- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-4241-659/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03700-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2015-09-27 d., 10.14 val., kelio Smiltynė-Nida 42 km, Neringos sav., vairavo transporto priemonę LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10.30 val. jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,03 + 1,7 % prom.). Be to, V. G. nepateikė tikrinančiam pareigūnui automobilio dokumentų ir vairuojo pažymėjimo. Tokiu būdu V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad iš vakaro turėjo svečių, vartojo alkoholį. Kadangi jis yra individualios įmonės savininkas, turi Neringoje kavinę, tai vykdo ir tiekėjo pareigas. Tą dieną būtinai reikėjo pristatyti produktus į kavinę, nesijautė blogai, todėl sėdo už automobilio vairo. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes tuomet žlugs jo verslas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, paties V. G. paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens neblaivumo nustatymo pažyma, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.
V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino pažeidimus, nuoširdžiai gailis, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – padaryti du tyčiniai teisės pažeidimai, kurių vienas labai šiurkštus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. G. baudžiamas pirmą kartą, yra individualios įmonės savininkas, neigiamos charakteristikos byloje nėra, vadovės charakterizuojamas itin teigiamai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ši konstitucinė maksima atsispindi Administracinių teisės pažeidimų kodekse. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. G. vienas padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu yra šiurkštus ir už jo padarymą įstatymų leidėjas numato labai griežtą atsakomybę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimu žala nebuvo padaryta, nes pažeidimas buvo greitai išaiškintas, nėra nustatyta V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. G. įmonėje vykdo ir tiekėjo ir vairuotojo pareigas, jam netekus vairuotojo pažymėjimo, būtų sužlugdyta kavinės veikla, darbo sezono metu netektų 16 dabuotojų, viešuoju transportu šių pareigų jis negalėtų vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad jo darbo vieta – Neringoje, kur susisiekimas ir taip yra apsunkintas. Be to, iš V. G. pateiktų dokumentų matyti, kad sutuoktinės tėvai yra garbingo amžiaus, sergantys, gyvena Klaipėdos mieste ir jų visus būtinus poreikius tenkina žentas V. G. Pagal teismų formuojamą praktiką (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-430-361/2015; ATP-799-255/2013; ATP-617-382/2014) šios aplinkybės pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, suponuojančiomis galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Vis dėlto teismas, įvertinęs pažeidimo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, V. G. asmenynę, tai, kad poilsiavimo sezonas Neringoje yra pasibaigęs, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga visiškai netaikyti papildomos nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau įvertinus, kad tiek šeimos nariais, tiek darbuotojais, reikalinga pasirūpinti, todėl šiuo atveju, netekęs teisės vairuoti transporto priemones ilgesnį laiką, nepatogumų patirtų ne tik pats V. G., bet ir jo artimieji bei samdomi darbuotojai.
Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs tų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas V. G. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Yra pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus V. G. minimalią nuobaudą – baudą ir paskyrus papildomą nuobaudą –teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
V. G. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas:
pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 289 Eur ( dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
pagal ATPK 128¹ straipsnio 8 dalį – įspėjimą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę
nuobaudą - 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 15051938718.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.