Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-606/2016

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28514-2015-1

2016 m. vasario 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R. P. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2451,85 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 12 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) areštinėje, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, tyčia smogė A. J. į kairę galvos pusę ir padarė šiam kaukolės skliauto kairės pusės (kairiojo smilkinkaulio) linijinį lūžį ir kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairės smilkininės bei kaktinės skilčių, suspaudusį smegenis, dėl to A. J. buvo sunkiai suluošintas. Dėl patirto smūgio A. J. griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į bukus aplinkos objektus, dėl to jam buvo padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo masto du paviršiniai odos nubrozdinimai pakaušyje.

Apeliantas tvirtina, kad incidentas tarp jo ir nukentėjusiojo A. J. įvyko ne dėl jo kaltės, incidentą išprovokavo pats nukentėjusysis. Nusikaltimas įvyko spontaniškai, nes nukentėjusysis sugadino jam brangų daiktą – lagaminą, dėl sugadinto lagamino jo net neatsiprašė, tokiu savo cinišku elgesiu išprovokavo konfliktinę situaciją. Apelianto teigimu, jis vienintelį kartą trenkė ranka nukentėjusiajam, nelinkėdamas jam nieko blogo, todėl negalvojo, kad viskas taip liūdnai pasibaigs. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis susižalojo ne dėl to, kad jam buvo suduotas nestiprus smūgis, o krisdamas ir atsitrenkdamas galva į sienos kampą bei pargriūdamas ant grindų. Tik po šio incidento apeliantas sužinojo, jog nukentėjusysis yra narkomanas, buvo abstinencijos būsenos, todėl blogai jautėsi ir lengvai pargriuvo. Dėl šios priežasties jis galbūt būtų jam smūgio nesudavęs. Nuteistasis R. P. neneigia savo kaltės, kad pasielgė neapgalvotai, bet nesitikėjo tokių pasekmių. Be to, mano, kad jeigu apylinkės teismas priteisė iš jo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2451,85 Eur žalai atlyginti, tai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis dėl sugadinto lagamino taip pat patyrė materialinę žalą, todėl privalėjo A. J. pripažinti kaltu dėl jo lagamino sugadinimo ir jam priteisti iš A. J. 129 Eur materialinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis R. P., jo gynėja A. M. prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras nuteistojo R. P. apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra sunkiai sutrikdžius nukentėjusio asmens sveikatą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamą nuteistojo R. P. veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniame skunde apeliantas veikos padarymo fakto, tai yra kaltės sudavus smūgį nukentėjusiajam neginčija, tačiau teigia, jog smūgis buvęs nestiprus ir jis nesitikėjo tokių pasekmių, be to, konfliktinė situacija tarp jo ir nukentėjusiojo, ko pasėkoje jis sudavė smūgį, kilo ne dėl jo kaltės, o dėl provokuojančio paties nukentėjusiojo elgesio. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantas taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis serga nepagydomomis ligomis. Todėl apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.

Apeliantas savo apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgį, jis nesitikėjo, jog jo veiksmai nukentėjusiojo sveikatai sukels sunkias pasekmes, nurodo, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo nestiprus, ir nukentėjusysis susižalojo ne dėl to, kad jam buvo suduotas smūgis, o krisdamas ir atsitrenkdamas galva į sienos kampą bei pargriūdamas ant grindų. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. J. konstatuotas kūno sužalojimas – kaukolės skliauto kairės pusės (kairiojo smilkinkaulio) lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairės smilkininės bei kaktinės skilčių, suspaudęs galvos smegenis – teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. 1170/15(03) traktuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas 2015 m. gegužės 12 d., galbūt smogiant kumščiu ar spiriant koja (t. 1, b. l. 48–49). Iš teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad įvardijama sunkaus sužalojimo kilimo priežastis pateikiama tik kaip prielaida, jog sužalojimas nukentėjusiajam padarytas galbūt smogiant kumščiu ar spiriant koja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, konstatavo, kad 2015 m. gegužės 12 d. vieną smūgį į kairiąją galvos pusę nukentėjusiajam A. J. sudavė R. P. ir sudavė jį smogdamas kumščiu. Tai, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į kairiąją galvos pusę, pripažino ir pats nuteistasis R. P.. Taigi šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja išvadą, jog nukentėjusiojo sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą sąlygojo būtent R. P. veiksmai, ir būtent vienas smūgis kumščiu nukentėjusiajam į galvą. Taigi priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo A. J. sveikatai kilusių sunkių padarinių ir nuteistojo R. P. veikos yra akivaizdžiai konstatuotas.

Apeliacinį skundą apeliantas argumentuoja tuo, kad nukentėjusysis sunkiai susižalojo ne dėl to, kad jam buvo suduotas smūgis, o krisdamas ir atsitrenkdamas galva į sienos kampą bei pargriūdamas ant grindų.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad, siekiant objektyviai įvertinti A. J. galvos sužalojimų padarymo mechanizmą, ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo pavesta atlikti papildomą objektų tyrimą. Pažymėtina, kad papildoma teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. pG 1825/15(03) vienareikšmiai ir kategoriškai, šiuo atveju jau nepaliekant jokios prielaidos galimybės, konstatuota, kad šios baudžiamosios bylos kontekste reikšmingas kūno sužalojimas nukentėjusiajam – kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės ir kaktinės skilčių srityje – susijęs su kaukolės skliauto kairės pusės lūžiu – neatsirado dėl griuvimo, atsitrenkus pakaušiu (t. 1, b. l. 55–58). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis A. J. susižalojo krisdamas ir atsitrenkdamas galva į sienos kampą bei pargriūdamas ant grindų, atmestinas kaip akivaizdžiai prieštaraujantis nustatytoms faktinėms objektyviai pagrįstoms aplinkybėms. Ir ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, jog sunkų sveikatos sutrikdymą, sunkius padarinius sąlygojo smūgis kumščiu nukentėjusiajam į galvą. Vertinant tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo argumentas, kad nukentėjusiojo kritimą sąlygojo silpna jo sveikatos būklė, kadangi nukentėjusysis buvo abstinencijos būsenos. Be to, jokių blogą nukentėjusiojo sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra.

Kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo R. P., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai konstatuota, kad R. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai asmuo veikia netiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nors nuteistasis R. P. ir nesiekė nukentėjusiajam A. J. padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo tyčiniu veiksmu – smūgiu nukentėjusiajam į galvą – leido tokiems padariniams atsirasti, veikė numatydamas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas ir leisdamas jiems atsirasti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir teigia, jog nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus, tačiau dėl to nukentėjusiojo sveikatai kilę padariniai – kaukolės skliauto lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, pagrįstai leidžia konstatuoti, kad smūgis buvo itin stiprus, juolab atsižvelgiant į tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis. Taigi padaryto kūno sužalojimo pobūdis, sunkumo laipsnis – padarytas sunkus sužalojimas, padaryto sužalojimo lokalizacija – galva, vienareikšmiai suponuoja, kad R. P., suduodamas stiprų smūgį į gyvybiškai svarbų žmogui organą – galvą – dėl to, kaip minėta, netgi lūžo kaukolės skliautas ir išsiliejo kraujas – ne tik turėjo suprasti, bet neabejotinai ir suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Taigi R. P. veikė netiesiogine tyčia. Taigi R. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. J..

Apeliantas apeliacinį skundą argumentuoja ir tuo, kad jo veiksmams suduodant smūgį nukentėjusiajam įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys sugadinant jam brangų daiktą – lagaminą, dėl sugadinto lagamino nukentėjusysis net neatsiprašė.

Baudžiamosios bylos medžiaga – apžiūros protokolu, fotolentelėmis – nustatyta, kad R. P. priklausantis lagaminas iš tiesų yra įskilęs (t. 1, 164–170). Apeliantas teigia, jog jam priklausantį lagaminą sugadino nukentėjusysis A. J., ir už tai jo net neatsiprašė, ir būtent toks nukentėjusiojo elgesys išprovokavo jo veiksmus suduodant nukentėjusiajam. Tačiau analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad be nuteistojo parodymų, kitų, juolab objektyvių įrodymų, kad nuteistajam priklausantį lagaminą sugadino būtent nukentėjusysis A. J., baudžiamojoje byloje nėra.

Kita vertus, baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, provokuojančiu traktuojamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, įžeidžia, smurtauja arba atlieka kitokius tyčinius veiksmus prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan. Taigi šios sąvokos kontekste, net jei ir būtų galima konstatuoti, kad nuteistojo lagaminą sugadino nukentėjusysis, šiuos A. J. veiksmus baudžiamosios teisės prasme konstatuoti buvus tyčia provokuojančius, sąmoningai nukreiptus prieš nuteistąjį ar jo turtą, nėra jokio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentas dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio atmestinas kaip nepagrįstas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę R. P., apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), jų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad už padarytą nusikalstamą veiką R. P. paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą, tačiau, pažymėtina, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas pavojingas visuomenei, sunkus, smurtinis nusikaltimas, apelianto kaltės formą – padaryta tyčinė nusikalstama veika. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę – nusikalstamą veiką R. P. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, kartu ir už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto pavartojimu. Teismas taipogi įvertino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir konstatavo esant nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo nusikalstama veika smurtinio pobūdžio, nukreipta prieš vieną svarbiausių įstatymo saugomų objektų ir žmogui itin reikšmingą vertybę – žmogaus sveikatą. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis R. P. anksčiau yra teistas keturis kartus, ir, pažymėtina, visais atvejais už tyčines, apysunkes veikas. Sunkią tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas veikas, todėl R. P. pagrįstai laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Maža to, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas įkalinimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taigi neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Visa tai objektyviai pagrindžia, kad nuteistasis R. P. iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir akivaizdžiai nesiekia jų daryti, nesiekia keistis, laikytis įstatymų ir visuomenei priimtinų normų. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja nuteistojo R. P. asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai R. P. bus pasiekti paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vertinant tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką skirdamas BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei bausmės rūšimi, nei bausmės dydžiu nėra per griežta, ir nešvelnintina.

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, nurodo, kad teismui jis buvo pateikęs savo sveikatos būklę patvirtinančias medicinines pažymas, tačiau, priimdamas nuosprendį, apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Šie apelianto argumentai taipogi atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numato aplinkybes, kurias teismas gali pripažinti kaip kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtina ir normą, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai suponuoja, kad Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytas lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi teismui suteikiama prerogatyva, priimant nuosprendį byloje, pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą.

Bylos medžiaga nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis R. P. pateikė medicininę pažymą – gydymo stacionare istorijos Nr. A-1450126 išrašą, pagrindžiantį, jog nuteistajam 2013 m. gruodžio mėn. buvo konstatuoti atitinkamo pobūdžio sveikatos sutrikimai ir diagnozės (t. 2, b. l. 89). Teismų praktikoje sunki nuteistojo asmens liga iš tiesų gali būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pažymėtina, kad nuteistajam R. P. 2013 metais diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo konstatuoti nuteistojo sveikatos būklę esant sunkią, ir juolab nesudaro pagrindo šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika, už kurią R. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2015 m. gegužės 12 d. Tai akivaizdžiai suponuoja, jog sveikatos būklė padaryti sunkią tyčinę nusikalstamą veiką R. P. nesutrukdė.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl sugadinto lagamino jis patyrė materialinę žalą, todėl prašo iš A. J. jam priteisti 129 Eur materialinei žalai atlyginti. Šis apeliacinio skundo argumentas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl atmestinas. Juolab, kaip minėta, baudžiamojoje byloje neginčytinų įrodymų, kad nuteistojo lagaminą sugadino ir dar tyčia būtent nukentėjusysis A. J., byloje nėra.

Vertindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.