Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus komisaro inspektoriaus Dariaus Liuimo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. B. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 1000 Lt (289 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

G. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 24 d., apie 23 val. 48 min., Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (0,71 prom.) neblaivumo laipsnis), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs dėl ATPK 30¹ str. taikymo. Minėto teismo nuostata yra ta, kad ATPK 30¹ str. nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas aptariamas nuostatas G. B. atžvilgiu, tokį savo sprendimą grindė vienintele atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei šiomis aplinkybėmis: pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis charakterizuojamas teigiamai, eismo įvykis neįvyko, kurios teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nelaikomos išskirtinėmis, o galėjo būti tik pagrindas sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo sankcijos ribose.

Pagal ATPK 248 str. vienas iš nuobaudos tikslų yra auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų. Todėl skiriant nuobaudą būtina įvertinti, ar ja bus pasiektas ir šis tikslas, t. y. ar atitinkamam asmeniui ji sudarys pagrindą suvokti savo neteisėtą elgesį ir ateityje jo nekartoti.

Teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų G. B. atsakomybei turinčių reikšmę aplinkybių, t. y. to, kad G. B. vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir būdamas lengvo girtumo, sukėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai bei padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą.

Taip pat pabrėžia, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. G. B., žinodamas, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas sukels jam neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės netekimą.

G. B. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bet sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Ir tai rodo, jog G. B. nebrangina teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo.

Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose formuojamos praktikos, ir paskirta administracinė nuobauda, sumažinant teisės vairuoti transporto priemones laiką, yra neteisinga ir neatitinkanti jai keliamų tikslų, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas ir G. B. turėtų būti paskirta nuobauda sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu G. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (289 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad G. B. paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, yra per švelni ir prieštarauja teismų praktikai.

ATPK 126 str. 1 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų (nuo 289 iki 434 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuotina, jog teismas pagrįstai G. B. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam paskyrė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nei numatyta įstatymo už padarytą pažeidimą sankcijoje. Teismas pripažino G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį (nustatytas alkoholio kiekis nežymiai viršijo leistiną ribą, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai), į pažeidėjo asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, dirba, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonėmis, neteistas, administracine tvarka nebaustas). Minėtos aplinkybės rodo, kad G. B. iš esmės yra drausmingas ir tvarkingas vairuotojas, o šis pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą ir pažeidėjo asmenybę, pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai G. B. gali būti pasiekti ir skiriant jam mažesnę nei įstatymo už padarytą teisęs pažeidimą sankcijoje numatytą nuobaudą (ATPK 30¹ str.).

Pareiškėjas skunde teigia, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodoma, tuo tarpu ATPK 30¹ str. minimas aplinkybes teismas nustatė. Aukštesnysis teismas sutinka su Institucija, kad G. B. padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (LAT administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).

Taigi nagrinėjamu atveju keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.