Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. (B) ieškinį atsakovams J. B. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, išvadoje su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas, vaiko interesai nebus pažeisti, nes tarp atsakovo J. B. ir vaiko L. Ž. nėra susiformavęs socialinės tėvystės ryšys, be to vaikas dar yra mažo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo J. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-347-435/2019. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus L. Ž., kuris pagal įstatymą buvo registruotas kaip ieškovės sutuoktinio J. B. sūnus, šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir atsakovas J. B. jau iki santuoką nutraukiant negyveno santuokinio gyvenimo, ieškovė nurodė, kad atsakovas J. B. nėra L. Ž. tėvas, o atsakovas A. K. nurodė, jog L. Ž. yra jo biologinis sūnus. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jokių ginčų dėl to nekilo, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Iš vaiko gimimo įrašo ir prašymo įregistruoti vaiko gimimą matyti, jog vaikas L. Ž. gimė ieškovės ir atsakovo J. B. santuokoje, todėl remiantis įstatymu buvo įregistruotas, kaip J. B. sūnus, o ieškovės ir atsakovo J. B. santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, jau po to, kai vaikas gimė. Tikrasis biologinis vaiko tėvas tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas J. B. žino, kad jis nėra vaiko tėvas, vaiko neaugina, jo nesirūpina ir neišlaiko.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatant, jog atsakovas J. B. nėra nepilnamečio L. Ž. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo.

Esant galimybei privalo būti užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Šalys byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei R. Ž. (B) gimusio vaiko L. Ž. tėvas yra A. K.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra įsitikinę tuo, kad L. Ž. tėvas yra A. K.. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad A. K. yra vaiko L. Ž., gimusio 2019 m. gruodžio 21 d., tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė R. Ž. ir atsakovas A. K. teismo posėdyje prašė pakeisti jų sūnaus L. Ž. pavardę į K. Šis prašymas tenkintinas. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu. Šiuo atveju nesant ginčo tarp tėvų dėl jų sūnaus pavardės, jų sūnui Lukui suteikiama jo tėvo pavardė, pakeičiant pavardę iš „Ž“ į „K“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo yra atliesta nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei 2019 m. gegužės 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta 2019 m. spalio 1 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,50 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteisiamos valstybei iš atsakovų J. B. ir A. K. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš J. B. valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą nuginčyti tėvystę bei 1/2 (byloje šiam atsakovui pareikštas 1 iš 2 reikalavimų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 81,25 Eur.

Iš atsakovo A. K. priteistina 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą pripažinti tėvystę, taip pat 81,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Be to, byloje patirta 10,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai t. y. iš J. B. priteistini 5,44 Eur, iš A. K. – 5,45 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – J. B., asmens (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Suteikti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę K.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, išaiškinant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, išaiškinant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 80,44 Eur (aštuoniasdešimt eurų 44 ct), išaiškinant, kad šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 80,45 Eur (aštuoniasdešimt eurų 45 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 80,45 Eur (aštuoniasdešimt eurų 45 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.