Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-12-31 · Civilinė byla Nr. A2-7869-639/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-31
Bylos Nr.
A2-7869-639/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09090-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Pareiškėjas
L. S.
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
J. S., R. S.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto
Civilinė byla Nr. A2-7869-639/2013(Proceso Nr.2-06-3-09090-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 124.1.; 112.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. S. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-498-777/2012 atnaujinimo, dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. teismo sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams J. S. ir R. S., tretysis asmuo Klaipėdos miesto 7 –ojo biuro notarė Virginija J. M., dėl turto pripažinimo daline nuosavybe ir bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

L. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 138 000 Lt vertės, yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo J. S. nuosavybė; 2) pripažinti ginčo buto dovanojimo sutartį negaliojančia dėl apsimetimo; 3) padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą butą, ieškovei priteisiant nuosavybėn 5/8 šio nekilnojamojo turto dalis, t. y. turto natūra už 86 250 Lt, o atsakovui J. S. – 3/8 šio nekilnojamojo turto dalis, t. y. turto natūra už 51 750 Lt; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos sumokėtus atsakovui būtinus mokėti komunalinius mokesčius ir mokestį už šiukšlių išvežimą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 7 119,63 Lt; 5) priteisti iš atsakovų solidariai visas su šia byla susijusias bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu susituokė 1978-01-20, kai 1978-01-02 jau buvo gimęs jos mergautinis sūnus Jevgenijus, kuriam atsakovas vėliau pripažino tėvystę. Dėl nesutarimų santuoka 1979-09-12 buvo nutraukta, tačiau tais pačiais metais atsakovas grįžo į šeimą ir jie toliau gyveno kartu. 1985 m. jų šeimai buvo suteiktas kooperatinis butas esantis, adresu (duomenys neskelbtini). Pradinė įmoka – apie 5 000 rublių butui pirkti buvo sumokėta 1984-10-20. Dalį šių lėšų sudarė ieškovės ir atsakovo iš bendro ūkio sutaupyti pinigai, o 4 000 rublių dovanojo ieškovės tėvas P. M. (P. M.). Mano, kad ¼ buto dalis yra išmokėta ieškovės tėvų dovanotomis lėšomis, todėl šia dalimi turi būti mažinamas dalintinas turtas. 1986-02-06 ieškovui ir atsakovui gimė duktė R. S.. Ieškovė ir atsakovas gyveno faktinėje santuokoje nuo 1979-09-12 iki 2008 m. vasario mėn., 1997-05-15 atsakovo vardu butas buvo privatizuotas. Mano, kad butas yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė ir ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso ½ dalis nuo dalintinos ¾ dalių buto dalies, t. y. 5/8(3/8+2/8) dalys. Sužinojęs, kad yra pareikštas ieškinys dėl turto padalinimo, atsakovas sudarė apsimestinį sandorį – padovanojo ginčo butą šalių dukrai R. S., kuri yra nusprendusi butą parduoti. 2011-08-11 buto dovanojimo sutartis sudaryta susitarus atsakovui su R. S. apgauti ieškovę, pridengti kitą sandorį, t. y. be kliūčių parduoti butą, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė be ieškovės žinios ir pažeidžiant ieškovės turtines teises. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių sandoris laikytinas apsimestiniu ir turi būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylos nagrinėjimą neatvyko, ieškinyje išdėstytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, todėl konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas gyveno faktinėje santuokoje nuo 1979-09-12 iki 2008 m. vasario mėn. Iš ieškovės pateikto dovanojimo raštelio teismas nustatė, kad ieškovė galėjo gauti iš savo tėvų 4000 rublių, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tais pinigais prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buto pajų jis išmokėjo asmeniškai. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad apie iškeltą bylą atsakovas J. S. žinojo iki dovanojimo sutarties sudarymo, todėl įvertinęs šią ir kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apsimetimo laikė nepagrįstu ir jį atmetė.

Šalies argumentai

Dėl šio sprendimo L. S. pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat nurodė, kad ieškovė 2012-01-09 teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl blogos savijautos. Paaiškino, kad iki šiol gydosi Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale. Mano, kad R. S. davė melagingus parodymus, nurodydama, kad pasirūpins ieškove, leis gyventi ginčo bute, nes iš R. S. veiksmų matyti, kad ji ketina parduoti jai padovanotą ginčo butą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi L. S. apeliacinį skundą atmėtė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad L. S. apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs, apeliantė nenurodė konkrečių bylos aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nuo 2012-01-27 iki 2012-01-31) gydėsi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale (b. l. 121). Taigi byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sveikatos būklės nebūtų galėjusi dalyvauti 2012-01-09 teismo posėdyje. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybės, kad žinojo apie 2012-01-09 vyksiantį teismo posėdį. Be to ieškovė, nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių t. y. atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas gyveno faktinėje santuokoje nuo 1979-09-12 iki 2008 m. vasario mėn., tai pat duomenų patvirtinančių, kad ieškovė dovanotais pinigais prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo, nėra pagrindų pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 1.87 str.), taip pat detalių prašomos priteisti skolos paskaičiavimų, todėl pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei nepateikus pakankamai jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-498-777/2012 dėl proceso atnaujinimo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašė pripažinti, kad trijų kambarių butas su holu, esantis (duomenys neskelbtini), 138.000, 00 Lt vertės, įregistruotas atsakovo J. S. vardu yra bendroji dalinė jos ir jo nuosavybė, kurioje ½ dalis priklauso pareiškėjai nuosavybės teise. Pripažinti ginčo buto dovanojimo sutartį negaliojančia dėl apsimestinumo. Padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą trijų kambarių butą su holu, esantį (duomenys neskelbtini), 138.000, 00 Lt vertės, pareiškėjai priteisiant nuosavybėn ½ šio nekilnojamojo turto dalį, t.y. turto natūra už 69 000, 00 Lt. Pareiškėja nurodė, kad byla išnagrinėta iš esmės teismui tinkamai jai nepasiruošus, jai (pareiškėjai) nedalyvaujant ir nepagrįstai bei paviršutiniškai įvertinus rašytinę bylos medžiagą, kurioje buvo teismo teigimu netiesioginis įrodymas apie jai padovanotas pinigines lėšas ginčo buto išpirkimo metu. Teismas apie faktinį gyvenimą, o tiksliau,- apie jo nebuvimą padarė išvadą išklausęs tik vieną šio gyvenimo šalį, be jokių įrodymų, nors ji (pareiškėja) teigė, kad ji su atsakovu gyveno kartu visą nurodytą laikotarpį. Tokios teismo išvados stebina ir neatitinka byloje surinktų jos įrodymų, kurių didžiąją dalį pateikia su pareiškimu. Mano pateikiamieji įrodymai paaiškina esmines bylos aplinkybes, kurios negalėjo būti man žinomos bylos nagrinėjimo metu: teismo skubotos išvados nesilaikant šalių lygiateisiškumo principo, skubotai nagrinėjant ginčą dar šalims nepasiruošus bylą nagrinėti iš esmės. Esminė bylos aplinkybė suprantama teismo nekompetentingumo kontekste. Taip pat nurodė, kad abu atsakovai puikiai žinojo apie jos sveikatos būklę, apie tai, kad ji yra tokioje būsenoje, kad negali suprasti kai kurių dalykų, kad nesugeba susikaupti, kad neturi atminties. Ji nesitikėjo kad žinodami, jog pareiškėja nėra kam pasirūpinti, atsakovai jos būsena pasinaudos ir to pasėkoje ne tik iškreips tikrovės faktus apie jos ir atsakovo bendrą gyvenimą, bet ir pateiks melagingus parodymus apie bendrosios dalinės nuosavybės įsigijimo aplinkybes. Šių esminių aplinkybių nežinojimas bylos nagrinėjimo metu ir yra proceso atnaujinimo pagrindas. Be to nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo tokioje būsenoje dėl savo sunkios nepagydomos ligos, kad nesuvokė nei teismo reikalavimo pateikti papildomus dokumentus, nei to kad vyksta teisminis procesas ir skiriami teismo posėdžiai, ne to, kad privalo bendrauti ir bendradarbiauti su savo atstove bei domėtis savo civiline byla. Teigė, kad jos dukra R. S. nuo ieškovės nuslėpė, kad atsiųstas teismo šaukimas, kuriuo buvo kviečiama į teismo posėdį. Duktė neminėjo, kad ji gavo teismo šaukimą į teismą, nepasisakė, kai vyko į teismą, o teisme prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir netgi nežinant apie teismo posėdį, nes apie tai visiškai nebuvo informuota, todėl prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 d. 2 punktą (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu); ir CPK 366 straipsnio 1 d. 3 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas ( CPK 370, 371 str. 1 d. 1 p.) .

LR CPK 365-374 str. numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), esant procesiniame įstatyme išvardintiems proceso atnaujinimo pagrindams, reiškiant prašymą, atitinkantį jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytais terminais. Proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Atnaujinti procesą galima tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Tačiau šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kitus principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).

Pareiškėja prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t.y. dėl to kad abiejų instancijų teismai nekompetetingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėja paaiškino, kad jų trijų asmenų šeimai atsakovui, jai ir jų sūnui Jevgenijui buvo suteiktas kooperatinis trijų kambarių su holu butas (duomenys neskelbtini) 1985 m. Pradinė įmoka apie 5000,00 rublių butui pirkti buvo sumokėta 1984 m. spalio 20 d. Dalį šių lėšų sudarė jos ir atsakovo iš bendro ūkio sutaupyti pinigai, o 4000,00 rublių jai dovanojo jos tėvas P. M.. Šią dovaną jos tėvas dovanojo jų šeimai, kad turėtų savo būstą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos "Žara" pažymoje nurodyta, kad pajus už butą, esantį (duomenys neskelbtini) yra sumokėtas tarybine valiuta 15413,00 rublių, todėl laikytina, kad 1/4 buto dalis išmokėta jos tėvų dovanotomis lėšomis.

Tačiau šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusiomis, kadangi jos buvo žinomos ir teismo vertinamos priimant teismo sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. teismo sprendime nurodė, kad ieškovės pateiktas dovanojimo raštelis (b.l.16-17) yra netiesioginis įrodymas, jo pagrindu galima daryti tik išvadą, kad ieškovė galėjo gauti iš savo tėvų 4000 rublių, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tais pinigais prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo, atsakovas šių aplinkybių nepripažįsta, atsižvelgiant į anksčiau teismo padarytą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas negyveno faktinėje santuokoje nuo 1979-09-12 iki 2008 m. vasario, t.y. nesant pagrindo teigti, kad dalį pajaus lėšų už butą sudarė ieškovės ir atsakovo iš bendro ūkio sutaupyti pinigai, atsižvelgiant ir į DNSB „Žara“ pažymą dėl buto pajaus sumokėjimo (b.l.92), kurioje nurodyta, kad pradinis įnašas sumoje 4760 rub. buvo sumokėtas 1984-05-05 (o ne 1984-10-20 kaip nurodo ieškovė), taip pat minėtoje pažymėjo nesant duomenų, kad ieškovė ar jos tėvai būtų prisidėję prie buto pajaus išmokėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas padaro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo, o atsakovas pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buto pajų jis išmokėjo asmeniškai. Vadinasi, buto pajus išmokėtas už asmenines atsakovo J. S. lėšas. Juolab, kad ir butas VĮ Registrų centre įregistruotas tik kaip J. S. nuosavybė nuo 1997-06-17 (b.l.9-10). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą ieškovės reikalavimai dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, buto padalinimo natūra yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip minėta apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad minėtu sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pateiktus įrodymus. Taigi pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra nauja, todėl tuo pagrindu prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkintas.

Pareiškėja taip, pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sunkioje būklėje dėl nepagydomos ligos ir nesuvokė teismo reikalavimo pateikti papildomus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai , kad aplinkybes dėl pareiškėjos sveikatos būklės pareiškėja nurodė dar savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą įvertino nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sveikatos būklės nebūtų galėjusi dalyvauti 2012-01-09 teismo posėdyje. Pažymėjo, kad ieškovė apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybės, kad ji žinojo apie 2012-01-09 vyksiantį teismo posėdį. Be to, nei ieškovė, nei jos atstovė nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių t. y. atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi pareiškėjos nurodyta aplinkybės apie jos sveikatos būklę taip pat nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Pareiškėja taip, pat nurodė, kad jos dukra R. S. nuo jos (ieškovės) nuslėpė, kad yra atsiųstas teismo šaukimas, kuriuo ji buvo kviečiama į teismo posėdį ir tokiu būdu ji nežinojo apie teismo posėdį prieštarauja bylos medžiagai. Civilinėje byloje esanti šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, kad teismo šaukimas atvykti į 2012 m. sausio 9 d. posėdį jai (L. S.) buvo asmeniškai įteiktas 2012-01-06 ( b.l. 113). Taigi tai nėra nauja aplinkybė.

Kaip minėta pateiktame prašyme proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodė ir LR CPK 366 straipsnio 1 d. 3 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas). Nurodydama šį pagrindą pareiškėja tikriausiai turėjo amenyje kitų byloje dalyvavusių asmenų teismui pateiktus paaiškinimus, kurie pareiškėjos teigimu buvo melagingi. Tačiau procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktuose nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju kai prie prašymo atnaujinti procesą pridėdamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, taigi tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Žaibas"; bylos Nr. 3K-7-522/2004). Pareiškėja prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, todėl konstatuoti, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui buvo duoti melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos, prašymas atnaujinti procesą tuo pagrindu negali būti tenkintas.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė naujų įrodymų, kurios patvirtintų aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, egzistavimą ir kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-498-777/2012 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškėjos L. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-498-777/2012 atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą.

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas