Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados tyrėjas 2015 m. vasario 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 2 d. J. V. P. už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 6 d. savo garaže (duomenys neskelbtini), garažo Nr. 112, laikė 9 plastikines talpas po 25 litrus, kuriose iš viso buvo 177,7 litrai dyzelinio kuro. 5 talpose buvo laikomas dyzelinis kuras, neatitinkantis Lietuvoje vartojamų automobilių degalų privalomųjų kokybės standartų, kurio muitinė vertė 380,91 Lt (110,34 eurų). Kitose 4 plastikinėse talpose buvo 79,98 litrai dyzelinio kuro, atitinkančio Lietuvoje vartojamų automobilių degalų privalomuosius kokybės rodiklius, kurio muitinė vertė 311,92 Lt (90,34 eurų). Tokiais savo veiksmais J. V. P. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 5 p. ir 18 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu J. V. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą – sumažinti jam paskirtą baudą ir grąžinti konfiskuotą dyzelinį kurą.

Skundo autoriaus manymu teismo nutarimas yra per griežtas, nes apeliantas sąmoningai padaryti pažeidimo neturėjo jokio motyvo. Pažeidimas padarytas dėl nežinojimo. Dėl to jis labai gailisi. Nurodo, kad dėl sunkios materialinės padėties akcijų metu stengėsi įsigyti kuro, sutaupant pinigų. Valstybė iki šio laiko neįvykdžius savo įsipareigojimo – grąžinti neišmokėtos pensijos dalies. Pažymi, kad per visą gyvenimą nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipia dėmesį, kad administracinės teisės byloje, skiriant nuobaudą, galima paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nurodyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijose (ATPK 30¹ str.). Pabrėžia, kad lengvinanti aplinkybė yra jo amžius – 73 metai. Be to nurodo, kad nustatant administracinės teisės pažeidimą, jis geranoriškai bendravo su policijos darbuotojais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas keistinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 d., administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 163² str. 2 d. numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo 2 iki 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo 289 iki 1448 Eur su šių prekių konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą J. V. P., atsižvelgė, kad jis nėra baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis yra vyresnis nei 65 m. amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą su prekių, laikytų pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskavimu.

Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, pateikė prašymą prijungti prie bylos kuro įsigijimo kvitus, kuriais grindė dalies jam inkriminuoto kuro laikymą, pažeidžiant nustatytą tvarką (b. l. 32). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 2 d., esmę sudaro tam tikrų taisyklių pažeidimas, todėl nurodyta norma yra blanketinė teisės norma. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomi atitinkami norminiai aktai, kurių pažeidimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. V. P. pažeidė 2010 m. gruodžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 5 p. ir 18 p. numatytus reikalavimus.

Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog J. V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 2 d., t. y. viso jam inkriminuoto kuro apimtyje. J. V. P. turėjo pareigą laikytis Taisyklių reikalavimų, o būtent 5 p. ir 18 p. nuostatos reikalauja, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami ar gabendami degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai, privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai. Pagal Taisyklių 20 p. šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. D. ir J. D. patvirtino, kad iš karto po pažeidimo užfiksavimo J. V. P. kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė (b. l. 38-39). Apie kuro įsigijimo dokumentus nenurodyta ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3- 4). Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde tvirtina, kad turėjo du kuro įsigijimo čekius, kurių pareigūnai nevertino. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad pareikalavus įsigijimo dokumentų, su savimi turėjo tik vieną čekį (b. l. 32). Tuo tarpu 2014 m. lapkričio 6 d. paaiškinime apie dokumentus jis iš viso nieko neminėjo (b. l. 7). Tokie J. V. P. parodymai prieštarauja vieni kitiems, yra nenuoseklūs, keliamos versijos neatitinka pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, nurodytas aplinkybes, kurių parodymais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti, todėl adminstracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė kelis degalų įsigijimo kvitus, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vėlesnis kokių nors dokumentų pateikimas reikšmės veikos kvalifikavimui ir atsakomybės taikymui neturi. Pavojinga veika yra laikomas pats produktų laikymas be reikiamų dokumentų. Vėlesnis dyzelinio kuro įsigijimo dokumentų pateikimas neturi reikšmės teisiškai vertinant padarytą veiką (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-419-245/2014). Atsižvelgiant į tai, atmestini ir J. V. P. skunde nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia laikyto kuro įsigijimą iš „Nest oil“ degalinės pagal pirmosios instancijos teisme pateiktus kvitus.

Kita apelianto nurodyta aplinkybė, susijusi su patikros protokole užfiksuotu dalies paimto kuro neatitikimu Lietuvoje vartojamų automobilių degalų privalomiesiems kokybės standartams, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 2 d., padarymo ir administracinės nuobaudos paskyrimo. Kaip jau buvo minėta Taisyklių 5 p. ir 18 p. numatyti reikalavimai nesieja administracinės atsakomybės taikymo su laikomo kuro atitikimu ar neatitikimu degalų privalomiesiems kokybės standartams. Pagal minėtų punktų nuostatas draudžiama tik laikyti nurodytą kiekį kuro, neturint jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje. Teismas laiko, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių J. V. P. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 2 d., padarymo, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už 177,7 litrų dyzelinio kuro laikymą, pažeidžiant Taisyklių 5 p. ir 18 p. reikalavimus, nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Tačiau skiriant nuobaudą, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Nors pirminiame paaiškinime J. V. P. tiesiogiai nenurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl užfiksuoto pažeidimo ir dėl to gailisi, tačiau 2015 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu jis nurodė, jog pripažįsta protokole nurodytą pažeidimą; kad per savo gyvenimą niekad neturėjo reikalų su teisėsauga, o šis atvejis yra tik dėl nežinojimo (b. l. 32). Apeliaciniame skunde jis taip pat teigia, kad labai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, pažeidimą padarė nesąmoningai, prašo atsižvelgti, kad teisės aktus pažeidė dėl nežinojimo, nustatant administracinį teisės pažeidimą geranoriškai bendravo su policijos pareigūnais. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad J. V. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., todėl apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos dydžio keistinas. Tokiu būdu sutiktina su apeliacinio skundo tvirtinimu, kad ATPK 163² str. 2 d. numatytos minimalios baudos su dyzelinio kuro konfiskavimu paskyrimas yra per griežtas.

ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Atsižvelgęs į J. V. P. padaryto teisės pažeidimo pobūdį – dyzelinio kuro laikymo taisyklės pažeistos dėl J. V. P. neatsargumo (nežinojimo); į pažeidėjo asmenybę ir jo turtinę padėtį – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas; į tai, kad pažeidimo forminimo metu pripažino objektyviuosius ATPK 163² str. 2 d. dispozicijos požymius; yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. d. 1 p. ir 10 p.); kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ATPK 20 str.; taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su dyzelinio kuro konfiskavimu, šiuo atveju nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir J. V. P. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 163² str. 2 d. sankcijoje, t. y. skirti 145 Eur baudą su dyzelinio kuro konfiskavimu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde prašo grąžinti jam konfiskuotą kurą, skundą nagrinėjantis teismas nemato tam pagrindo. Juo labiau, kad iš muitinės laboratorijos tyrimo protokolų matyti, jog didesnė konfiskuoto kuro dalis neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir nurodyto dydžio baudos su dyzelinio kuro konfiskavimu paskyrimas apeliantui bus pakankama poveikio priemonė ATPK 20 str. numatytiem administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų).

Atsižvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad J. V. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 2 d., tačiau jam paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam administracinės teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

J. V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d nutarimo dalį, kuria J. V. P. už ATPK 163² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su dyzelinio kuro konfiskavimu.

Taikyti ATPK 30¹ str. ir J. V. P. už ATPK 163² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 145 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą su dyzelinio kuro konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.