjo šaukti, kad kvies policijos pareigūnus. Po šio pasakymo, sugyventinis išėjo iš namų į lauką. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Pageidauja, kad R. G. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka ir daugiau niekada neieškotų ryšių su ja ( t. I b. l. 11 – 17).

7. 2025 m. rugpjūčio 18 d. V. G. asmens apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad V. G. sutikimu apžiūrėtas jos kūnas. Kairiojo antakio srityje virš antakio matomas 1x1 cm dydžio nubrozdinimas. Ant kairiojo akies voko matomas 0,5x0,2 cm nubrozdinimas. Galvoje – kairės pusės pakaušyje juntami trys gumbai Kairės kojos didžiojo piršto srityje matomas nežymus patinimas. Daugiau sužalojimų ant asmens nepastebima ( t. I b. l. 31 – 41).

8. 2025 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3338/2025(01) patvirtina, kad V. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje ir kairės akies srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Odos nubrozdinimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje ir kairės akies srityje galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. V. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje ir kairės akies srityje padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP) 2025 m. rugpjūčio 18 d. 19.53 val. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Neatmetama galimybė, kad V. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiais nukentėjusiajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. (t. I b. l. 75 – 76).

9. 2025 m. lapkričio 21 d. liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėja. 2025 m. rugpjūčio 18 d. apie 19 val., dirbant kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. P. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos sugyventinis sumušė pranešėją. Kartu su L. P. atvykus į įvykio vietą, namuose rasta pranešėja – V. G.. Moteris buvo blaivi, patikrinus alkotesterio matuokliu jai nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Bendraujant su V. G. ji nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. apie 19 val. iš lauko į namus atėjo neblaivus sugyventinis. Kadangi jis buvo neblaivus, pranešėja paprašė jo išeiti iš namų. Sugyventinis pradėjo konfliktuoti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais ir kambaryje, jai sėdinčiai ant lovos, priėjęs sugriebė ranka už kaklo ir paguldęs ant kairiojo šono, sudavė apie septynis kartus į pakaušį, kairį smilkinį, po ko rankomis užlaužė kairės kojos pėdą. V. G. nurodė, kad su kuo sudavė smūgius ji nematė, galimai sudavė rankomis arba rankoje turėtu prožektoriumi, tačiau nurodė, kad labiau tikėtina, kad rankomis, todėl jos apklausos protokole nurodė, kad smūgiai buvo suduoti ranka. V. G. nuo visų sugyventinio veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuo tokių sugyventinio veiksmų moteris verkė, išsigando. Pranešėja nurodė, kad kai ji pasakė sugyventiniui, kad iškvies policijos pareigūnus, sugyventinis atsitraukė nuo jos. Moteris bendruoju pagalbos telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. V. G. skundėsi, kad jai labai skauda kairės kojos pėdą, todėl iškvietė medikus. Moteris (duomenys neskelbtini). V. G. nurodė, kad sugyventinis alkoholį vartoja beveik kiekvieną dieną. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo V. G. ir suteikė jai pirmąją būtiną pagalbą. Apžiūrėjus V. G., ant kairiojo antakio srityje ir ant kairiojo akies voko matomi nubrozdinimai. Galvoje – pakaušyje, palietus buvo jaučiami trys gumbai. Kairės kojos didysis pirštas – nežymiai patinęs. V. G. sugyventinis R. G. rastas prie namų esančio lauko palapinėje. Priėjusi prie jo, paaiškino, kad jis įtariamas nusikalstamos veikos padarymu dėl smurto artimoje aplinkoje, bus sulaikytas. Alkotesteriu patikrinus blaivumą R. G. buvo nustatytas 3.02 promilių neblaivumas. R. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą ( t. I b. l. 87 – 90).

10. 2025 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose buvo išklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuota informacija, registruota 2025 m. rugpjūčio 18 d. PRĮR (policijos registruotų įvykių registre) ROIK0125000483806 ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Bendrojo pagalbos centro skambučio (toliau tekste – BPC) įrašo ID 92412545058. Garso įrašo (pokalbio) trukmė: 1 min. 47 sek. Skambinta į BPC: 2025 m. rugpjūčio 18 d. 19.02 val. Pranešėja: V. G.. Garso įraše užfiksuotas BPC bei pranešėjos V. G. (toliau tekste – pranešėja) pokalbis. Pranešėja: „Laba diena, galėtumėte sujungti su policija?“ BPC: „Nejungiame, kas atsitiko?“ Pranešėja: „Sugyventinis pradėjo muštis, girtas... neišeina iš namų (po žodžio „girtas“ frazė pasakoma nesuprantamai). BPC operatorei paprašius, pranešėja nurodo adresą ir kad greitoji pagalba jai nereikalinga. BPC: „O kur šiuo metu sugyventinis?“ Pranešėja: „Išlėkė į lauką – palapinėn!‘. Pranešėja padiktuoja savo telefono numerį. BPC operatorė nurodo, kad informuojama policija ir liepia laukti ( t. I b. l. 77 – 79).

11. 2025 m. lapkričio 21 d. kito objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo atlikta garso – vaizdo įrašų, fiksuotų pareigūnų L. P. ir I. S. dėvėtomis kūno kameromis (angliškai BODY-VAM), pritvirtintomis prie tarnybinės uniformos, atvykus į įvykio vietą 2025 m. rugpjūčio 18 d., esančią (duomenys neskelbtini), apžiūra. Garso – vaizdo įraše Nr. 1, kuris fiksuotas pareigūnės I. S. kamera užfiksuota kaip namuose pareigūnė I. S. bendrauja su pranešėja V. G.. Pareigūnė paprašo papasakoti kas atsitiko. V. G., sujaudinta pasakoja: „Užpuolė girtas. Va čia guzai galvoje. Koją nežinau, išsukė turbūt. Dabar net negalėsiu nušliaužti.“ Pareigūnė pasiūlo iškviesti medikus. V. G.: „Va čia kažkuo tai trenkė! Pareigūnė klausia: „Kuom?“ V. G.: „Nemačiau, nepastebėjau“. Pareigūnė: „Ranka?“ V. G.: „Nemačiau, nepastebėjau!“. Pareigūnė: „O kur trenkė?“ V. G. atsako: „Va čia užlaužęs trenkė – guzas!“, tačiau kur parodo dėl kitur nukreiptos pareigūnės kūno kameros, nesimato. V. G., rodydama ir liesdama savo kairę koją, sako: „Koją tada... negaliu paklibinti (po žodžio „tada“ – frazė pasakoma nesuprantamai). Pareigūnė: „O galėjote ankščiau klibinti?“ V. G.: „Taip“. Pareigūnė iškviečia medikus ir paprašo V. G. nusiraminti ir pasakoti kaip kas buvo. V. G. nurodė, kad išgėręs sugyventinis atėjo valgyti. Jis kiekvieną dieną kažkur išeina ir kasdien geria. V. G. toliau pasakoja: „Kai alaus kokio išgeria, tai nieko, kai degtinę pradeda, tai draugai atvažiuoja, kai prisigeria, tai ramybės nėra. Kiek kartų sakiau, kad pas save namo važiuotų?!“ Pareigūnė: „O šiandien kas buvo ir dėl kokių priežasčių Jums trenkė?“ V. G.: „Trenkė. Jis pradėjo mane visokiais žodžiais vadinti. Sakau – eik iš mano namų, čia ne tavo namai? Iš karto lėkė jisai, iš karto trenkė per galvą, tada užėmė už kaklo ir tada man kažkaip pradėjo laužti! V. G. paaiškina, kad (duomenys neskelbtini), nurodo, kad yra blaivi. Pareigūnė V. G. alkotesteriu patikrina blaivumą. Alkotesterio rodmenų nesimato, pareigūnė jų nepagarsina. Pareigūnė, atėjusi į kieme esančią pavėsinę, ten sėdinčiam R. G. paaiškina, kad jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu dėl smurto artimoje aplinkoje, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, bus sulaikytas, reikia pasitikrinti alkotesteriu. R. G. nurodo, kad yra neblaivus. Pareigūnė alkotesterio matuokliu R. G. patikrina blaivumą. Alkotesterio rodmenų nesimato ir jų pareigūnė nepagarsina. Pareigūnė grįžta pas V. G., paaiškina, kad ji bus apklausiama. Pareigūnei, paklausus V. G. ar jai labai skauda koja, V. G., rodydama į kairės kojos pėdą, paaiškina, kad labai skauda koją. Ji paaiškina, kad (duomenys neskelbtini). Garso – vaizdo įraše Nr. 1, kuris fiksuotas pareigūno L. P. kūno kamera užfiksuota kaip kieme esančioje lauko pavėsinėje pareigūnas L. P. bendrauja su R. G.. Pareigūnui, paklausus kas nutiko ir ar konfliktavote, R. G. nurodė, kad nekonfliktavo, o antra pusė konfliktavo dėl to, kad jis ją muša, alkoholį vartoja. L. P.: „Tai mušėte ją ar nemušėte?“ R. G.: „Ne“. Pareigūnas: „Tai visiškai nekonfliktavote?“ R. G.: „Ne“. Pareigūnas: „Nesusipykote dėl nieko?“ R. G.: „Nežinau. Nebent Jūs galite jai melagingą iškviesti!“ ( t. I b. l. 82 – 84).

12. 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Matomas vieno aukšto medinis žalios spalvos gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra rytų pusėje. Į namą patenkama pro baltos spalvos prieangį. Prieangio durys atviros į lauko pusę. Praėjus prieangį patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra baltos spalvos atviros durys. Durys atidarytos į koridoriaus pusę. Įėjus pro duris patenkama į kambarį. Kambario dešinėje pusėje matoma plytinė krosnis. Už krosnies yra virtuvė. Kambario priekyje matoma lova. Ant lovos yra įvairių medikamentų, patalynė, maisto likučiai. Priešais lovą yra stalas, televizorius, foteliai, sekcija. Daugiau įvykiui reikšmingų objektų nestebima, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima ( t. I b. l. 11 – 17).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

13. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

14. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

15. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

16. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. G. 2025 m. rugpjūčio 18 d. apie 19 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 3.02 promilės girtumas), sugriebė sėdinčiai ant lovos, kartu gyvenančiai, neįregistravus santuokos, V. G., už kaklo ir paguldė ją ant kairiojo šono, rankomis sudavė ne mažiau dviejų kartų į veidą ir galvą, po ko paėmęs už kairės kojos pėdos, ją užlaužė, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos kairėje ir kairės akies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai, neįregistravus santuokos, V. G. – sveikatą, bei sukėlė jai fizinį skausmą.

18. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiosios V. G. parodymais, kaltinamojo parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

19. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

20. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina ta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat įvertintina ir kaltinamojo R. G. asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis yra teistas, baustas administracine tvarka trylika kartų, baudų nesumokėjęs, nedirbantis, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ar įskaitų byloje nėra. Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą ar įskaitų byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu, R. G. skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

22. Kaltinamasis R. G. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs 2023 m. balandžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, todėl vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti subendrinta, bausmes visiškai sudedant su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda ir paskiriant galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

23. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį bei kitas aplinkybes ((duomenys neskelbtini), pripažino kaltę), sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

24. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. 19.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. 16.17 val. t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės parai.

VI. Kiti klausimai

25. 2025 m. rugpjūčio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiosios, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (t. I b. l. 133 – 141).

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje yra pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje 2025 m. rugpjūčio 18 d. fiksuoti garso -vaizdo įrašai; 2025 m. rugpjūčio 18 d. bendrojo pagalbos centro ir pranešėjos pokalbis (įrašas) bei 2025 m. rugpjūčio 19 d. įtariamojo R. G. apklausos metu darytas garso - vaizdo įrašas, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. G. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti, bausmes visiškai sudedant su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda ir skirti galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Baudos bausmę vykdyti pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu nustatytą tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. 19.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. 16.17 val. t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant R. G. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiosios – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pridėtą voką su CD laikmena, kurioje yra pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje 2025 m. rugpjūčio 18 d. fiksuoti garso –vaizdo įrašai; 2025 m. rugpjūčio 18 d. bendrojo pagalbos centro ir pranešėjos pokalbis (įrašas) bei 2025 m. rugpjūčio 19 d. įtariamojo R. G. apklausos metu darytas garso – vaizdo įrašas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti R. G., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio,, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.